2022 m. rugsėjo 30 d. 06:00

Kaip Amerikos investuotojai jaučiasi Lietuvoje – Vizgirda pastebi atsargumą, tačiau pats stabdžio nespaudžia: ko galime pasimokyti

  • Ernestas Naprys
Tadas Vizgirda
Tadas Vizgirda
© DELFI / Marius Morkevičius

Ir lietuviai, ir amerikiečiai mėgsta ginčytis ir laidyti kritikos strėles vieni į kitus – tik Amerikoje po to išgryninami sprendimai, o Lietuvoje – einama prie naujų strėlių, pastebi Tadas Vizgirda, vadovaujantis amerikiečių mokėjimų sprendimų gigantės kontroliuojamai „Shift4 Payments Lithuania“. Jis paaiškino, kaip dabartinėje aplinkoje jaučiasi Amerikos investuotojai – jie nebėga, bet yra atsargūs. Nors ir nelieka abejonių, kad ekonomika suka į minusą – įmonė planuoja tolesnę plėtrą Lietuvoje.

Vos per kelerius metus „Shift4 Payments Lithuania“ užaugo nuo kelių dešimčių iki 330 darbuotojų turinčio darbdavio Lietuvoje.

„SHIFT4 Payments“ yra integruotus mokėjimo sprendimus teikianti JAV įmonė, kuri apdoroja milijardus dolerių pavedimų šimtams tūkstančių skirtingų verslų. Įmonė dirba su didžiausiais ir garsiausiais pasauliniais prekių ženklais maitinimo ar prekybos sektoriuose.

Šį investuotoją atvedęs T. Vizgirda LOGIN.LT pasakoja, kaip dabar amerikiečiai žiūri į verslo aplinką ir ko galime iš jų pasimokyti.

– Kaip energetinių išteklių krizė, karas Ukrainoje veikia mūsų verslo aplinką? Kaip vertintumėte esamą situaciją?

– Mūsų verslo šakai, kur pardavimų klientai yra restoranai, barai, kazino, sporto ar koncertų arenos – čia nėra gerų žinių, tai antras smūgis iš eilės. Pergyvenome pandemiją, kuomet teko labai apriboti veiklą, kai kas ir neišgyveno, tada pasirodė, kad jau lyg ir viskas gerai, ir staiga karas su infliacija ir gresiančia ekonomikos recesija.

Mes tai patiriame pirmą kartą. Nėra ekspertų, kurie galėtų pasakyti, kaip elgtis. Kaip mes patys elgiamės su savo komandomis – na nesislepiame už kompiuterių monitorių. Kalbėjomės net ir su psichologais, kitais ekspertais, kad žmogės galėtų suprasti ir įsivertinti, kada reikia nervintis, o kada ne, kaip nerimą sumažinti – čia buvo tikras iššūkis. Taip buvo vasarį – kovą, po to nurimo. Ekspertai vertina, kad laukia ilgas karas, kurio pabaigos nematysime ilgą laiką.

Tadas Vizgirda
Tadas Vizgirda
© DELFI / Marius Morkevičius

Šiuo metu dėl geopolitinės situacijos neigiamai veikia ekonominiai efektai, pabrango energija. Lietuvoje daug strėlių laidoma į visas puses, kad valdžia nesuvaldė situacijos, arba, kodėl mes uždarėme savo atominę elektrinę. Faktas, kad už energiją mes mokame vis daugiau ir daugiau, tik klausimas – ką valdžia gali pasiūlyti, kaip sušvelninti efektą verslui ir gyventojams.

Kai kolegos Amerikoje sako, kad 8 proc. Infliacija yra neregėtas reikalas, aš pradedu sarkastiškai juoktis, sakydamas, kad mes turime virš 20 proc. jau trečią mėnesį iš eilės, tad 8 proc. – ne taip ir blogai. Bet jie, išgirdę 20 proc., net negali to suvokti – pakraupę tiesiog, kaip taip gali būti. Aišku, viskas prasideda nuo energetikos – ta yra visa grandinė, viskam reikalinga logistika.

Tikėkimės, kad situacija ne blogės, o greičiau pradės po truputį taisytis, kad defliacija kažkur įvyks. Tik aš nemanau, kad taip bus artimiausiu metu – nėra tokio greito sprendimo, kuris išgelbės situaciją.

Pardavimų Lietuvoje „Shift 4“ dar nepradėjo – tačiau kitą savaitę esame numatę čia paleisti sistemą ir pradėti testuoti su įvairiais klientais. Tikimės, kad klientai, su kuriais jau sutarėme, jie norės ją testuoti tokiu laikotarpiu – nes dabar galvoje kitkas: kaip išgyventi, o ne sistemų keitimas. Kiti prioritetai.

Kaip Amerikos investuotojai jaučiasi Lietuvoje – Vizgirda pastebi atsargumą, tačiau pats stabdžio nespaudžia: ko galime pasimokyti
© Organizacijos nuotr.

– Esate žmogus, kuris atvedė didelį Amerikos investuotoją, puikiai jaučiate jų nuotaikas. Gal galėtumėte pasidalinti, kaip šiuo metu amerikiečiai vertintų investicijas Lietuvoje?

– Vertinant bendrą klimatą, pulsą, bent jau tie amerikiečių investuotojai, kurie yra Amerikos verslo rūmų nariai, jie dabar atsargiau žiūri į plėtrą. Galima sakyti, kad kai kurie įjungę stabdį, sako, truputį palaukime, pasižiūrėkime, kokia kryptimi viskas judės. Kai kurie apskritai stabdo investicinius projektus, tačiau stabdo laikinai – kol situacija bus aiškesnė.

Bet kad kažkas kalbėtų apie pasitraukimą – tai ne, išskyrus vieną programinės įrangos kūrėją iš Vakarų Kalifornijos. Gal sulėtėjimas versle, gal nebereikalingos kažkurios operacijos – ten buvo vienetinis atvejis, kai kažkas pasitraukia.

Tadas Vizgirda
Tadas Vizgirda
© DELFI / Marius Morkevičius

– Reiškia, yra nerimo?

– Ne nerimas, o tiesiog atsargumas. Jeigu kainos taip auga ir toliau taip augs, tai aišku, kad čia verslas turės vienaip ar kitaip reaguoti.

Apskritai, jeigu čia veikia paslaugų centrai, o nėra sulėtėjimo Amerikoje, kur aptarnaujami klientai – tai ir čia logiškai neturėtų būti sulėtėjimo. Pabrango energija, atlyginimai gali šiek tiek pakilti – tai natūralu laikui einant. Jei pardavimai yra ne Lietuvoje, kur mažesnis ekonominis efektas – tai kam tada iš čia trauktis? Reikia toliau dirbti ir stebėti. Labai daug įmonių iš Lietuvos dirba klientams JAV.

– Jeigu „Shift 4“ bandytumėte atvesti į Lietuvą būtent dabar – ar šiandieną tai pavyktų?

– Taip. Dėl to, kad niekada nesakau ne tokiems iššūkiams. Tikrai įmanoma ir krizių metu – tai nėra metas sėdėti ir laukti, kol krizė baigsis. Ten, kur yra krizė, kur yra problemų, ten visada yra ir galimybių. Geras vadovas ar valdyba tikrai įvertins, kad Lietuvoje reikia žiūrėti ne tik į kainas, bet yra ir kitos galimybės.

Viena pagrindinių – tai yra talentas. Kodėl „Shift 4“ yra Lietuvoje – ne dėl to, kad mažesni atlyginimai, lyginant su JAV ir galima sutaupyti. Dėl to, kad čia talentas, anglų kalba yra „superinio“ lygio. Darbuotojų yra visa galva aukštesnių, lyginant su tuo, ką galima rasti Amerikoje. JAV tu mokėsi brangiau ir gausi mažiau. O čia mes randame.

Atitinkama ir mūsų plėtra – prieš metus mūsų buvo 200 darbuotojų, o dabar jau 330. Ir karo metu mes toliau plečiamės.

Daug kas iš tiesų susitraukinėja, mažina etatus ir savo ambicijas. Mes matome kelią į priekį ir tai yra mūsų savininkų ir valdybos kultūra – mes turime puoselėti požiūrį „einame į priekį“.

– Šnekant apie ateities planus – kokie svarbiausi tikslai yra jūsų darbotvarkėje?

Dabar svarbiausias „Shift 4“ tikslas – paleisti naują sistemą būtent čia, Lietuvoje. Čia mūsų misija Lietuvoje. Anksčiau investicija į Lietuvą buvo su tikslu sukurti sistemą mūsų klientams JAV, ją paleidome.

Tikslas nr. 1 yra, kad Lietuva gali būti ne tik kaštų centras, bet žymiai maloniau būti pajamų centru. Einame to link, o po to – visa Europa, jeigu mums pavyks Lietuvoje. Šioje vietoje abejonių neturiu. Daug ko išmoksime, nes kultūra vistik skiriasi nuo Amerikos. Bet lietuvių turbūt yra panašiausia kultūra į Amerikos po britų.

– Ką jūsų nauja sistema leis padaryti?

– Mūsų sistema unikali tuo, kad jei esate parduotuvė arba restoranas, ir norite naujos kasos sistemos - siūlome ne kasos aparatą. Tai visa sistema apimanti inventorių, lojalumo programas, pristatymus į namus, skaičiavimus, mokesčius. Mes tobulą sistemą sukūrėme, leidžiančią padidinti visų restorano ar parduotuvės darbuotojų efektyvumą.

Esmė, kad pristatome savo mokėjimų ekosistemą. Kasos aparatas yra tik vienas iš elementų, tuo pačiu siūlome integruotus mokėjimus per savo mokėjimų sistemą. Nebereikia turėti 3 ar 4 sutarčių su skirtingais tiekėjais ir kas mėnesį gauti 3 ar 4 skirtingas sąskaitas – tai vienas langelis. Mes galime kontroliuoti visą sistemą ir jei reikės kada rodyti pirštu, kas kaltas, kad sistema neveikia, tai yra tik vienas skambutis mums.

Sistema leis efektyviau dirbti, pagreitins aptarnavimą, bus mažesni nurašymai – galėčiau visą valandą kalbėti apie visus privalumus.

– Tikriausiai JAV lengviau nei Europoje, kur daug valstybių su skirtingu reguliavimu?

– Kiekviena valstybė turi skirtingus fiskalinius įstatymus. Vienose reikalaujama turėti prietaisą, kuris įrašinėja kiekvieną atsiskaitymą ir atspausdina čekį su kodu, kitos valstybės tai įgyvendina per debesiją arba programinę įrangą, kuri užšifruotus duomenis siunčia internetu, o mokesčių adminsitratorius gali matyti visus pavedimus. Kitos šalies VMI, jei turi tokią sistemą, gali matyti, kur buvo nurašyta 20 kavos puodelių iš eilės – tikriausiai jau kažkas įtartina, jei 20 žmonių atsisakė savo užsakymų per pusvalandį. Jie tą gali matyti.

Nėra vienodų sistemų, o kai kuriose valstybėse, pvz., Vokietijoje, netgi kiekviena žemė (adminsitracinis vienetas) turi savo įstatymus. Tai įsivaizduokite, kiek reikia integracijų Europoje – tai bus šimtai.

Tadas Vizgirda
Tadas Vizgirda
© DELFI / Marius Morkevičius

– Ar turite ambicijų toliau sparčiai plėsti darbuotojų skaičių? Kaip vertinate situaciją darbo rinkoje?

– Prieš 6 metus, kai prikalbinau „Shift 4“ investuoti į Lietuvą, tais laikais įmonė vadinosi „Harbortouch“, man pasakė, Tadai, 40 programuotojų ir viskas. Taip buvo 2017 metų sausio mėnesį. Atsakiau, gerai, galime sutilpti 350 kv. metrų plote pradžioje, o jei viskas augs, išsiplėsime iki 500 kv. m. Bet praėjo 4 mėnesiai, pamatė, kiek gerai programuotojai dirba, ir sako: o gal dar palaikymo centrą galima pabandyti, nes turim JAV, bet norėtume ir ne tik Amerikoje turėti.

Sakau – na gerai. O po to ir dar kitos funkcijos, ir dar kitos, ir staiga, šiandien mūsų 330. Aš manau, kad šiais metais galime baigti arti 350-ies, bet nieko nežadu.

Bet kitais metais, jei 100-u darbuotojų nepaaugsime, tai sakysiu, kad tą nulėmė ekonomis faktorius. Nes mes dar daug naujų funkcijų pridėsime: prisideda ir pardavimai, o prie pardavimų turi būti kažkoks sandėlis, iš kur reikės išsiųsti sistemas kitoms Europos šalims.

Manau, kad tikrai augsime, nebent ekonomika tikrai spirs visiems žymiai stipriau, nei dabar spardo.

Kalbant apie talentą – mes tikrai neturime tokių problemų, apie kurias kalba kitos įmonės, kad sunku pritraukti talentus. Manau, viena iš pagrindinių priežasčių – kad mes esame tikrai patrauklus darbdavys ir mūsų atlyginimai yra daugiau negu konkurencingi. Pagrinde darbuotojai siūlo savo pažįstamus, draugus, buvusius kolegas, ir 80 proc. Mūsų naujų darbuotojų per praėjusius dvejus metus atėjo per rekomendacijas.

– Amerikos restoranų duomenys tikriausiai jums parodo, kaip keičiasi vartotojų įpročiai – kaip šiuo metu jaučiasi amerikiečiai? Ką tai signalizuotų?

– Amerikoje dabar pabrango viskas ir tai numeris vienas skundas. Tačiau jei anksčiau didkepsnis kainavo 60 dolerių, o dabar 100 dolerių – tai yra žymiai daugiau nei bendra 8 proc. infliacija. Tikimės, kad gal vėl grįš iki 60-ies.

Maistas ir restoranų sektorius JAV tikrai labai stipriai pabrango – jie neturi energetikos problemų, kaip mes, bet dabar ir Amerikoje yra ta stadija, kai vartotojai skundžiasi, kad viskas pabrango.

O po to ateis Kalėdos, ir visi pamatys, kad kreditinės kortelės sąskaita po švenčių bus žymiai didesnė nei pernai metais – tada jau daug kas ims įjunginėti stabdžius.

Viskas priklauso, kokia kryptimi toliau viskas judės JAV ir pasaulyje. Recesijos grėsmė yra didelė. Dabar JAV centrinis bankas (FED) didino antrą, trečią, ketvirtą kartą ir tai prideda nervingumo. Pasižiūrėjus į akcijų rinkas, kiekvieną dieną – raudona, o žalia spalva reta darosi. „Dow Jones“ indeksas 300-500 kritimą gali patirti kelias savaites iš eilės ir tai tikrai yra skauysminga.

O kai žmonės įjungia stabdžius, aišku, ekonomika toliau susitraukia. O kai susitraukia – dar daugiau raudonumo atsiranda biržose. Tas pasitikėjimas baisiai nyksta, visi jau laukia recesijos.

Jei prieš 2 mėnesius dar buvo kalbų, ar bus čia recesija, ar nebus, žiūrėsime, tai dabar jau konkrečiai prie to einama – bus neišvengiama. Tokios Amerikos nuotaikos.

Tačiau restoranai – aš nemačiau, kad ten kas masiškai užsidarinėtų. Lietuvoje, kiek girdžiu, dabar problemos didesnės – kai kur restoranų verslas net neišgyvena, nes maržos labai mažos. Niekas neatidaro restorano, kad taptų milijonieriumi, tai pomėgis, gali ir uždirbti, bet ne milijonus.

Per ekonominę krizę dažniausiai restoranai yra vieni pirmųjų, kurie tuos sunkumus patiria. JAV jie gali branginti produktus, jei tarkime pabranginsi didkepsnį nuo 60 iki 80 dolerių – vis tiek rasi tą publiką kuri ateis ir pirks, per daug nepajusi. O Lietuvoje, jei pabranginsi didkepsnį nuo 30 iki 40 eurų, tai ženkliai mažiau didkepsnių parduosi. Čia poveikis stipresnis restoranų sektoriuje dėl to, kad neturime tokios restoranų kultūros, kokią turi Amerika.

– Kaip žiūrint į ateitį keičiasi maitinimo sektorius? Kokių pokyčių galima tikėtis?

– Pandemijos metu išradome vieną pagrindinių savo produktų – „Skytab Mobile“, tai rankoje laikomas prietaisas, kuris yra ir kortelių skaitytuvas, ir per jį galima suvesti visus užsakymus. Tai leido padavėjams efektyviau dirbti, nebereikia lakstyti pirmyn atgal prie kasos aparato, į virtuvę. Išplėtojome atsiskaitymus iš automobilių, iš anksto užsisakius internetu. Atsirado atsiskaitymai QR kodais, ne tik per „Apple Pay“ ar „Google Pay“, viską darėme be kontakto, kad tik restoranai galėtų veikti ne tik savo erdvėje, bet ir už jos ribų. Ir dabar tai toliau evoliucionuoja.

Lietuvoje tarkime per sporto varžybų pertrauka visi eina prie baro, stovi eilėje prie picos ar alaus. JAV truputį kitaip – ten maisto išnešiotojai nešioja gėrimus ar maistą. Dabar gali užsakyti telefonu, jie prineš, su jais gali atsiskaityti kortelėmis, bekontakčiu būdu, išskyrus maisto perdavimą. Jei prieš pandemiją tai atrodė prabanga, dabar, pandemijos tai atrodo normalu, taip reikia dirbti.

Žvelgiant į ateitį, manau, visos šios sistemos tobulės. JAV finansinių technologijų, bankinių revoliucijų srityje tikrai nėra tokia pažangi – technologijos ten iš tikrųjų pasenusios. Dabar progresas spartėja, mokėjimų apdorojimas artėja Europos link. Bet apyvartos ten yra didžiulės, o čia mažesnės dėl skirtingos kultūros.

Kur gali eiti toliau – pateiksiu pavyzdį. Prieš gerą mėnesį gavome užsakymą iš vieno kliento, kurio gamykloje dirba daug žmonių, visi eina pietauti panašiu metu, ir tai neleidžia efektyviai užsisakyti, pavalgyti ir išeiti. Jis ir paklausė – ar galime padaryti, kad būtų spintelės, kur užsakymas atliekamas ir apmokamas internetu prieš valandą ar dvi. Žmogus gauna QR kodą, prieina prie panašaus prietaiso į DPD ar „Omnivos“ paštomatą, nuskenuoja, atsidaro spintelę ir pasiima karštą maistą. Jie sugalvojo gerą idėją, mes ją įgyvendinome.

Kas prieš 5 metus, prieš pandemiją tą būtų pagalvojęs. O dabar tai daroma ne dėl pandemijos, ne dėl atstumų laikymosi – tiesiog fiziškai kitaip neįmanoma daug darbuotojų aptarnauti. Naujas sprendimas – nereikia įmonei valgyklos plėsti ar atidaryti naujos.

Tai tik tobulės – priklausys nuo verslo ir visuomenės raidos tendencijų, kokios mados ar technologijos atsiranda.

Mes savo sistemos efektyvumą galime toliau didinti, ir tai nėra tik greitis. Labai svarbus patikimumas – jei ateisi į parduotuvę ir pasakys, atsiprašau, banko kortelės neveikia, tai pats blogiausias scenarijus, koks gali būti. Būtų svajonė turėti geležinę sistemą, kurios neįmanoma sulaužyti, tačiau dabar labai svarbu turėti ją veikiančią 99,9 proc. laiko ir artėsime toliau prie 100 proc.

– Kad būtų galima įsivaizduoti – kokio tai dydžio rinka? Kiek milijardų sukasi Amerikos maitinimo paslaugų versle?

– Tą labai sunku apskaičiuoti. Tačiau per mūsų pačių sistemą eina maždaug 250 milijardų doleriu per metus, iš grubiai 200 tūkst. Taškų. Ir mes nesame vienintelis žaidėjas, turime keletą konkurentų – su vienu pagrindiniu kovojame labai stipriai. Tačiau tai ženkliai didesnė rinka nei Europoje. Europos negalėčiau įvertinti, tai būtų spėliojimas.

– Esate žmogus, gerai susipažinęs ir su Lietuvos, ir JAV kultūra. Gal turėtumėte patarimų, pamokų, kaip mes čia Lietuvoje turėtume spręsti kylančias vidaus problemas? Kur galėtume labiausiai pasitempti ar ko labiausiai trūksta?

– Mums nieko netrūksta, yra net per daug strėlių, kurias jau minėjau. Lietuviai labai mėgsta šaudyti strėles vienas į kitą. (juokiasi).

Sakyčiau, ko trūksta – tai dialogo tarp valdžios ir verslo. Reikia, kad ministerijos ne kažkokioje galutinėje stadijoje verslą pasikviestų pasitarti – reikia, kad verslas būtų dalis viso proceso nuo pat sugalvojimo, kokie variantai, kokios geriausios galimybės, kad abi pusės laimėtų. Kai valdžia ir verslas laimi - visuomenė laimi bet kuriuo atveju.

Miesto susitikimas
Miesto susitikimas

Dabar ką matau – tai strėlių laidymas, kamuolio mėtymas iš vienos ministerijos į kitą, arba iš verslo valdžiai ir atgal. Lyginant su Amerika – ten lygiai taip pat. Bet Amerika nesiremia vien Federaline (centrine) valdžia. Žinoma, Federalinė valdžia ten daro savo. FED nesiklausia verslo, ką galvojate, ar turėtume didinti palūkanų normą – eina ir daro, o verslas reaguoja.

Tačiau JAV turi 50 valstijų ir jų viduje yra labai daug didmiesčių, rajonų, regionų, ir kiekviename iš jų yra rūmai (angl. Chamber), ekspertiniai centrai (angl. Think tank), kur vietinė valdžia kartu pasitaria, kai yra problema – visada valdžia kartu su privačiu sektoriumi.

Lietuvoje visi sprendimai eina Vyriausybės lygmeniu ir tai šiek tiek apsunkina. Taip, pakviečia ir verslą, bet dažniausiai tas verslas bus iš Vilniaus, o ne Šiaulių ar Panevėžio. Viskas labai centralizuota.

Jei būtų tobula, tai atstovai galėtų burtis į darbo grupes visoje Lietuvoje. JAV tą labai efektyviai daro, kiekviena valstija turi ir savo federalines komandas, kurios irgi būna įtrauktos į darbo grupes, diskutuojama daugiau.

Netgi tarp valdžios ir gyventojų – miestuose ir miesteliuose vyksta susitikimai rotušėje ar centrinėje salėje (angl. town hall meetings), kur vietinė valdžia pasikviečia gyventojus ir jie diskutuoja. Aišku, daug ten rėkia vieni ant kitų – bet tai dialogas, jis yra protokoluojamas, kažkokie sprendimai yra daromi.

– Nelabai net įsivaizduoju, kad kažkas panašaus būtų buvę Lietuvoje.

– Lietuvoje aš to nesu matęs. Manau vienintelis panašus „town hall meeting“ yra mūsų įmonės, kur mūsų įkūrėjas ir prezidentas Jaredas Isaacmanas bendrauja su visais darbuotojais – darome tokius susirinkimus, klausimų atsakymų sesijas. Kad valdžia Lietuvoje tą darytų – nesu matęs. Gal čia kultūrinis dalykas.

– Gal Lietuvoje tokie susitikimai irgi praverstų?

– Tikrai reikia, ir taip pat, kad „Think Tank“ centrų būtų žymiai daugiau, tačiau dabar toks konceptas tarsi išnyko. Tačiau tai nerealus būdas susirinkti grįžtamąjį ryšį, o reaguoti ar nereaguoti – jau tavo sprendimas gaunasi.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.5714

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!