Rusijos prekių importuotojai papildys Lietuvos biudžetą puse milijardo eurų: ragina viešinti įmones

Importuotojai už pernai iš Rusijos parvežtas prekes biudžetą papildys puse milijardo eurų importo mokesčių. Tai perpus mažiau nei prieš metus. Seime kyla iniciatyva viešinti įmones, kurios prekiauja su Rusija, kol kas to daryti neleidžia europinis reglamentas. Tačiau yra rizika, kad „raganų medžioklėje“ liks nepagautos „tikros raganos“, o ant laužo degs tos, kurios netikros, įspėja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Liūdnesnė eksporto statistika – nors ir rodo prekybos su Rusija mažėjimą, augimus skaičiuoja kaimynės.

2022 m. Lietuvos muitinėje apskaičiuota mokesčių suma už iš Rusijos importuotas ir išleidimo į laisvą apyvartą deklaruotas prekes – 528 milijonai eurų. Ši suma daugiau nei perpus mažesnė, lyginant su 2021 metais – tuomet apskaičiuota 1,1 milijardo eurų mokesčių, informavo Muitinės Departamentas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas neslepia importo statistikoje laukęs didesnio pokyčio. Dar „baisesnė“ yra eksporto į Rusiją statistika – prasidėjus karui, per Lietuvą keliaujančių Vakarų Europos valstybių prekių srautas išlieka aukštas, o ir esamą sumažėjimą paaiškina augantis eksportas į Rusijos kaimynes.

„Nebūnant naiviais, kad eksportuojamos prekės yra Kazachstano ar Kirgizijos rinkai, o tai yra Rusijos rinkai, eksportas į Rusiją ne taip labai ir sumažėjęs“, – vertina T. Povilauskas. Tiesa, Lietuvos bankas, išanalizavęs prekių kategorijas vertino, kad negalima kategoriškai teigti, jog būtent tų pačių prekių, kurių eksportas sumažėjo į Rusiją, išaugo į kitas NVS šalis.

Nepakankama pažanga jaudina ir politikus. Darbietis Andrius Mazuronis siūlo viešinti įmones, prekiaujančias su Rusija – mano kad šalies gyventojai galės sąmoningai pasirinkti apsipirkdami parduotuvėse, kurio gamintojo prekes imti nuo lentynų. Jam pritaria Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas – politinė valia tam yra.

Kol kas žiniasklaidai prašant tokios informacijos Muitinės departamentas atsiprašo ir beda į reglamentą, kuriame apibrėžta, kad tokia informacija konfidenciali.

Ar iš tiesų viešinimas būtų prasmingas, abejojama – įmonėms nesunku perkelti prekybos kelius per tarpininkus, tai jau ir dabar vyksta. Tikrosios „raganos“ gali būti nesumedžiotos, vertina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuva išsiskiria visoje Europoje

Socialiniuose tinkluose Europa jau „tarkuojama“ dėl to, kad ji pernai su agresore Rusija prekybą ne mažino, o netgi padidino, ir tik dar labiau pildė Vladimiro Putino kasą. Tviteryje plačiai pasklido statistikos palyginimas, kiek keitėsi skirtingų šalių eksportas į Rusiją.

Lietuva bendroje lentelėje yra išimtis, čia atvaizduojamas minus 25 procentų eksporto pokytis.

Statistikos departamente pateikiami duomenys iš tiesų rodo, kad bendras eksportas iš Lietuvos į Rusiją, prasidėjus karui Ukrainoje, mažėjo. Tačiau daug labiau sunyko Lietuvoje gamintų prekių eksportas.

2022 m. kovo – lapkričio mėnesiais bendras eksportas iš Lietuvos į Rusiją sudarė 1,92 milijardo eurų, tai 34 proc. mažiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Eksportas į Baltarusiją tuo pat metu netgi išaugo 43 procentais, ir sudarė 1,1 milijardo eurų.

Kaip elgėsi šalies gamintojai geriau atskleidžia lietuviškos kilmės prekių eksportas. Lietuviškos kilmės prekės sudarė labai nedidelę dalį eksporto į Rusiją ir Baltarusiją – apie 6 proc. nuo viso eksporto. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sudarė 125 milijonus eurų, ir buvo 56 procentais mažesnis nei tuo pačiu metu 2021 metais. Lietuviškų prekių prekyba su Baltarusija traukėsi mažiau – eksportuota už 58,9 milijonus eurų, arba 35 procentais mažiau nei 2021 m. kovą-lapkritį.

Importas į Lietuvą iš Rusijos kovą-lapkritį buvo 60 proc. mažesnis nei prieš metus, ir sudarė 1,4 milijardo eurų. Importas iš Baltarusijos sumažėjo 24 procentais, iki 592 milijonų eurų.

Seimo norai viešinti įmones atsiremia į europinį reglamentą

LOGIN.LT bandė gauti informacijos, kokios įmonės buvo didžiausi importuotojai iš Rusijos, ar eksportuotojai. Tačiau to sužinoti neįmanoma dėl teisės aktų.

„Informacijos pagal jūsų išvardytus kriterijus mes nekaupiame bei, vadovaudamiesi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 12 straipsniu bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 11 straipsniu, pateikti negalime“, – nurodo Muitinės departamentas.

Išties, reglamente parašyta aiškiai: „Visa informacija, kurią gauna muitinė vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi“.

Tokią informaciją gali gauti tik valdžios institucijos, užtikrinant tinkamą duomenų apsaugos lygį. Lietuvoje galiojančiame įstatyme tik įtvirtinta, kad Muitinė saugodama, atskleisdama ir teikdama informaciją vadovaujasi minėtu reglamentu.

Mazuronis žiūrėtų „kūrybiškai“: prekybos draudimas neveiktų, veiktų viešinimas

Reikėtų viešinti tas įmones, kurios prekiauja su Rusija ar Baltarusija, kadangi uždrausti pačios prekybos neįmanoma – įmonės vis tiek ras būdų ribojimus apeiti, įsitikinęs Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos lyderis A. Mazuronis.

„Toks siūlymas gimė po NSGK diskusijų, kur kolegų iniciatyva buvo imtis teisės aktų projektų draudžiančių Lietuvos juridiniams vienetams prekybą su tokiomis valstybėmis kaip Rusija ir Baltarusija. Mano pozicija buvo tokia – mes jokiais įstatymais neapribosime, nepastatysime tokių užtvarų, kurios būtų efektyvios ir veiktų vien Lietuvos mastu. Jei žmonės norės prekiauti, vis tiek ras būdų: per Armėniją, per Kazachstaną, per Uzbekistaną, ar kitas valstybes. Jei norės, kad jų produkcija atsidurtų Rusijos ar Baltarusijos parduotuvių lentynose, ten ir atsidurs“, – vertina A. Mazuronis.

Jis pasvarstė, kad draudimams apeiti pakaktų keisti dokumentus – net pats fizinis prekių kelias nepasikeistų.

„ES lygmeniu netgi esami ribojimai, kurie taikomi strategiškai svarbiomis prekėms, naudojamoms karinės ginkluotės gamybai, mes matome, kad nelabai veikia. Ir jau dabar Ukrainoje krenta raketos, kurios pagamintos po vasario 24 d., ir kurių sudėtyje yra Vakarų valstybėse pagamintų atskirų detalių. Akivaizdu, kad netgi tie strateginiai ribojimai prekyboje neveikia“, – vertino A. Mazuronis.

Tačiau jis pabrėžė, kad visuomenė galėtų būti daug didesnis motyvatorius verslininkams.

„Apie 80 proc. žmonių labai kritiški ir kategoriški karo Ukrainoje atžvilgiu, tai yra natūralu – tiesiog reikėtų skelbti, kažkokiu būdu viešinti tokias įmones, tikintis visuomenės supratimo ir brandos, kad visuomenė pati sureaguos į vienos ar kitos įmonės vadovo mąstymą ir situacijos matymą, rinka pati nubaus, o ne kažkokie priverstiniai teisės aktų pakeitimai. <...> galbūt čia būtų pats efektyviausias būdas ir kelias – tiesiog viešinti, kad visuomenė žinotų tas įmones, tų įmonių vadovus, tų įmonių akcininkus, kurių mąstymas ir filosofija diktuoja tai, kad jie nemato nieko blogo prekiauti esant karo situacijai su tokiomis valstybėmis kaip Rusija ar Baltarusija“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis vertino, kad ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos ūkio subjektų jau trūkinėja, ryšiai nebėra tokie intensyvūs kaip anksčiau.

„Man atrodo, kad didžioji dalis verslų, kurie logiškai ir blaiviai mato situaciją ir puikiai suvokia ne tik ekonomines, bet ir reputacines rizikas, jau seniai padarė savo išvadas ir tiesiog nebeprekiauja su tomis valstybėmis“, – pastebėjo A. Mazuronis.

Jis mano, kad parlamente būtų galima pasiekti platų sutarimą, tačiau pirmiausia reikia baigti diskusijas NSGK komitete, kol kas dar nėra pateiktų konkrečių siūlymų. Jis nesureikšmino esamo reglamento: „Dabar vyksta karas, tai keičiasi įprasto teisinis reguliavimo suvokimas, jis gali turėti tam tikrų išimčių karo, nepaprastosios padėties sąlygomis ir pan. Man atrodo, kad čia vaizduotės klausimas, kaip įgyvendinti tą sprendimą“.

Kasčiūnas: valia yra

NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas patvirtino – bus vertinamos galimybės, kaip būtų galima paviešinti ryšių su Rusija ir Baltarusija turinčius verslininkus.

„Valia yra iš mūsų pusės tą dalyką daryti. Bet aišku, jei atsidursime teisinėse vingrybes, tai reikės aiškintis ar yra kokių išeičių, jei tai yra europiniai dokumentai“, – vertino L. Kasčiūnas.

Mačiulis: tikrosios „raganos“ gali likti nepagautos

Nors akivaizdu, kad lietuviškos kilmės prekių išvežama mažiau, itin sudėtinga iš bendrosios statistikos vertinti, kas, ką ir kur eksportuoja. Vieni ES gamintojai gali žinoti, ar net patys būti įsteigę antrines įmones prekybai su Rusija, kitos įmonės gali parduoti tarpininkams, kurie gali netgi būti nesusiję su Rusija, apžvelgia „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

„Įvertinti moraliai nusižengiančius verslus gali būti labai sudėtinga, nes yra įvairiausių schemų ir mechanizmų, kaip ES pagamintos prekės patenka į Rusijos rinką. Ir net ne visada ES gaminančios įmonės žino, kas yra galutinis jų pirkėjas. Mes matėme, kad labai išaugo ES valstybių eksportas į Turkiją ir centrinės Azijos valstybes – galime daryti prielaidą, kad ten nėra galutinė prekių stotelė, vėliau jos eksportuojamos į Rusiją“, – paaiškina N. Mačiulis.

Jis pasigenda vieningos ES pozicijos ir daugiau pastangų – kalbantis apie tolesnius sankcijų paketus įtraukti ir trečiąsias valstybes, kad jos prisidėtų prie bandymų užkardyti svarbiausių prekių patekimui į Rusiją.

„Gali būti tokia raganų medžioklė, kur tikros raganos nebus pagautos, o ant laužo degs netikros raganos“, – perspėjo ekonomistas ir išsakė viltį, kad ES valstybės ir čia veikiančios įmonės toliau bendromis pastangomis bandys mažinti ryšius su Rusija ir Baltarusija.

Povilauską esama statistika nuvylė

SEB banko ekonomistas T. Povilauskas vertina, kad užsienio prekyboje „rimtas pokytis“ įvyko nebent importe.

„Importuotų prekių vertė iš Rusijos – tai yra pakankamai įspūdingas nuosmukis, minus 86 proc. praėjusių metų lapkritį, lyginant su 2021 m. lapkričiu. Aišku, tai pasiekėme eliminavus energetiką, sprendimai, kalbant apie „Orlen“, gamtinių dujų importą, buvo priimti jau balandžio pradžioje. Atmetus energetiką, smukimas nėra toks didelis, bet lapkritį vis tiek yra 56 procentų pokytis. Tai yra nemažai, ir galime sakyti, kad importas sumažėjęs. Vėlgi, sumažėjo jis ne iš geranoriškumo, o didžiąja dalimi dėl sankcijų, kurias ES įvedė pagrindinėms trims kategorijoms medienai, metalams, angliai“, – apžvelgia T. Povilauskas.

Jis apžvelgė, kad importas iš Baltarusijos lapkritį buvo 52 proc. mažesnis, nei prieš metus. Tačiau taip pat tai reiškia, kad pusė importo vis dar liko.

„Galime diskutuoti, daug ar mažai yra tas minus 50 proc. Aš savo prielaidose buvau užsidėjęs daug didesnius kritimus, nes galvojau, kad daug labiau keisis prekyba“, – pripažino T. Povilauskas.

Dėl eksporto į Rusiją jis neslėpė nusivylimo. Nors Lietuvos eksportas į Rusiją per lapkritį buvo trečdaliu mažesnis, į Baltarusiją jis išaugo 87 proc. Dar labiau eksportas augo į Vidurio Azijos šalis.

„Turime naujausius, lapkričio mėn. duomenis: eksportas į Kazachstaną yra padidėjęs 208 proc., į Kirgiziją yra padidėjęs 20 kartų, į Uzbekistaną padidėjęs 2,5 karto“, – pastebėjo ekonomistas ir neabejojo, kad reali prekių rinka yra Rusija.

Kas skatina dalį šalies verslininkų talkinti Rusijai? T. Povilauskas mano, kad daugiausia tai iš seniau užsimezgę kontaktai, mokėjimas bendrauti, sutvarkyti dokumentus, pažintys.

„Kas lietuviams lieka – na tai aišku, lieka pelno marža. Čia turbūt visur yra motyvas pinigai. Nuo to, kad tu esi tarpininkas grandinėje Vakarų Europa – Rusija, kažkokia motyvuojanti dalis lieka Lietuvoje“, – vertino T. Povilauskas.