Rusijos parlamento (Dūmos) energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pavelas Zavalnas praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija ieško alternatyvių būdų atsiskaityti už naftą ar dujas. Be rublių „draugiškos valstybės“ galėtų mokėti savomis rupijomis ar kitomis vietinėmis valiutomis, o taip pat – kriptovaliutomis.
JAV, Jungtinės Karalystės ir ES sankcijos pakirto Rusijos eksporto galimybes, Rusijos rublis nuvertėjo penktadaliu. Vis tik Rusija yra didžiausia pasaulyje gamtinių dujų eksportuotoja, o taip pat antra didžiausia naftos eksportuotoja.
„Mes ilgą laiką siūlėme Kinijai pereiti prie mokėjimų vietinėmis valiutomis, rubliais ir juaniais. Turkijai tai būtų lira ir rubliai. <...> taip pat būtų galima prekiauti bitkoinais“, – P. Zavalną cituoja BBC.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patikina, kad daugiau pirkėjų rusiškai naftai, leidus atsiskaityti kriptovaliutomis, neatsirastų. Šią naftą ir toliau pirktų Azijos pirkėjai. Tačiau kriptovaliutoms tai gali būti papildomas reputacijos smūgis – jei jos pasitarnautų sankcijų apėjimui, gali atsirasti daugiau ribojimų Vakaruose.
Misija – parduoti naftą
Rusijos ekonomika trenkėsi į sieną, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karą Ukrainoje. Dabar Rusija vis labiau izoliuojama pasaulinėje prekyboje ir tenka ieškoti, kas nupirktų šalies naftą.
