Manipuliacijos pasireiškia visur: kalbant viešai, darant pristatymus, kitus pranešimus, kalbas. Bet kodėl manipuliacija tokia dažna ir nuo ko viskas prasideda?
Manipuliuojančiam žmogui nerūpi auditorija
Iš esmės, yra trys bazinės tendencijos ir požiūriai, kaip žmonės komunikuoja, pasakoja A. Ivanovas. Pirmiausia, dalis žmonių tai daro altruistiškai, tai yra paruošia pranešimą, patys negauna iš jo naudos, bet komunikuoja dėl naudos auditorijai.
„Skambina iš mokyklos ir sako: „Andriau, ar galėtum atvykti į mokyklą pravesti mokymus apie kūrybiškumą? Mūsų biudžetas yra nulis“, – potencialios altruistinės komunikacijos pavyzdį pateikia ekspertas.
Antrasis komunikacijos būdas – „win-win“ (liet. abipusiškai naudingas). Jis remiasi principu, kad jei norima gauti naudos iš auditorijos, reikia ir jiems duoti kažką reikalingo.
„Turiu spręsti jų problemą, padėti pasiekti jų tikslą, kažką jiems duoti. Nori gauti – duok. Ant to ir statau visą komunikaciją“, – tvirtina pranešėjas.
Yra ir trečiasis komunikacijos būdas, kurį galima išreikšti „win-who cares?!“ arba „aš laimėsiu, o jūs nerūpite“ principu.
„Tai yra manipuliuojančio žmogaus mąstysena. Svarbu pasiekti tikslą, absoliučiai nesvarbu kaip: žmonėms bus naudinga – nenaudinga, praloš – nepraloš, – absoliučiai nesvarbu. Manipuliuojantis žmogus į auditoriją žiūri kaip į daiktą, kaip į įrankį pasiekti savo asmeninių tikslų“, – pasakoja A. Ivanovas.
Bet kaip „neužkibti“? Kaip identifikuoti, kada žmogus manipuliuoja jūsų jausmais ar įsitikinimais?