Praėjusį trečiadienį paskelbta apie „Teltonika IoT Group“ ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų instituto bendradarbiavimą – pasiektas 2,5 metų susitarimas dėl puslaidininkių lustų technologijų perdavimo. Tai sustiprina „Teltonikos“ planus investuoti 4 mlrd. Eurų į technologijų miestelį „Teltonika High-Tech Hill“ Liepkalnyje.

Viena iš didžiausių naudų, ką šis sandoris leis pasiekti – užsitikrinti savarankišką komponentų tiekimą ir galimybę kurti naujas technologijas.

„Per 50 metų čia yra pirmas toks įvykis, kai Taivanas dalinasi savo žiniomis ir technologijomis su kita šalimi. Tai yra jų strateginė prekė ir jų saugumas. Šiuo atžvilgiu, sakyčiau, mums ir „Teltonikai“ pasisekė, kad atsiradome laiku ir vietoje. Ir dabar mūsų idėja yra projektuoti lustus pas save, nes šiai dienai mes tuos lustus pirkome. Mes su Taivanu dirbome jau 7 metus ir užsitarnavome gerą vardą“, – LOGIN.LT laidoje kalbėjo A. Paukštys.

Teltonika High-Tech Hill technologijų parko vizualizacijos
Teltonika High-Tech Hill technologijų parko vizualizacijos
© Bendrovės nuotr.

Kartu ruošiamas projektavimo centras ir duomenų centras, tai leis kuri įvairius lustus šalies viduje, o sekantis žingsnis – lustų surinkimo gamyklos.

„Tapome dideliu klientu ir lustų mums reikia vis daugiau – pradėjome galvoti, kaip tuos lustus susirinkti pas save. Pirkome čia žemes, kuriame technologijų parką ir dabar, kai pamatėme, kad atsirado galimybė susitarti su Taivanu, sudalyvavome. <...> mes dar labai maži ir negausime pažangiausių technologijų, tai supratau, kad reikia eiti lengviausiu keliu ir imti tas technologijas, kurias mes pajėgūs įsisavinti, pajėgūs su jomis dirbti, ir kurios mums kurs didžiausią pridėtinę vertę“, – paaiškino sandorį A. Paukštys.

Kas yra „Teltonika“ šiandien – 5 pagrindiniai verslai

A. Paukštys pristatė, kad šiuo metu grupė turi 5 pagrindines verslo sritis, iš jų 80 procentų pajamų suneša dvi.

„Dvi pagrindinės, jos praktiškai vienodos – tai yra transporto kontrolės ir stebėjimo sistemų gaminiai, ir 5G, 4G mobilaus ryšio maršrutizatoriai, kurie užtikrina nuotolinį mobilųjį ryšį. Tai labai perspektyvi ir auganti rinka, ir poreikis visam pasaulyje didžiulis. Jos sudaro 80 proc. mūsų apyvartos. Toliau apie 10proc. sudaro kontraktinės gamybos paslaugos. Kadangi mes turime savo gamybą, turime galimybę teikti elektronikos surinkimo paslaugas ir kitiems.

Ir dar turime dvi naujas verslo nišas, kurios tik startavo. Telemedicinos produktai, kur vien sertifikavimo procesai, patentavimo eiga labai užtrunka. O kita – elektromobilių įkrovimo stotelės, tai pernai startavo ir jau dabar įgauna pagreitį ir tikimės, kad tai ženkliai prisidės prie mūsų bendros konsoliduotos apyvartos“, – paaiškino A. Paukštys.

Įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys
Įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys
© DELFI / Karolina Gudžiūnienė

Tai lemia diversifikuotą grupės veiklą, įsteigtos 5 atskiros įmonės, veikia 20 nutolusių biurų visame pasaulyje, kuriuose dirba apie 600 darbuotojų.

„Eksportuojame į 150 šalių, tad tų biurų skaičius didės, mes turime būti šalia kliento. Mūsų daiktų interneto prietaisai gana sudėtingi, juos integruoja mūsų partneriai, mumis pasitiki dešimtys tūkstančių pasaulio klientų. Tai yra didelis skaičius. Jie galbūt neperka šimtais milijonų, bet jie perka tam tikrą kiekį gaminių – šiemet per metus gaminsime 7,5 milijono gaminių. Kiekvienais metais mes augame vidutiniškai 30-40 proc, ir tai mums leidžia planuoti tokio parko įgyvendinimą savo jėgomis“, – pasakojo A. Paukštys.

Manęs kaip mecenato visi prašo duoti pinigų. Bet gal aš galiu duoti galimybę užsidirbti – ir taip padėsiu žymiai daugiau, negu atiduodamas.

Projektas, kartais didesnis už dabartinę įmonę

4 mlrd. eurų investicijas Liepkalnyje A. Paukštys planuoja finansuoti nuosavu įmonės kapitalu – planuoja, kad sparčiai augant viena įmonė pajėgs tiek investuoti. Ką nauja infrastruktūra kurs ir gamins?

„Man esminis dalykas eiti tvarumą. Dabar yra tokia tendencija, kad benzininius automobilius pakeis elektromobiliai, ir tuose elektromobiliuose bus naudojama galios elektronika. Tiek invertoriai, tiek elektros kaupikliai, tiek saulės elektrinių invertoriai, tiek dronai, tiek visokios skraidančios priemonės, tiek industrinė robotika – visur bus naudojama galios elektronika. Nes visur, kur yra elektra, reikia ją įjungti, išjungti ir valdyti. Tai mūsų tikslas dabar – būti vieniems pirmųjų, kurie eis su naujomis technologijomis. Tai yra nekartoti, nesivyti nuvažiavusio traukinio, bet eiti kartu su tais pirmaisiais technologijų ledlaužiais“, – dėstė A. Paukštys.

Jis pastebi, kad kol kas tik viena panaši gamykla statoma Amerikoje, kurioje bus pradėtos naudoti naujo tipo medžiagos.

„Šiai dienai tai mes tikimės iš to didelio proveržio, tai leis mums kurti ir turėti komponentus mūsų produktams gaminti. Aš nesitikiu daryti verslo iš komponentų prekybos – aš norėčiau, kad tai būtų galutiniai produktai, kurie maksimaliai būtų sukurti Lietuvoje, su didžiausia pridėtine verte“, – paaiškino verslininkas.

Jis patikina, kad įmonė per 10 metų išmoko valdyti didelį augimo tempą, ir yra susitelkusi į žmones – darbuotojus, kurie tą vertę augina.

Įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys
Įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys
© DELFI / Karolina Gudžiūnienė

„Teltonika“ negamins tokių lustų, kurie yra sudėtingi – juos ji pirktų Taivane ar kitose valstybėse. Bet paprastesnius įmonė nori gamintis visus.

„Pvz., galios elementus, dėl kurių dabar sutarėme su Taivaniu, mes gaminsime pas save. Kai kurių komponentų ciklas bus pilnas. <...> šiai dienai dar gamyklų nėra, tai mes pasistatysime naują gamyklą, kur gaminsime tokius dalykus“, – parodė ir silicio plokštelę laidoje A. Paukštys.

Neįmanoma, kad Lietuva pati pasigamintų viską, tokio tikslo ir nėra. Nei viso gamybos ciklo turėjimas viduje, nei lustų gamyba nėra savaime tikslas – tai tik priemonė, kad būtų galima kurti ir gaminti galutinius produktus, paaiškina A. Paukštys.

„Nėra mūsų tikslas kurti lustus. Čia yra poreikis kurti lustus. Mūsų idėja – mūsų gaminys. <...> Mūsų tikslas yra kurti prietaisus. Nes jie suteikia didžiausią pridėtinę vertę ir tokiu atveju mes galime mokėti didžiausius atlyginimus ir dalintis su darbuotojais, kurie kuria tai“, – pabrėžė A. Paukštys.

Jis pademonstravo, kaip didokas „Teltonikos“ prietaisas, skirtas automobilių vietos nustatymui, vėliau evoliucionavo ir mažėjo, kol pavirto viena nedidele mikroschema.

„Ir, kas tada vyksta? Tada mes tokį kompiuterį dedame, pavyzdžiui, į mūsų telemedicinos laikrodį - apyrankę, kuris jau sukurtas ir veikiantis. Čia turi tilpti procesoriai, indikatoriai, baterija. Tai yra širdies ritmo sutrikimo matavimo apyrankė, kuri dar užrašo kardiogramą. Matuoja 3 taškuose, , prie kūno pridėjus gaunama kardiograma, kurią galima nusiųsti daktarui, jis pasižiūri, ar viskas tvarkoje. Mes netrukus ja pradėsime prekiauti, šiemet“, – naują gaminį parodė A. Paukštys.

Teltonika High-Tech Hill technologijų parko vizualizacijos
Teltonika High-Tech Hill technologijų parko vizualizacijos
© Bendrovės nuotr.

– Šiemet technologijų sektoriuje pasaulinės nuotaikos nėra labai optimistinės. Ar jūsų neveikia pasaulio ekonominės tendencijos?

– Manęs jau gal per kokią ketvirtą krizę klausia, ar tavęs krizė neveikia. Sakau, neveikia, krizė būna tik galvoje. Reikia dirbti, reikia ieškoti galimybių, ieškoti sprendimų ir tu juos visada rasi.

– Į kurias sritis planuotumėte žengti ateityje? Galbūt tai galėtų būti ir kažkokie produktai vartotojams?

– Mes norime, kad prietaisai taptų labai mažyčiai, o kiekvienas tas prietaisas – jis yra valdiklis, tai yra, mikrokompiuteris. Šiai dienai pasaulis eina į dirbtinio intelekto sritį. Tai mūsų tikslas, kad maži prietaisai gebėtų patys priimti sprendimus.

Po 10 metų tikriausiai daugelis mūsų prietaisų jau turės tokią galimybę – priimti sprendimus, priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, yra koks elektros variklis ar liftas. Tarkime, jis pradėjo streikuoti – o šiandien biure, kurį nuomojame, neveikė liftas. Bet apie gedimą žmonės sužinojo jau kai jis sugedo, o juk buvo galima sužinoti dar prieš sugendant. Mūsų prietaisas turi stebėti aplinką, kurioje veikia ir priimti teisingą sprendimą – pvz., informuoti servisą prieš sugendant.

Matote, kiek turime potencialo ateityje sukurti protingų prietaisų, kurie padės žmogui buityje, padės industrijoje, transporte ar energetikoje. Mintis – kurti prietaisus.

Pati didžiausia lietuvių genų vertybė yra ta, kad mes gebame kurti, esame išmanūs, gabūs ir motyvuoti.

Arvydas Paukštys
Arvydas Paukštys
© ELTA / Marius Morkevičius

– Pasaulis per pandemiją pradėjo į lustus kreipti milijardines investicijas, čia plaukioja dideli verslo banginiai. Kas yra „Teltonika“ šiame vandenyje – kaip matytumėte savo vaidmenį visoje lustų gamintojų ekosistemoje?

– Mes ešeriukai, mes ne banginiai. Bet kaip ešeriukai irgi kažkokį mailių galime suvalgyti. Tai sakyčiau, mes nenorime konkuruoti su dideliais gigantais, o mes einame šalia, kurdami nišines technologijas.

Pavyzdžiui, mes transporto sektoriuje, GPS sekiklių gamyboje pasaulyje esame pirmi pagal parduodamų vienetų kiekį. Vėlgi pagal maršrutizatorius esam TOP3 žaidėjas pasaulyje. Aš tikiuosi, kad ir telemedicinoje, ir energetikos sektoriuje mes irgi išsikovosime savo vietą po saule. Ir nebūtina eiti ir kažką kopijuoti.

Yra galimybė rinktis, su kokiu produktu nori ateiti į rinką ir kokią vertę gali sukurti.

– Pernai ėmėtės, iš šalies žvelgiant, galbūt netradicinio žingsnio, kai Molėtuose atidarėte gamyklą. Kaip sekasi šis projektas ir kodėl Molėtai?

– Puikiai, aš ten gimiau, aš ten baigiau mokyklą. Aš ten 7 klasėje pradėjau remontuoti radijus ir televizorius, važinėdamas po kaimus užsidirbau pirmą rublį.

Aišku, liūdnokai atrodo miestelis, kai nėra darbo vietų, tai mes čia vykdome tokį socialinį projektą, tai nėra galbūt verslo projektas. Mūsų noras – sukurti 500 gerai apmokamų darbo vietų. Dabar yra 140 žmonių, kurie dirba, po metų bus kokie 240, o per dvejus metus turėtų ten dirbti 480-500 darbuotojų. Tokie yra mūsų lūkesčiai, kad mes rajonui padėsime, o padėti savo kraštui nėra blogai.

– Ar matytumėte ateityje daugiau tokių „satelitinių“ gamyklų?

– Turime tris lokacijas: šiandien mūsų grupė dirba Kaune, pagrindinė bazė Vilnius, ir Molėtai. Tai daugiau nelabai plėstumėmės – daugiau užsienio lokacijose.

Jeigu mes dabar gaminame 7 milijonus gaminių, sakykime, po 10 metų tai jau bus apie 150 milijonų gaminių. Jau ir 10 milijonų gaminių, norint kažkur nuvežti ir surinkti, teks tą daryti kažkokiose vietinėse rinkose, atsiras turbūt kažkada ir nutolusios gamyklos.

Bet pagrindinė vertė – lustai ir produktų kūrimas, to koncentracija bus Lietuvoje

Dabartinėje mūsų įmonių grupėje dirba 2000 darbuotojų ir pernai jų vidutinis atlyginimas buvo 4003 eurai per mėnesį, skaičiuojant metus. Tai yra daugiausiai Lietuvoje – nežinau aš kitos įmonės, kuri turi 2000 darbuotojų ir moka daugiau.

Mūsų tokia strategija – daug skirtingų produktų, daug skirtingų klientų, daug skirtingų rinkų, kad nebūtų baisios jokios krizės arba kažkokie netikėti kaprizai pas kažkokį vieną didelį klientą.

Mes tikimės, kad po 10 proc. Augant ir infliacijai, ir atlyginimams, didės vertės kūrimas – kažkada tas atlyginimų lygis pasieks ir iki 10 tūkst. Eurų. Aš skaičiuoju, kad 2033 metais, jei mes eksportuosime produktų už 9 milijardus eurų, skaičiuojant vidutinę produktų kainą, 5 mlrd. eurų vertės lieka Lietuvoje. Jei vienas kitas milijardas susirinks kažkur biuruose, nieko čia tokio – tai yra kaštų perkėlimas. O va biudžetas vis tiek turėtų gauti apie porą milijardų įplaukų.

Aš manau, kad čia yra geriausia pagalba kraštui – suteikiant galimybę užsidirbti.

Dažnai ateina darbuotojas ir sako, aš noriu gauti 2000 eurų. Sakau – aš siūlau uždirbti 4000 eurų, bet reikės mokytis ir dirbti. Atsako ne, aš noriu iš namų ir 2000 eurų – man geriau taip. Sakau, bet tada mums taip netinka.

Šiandien tokia yra aplinka, kad dirbti galbūt yra nepopuliaru, o be darbo aš sunkiai įsivaizduoju, kaip mes galime kurti. Dirbant po vieną, kad ir iš namų – tai nėra tas efektyvus darbas. Komandinė dvasia, kada vienas kitam padedi, daliniesi žiniomis, yra visai kas kita.

– Kalbant apie talentus, dabar turite 2000 darbuotojų, o planuojate ateityje 8000. Iš kur gausite tiek talento, kai konkurencija dėl jo išties labai didelė?

– Per kelis metus surinkome tūkstantį ir dabar yra dvigubai daugiau. Tai surinksime. 500–1000 darbuotojų kasmet nėra labai didelis iššūkis, vertinant, kad bent pusė tų darbuotojų bus kviečiami į darbą nutolusiuose biuruose. Lietuvoje per 10 metų pasamdyti 6 tūkstančius, galbūt ir 8 tūkstančius, nes be Vilniaus dar yra Kaunas ir Molėtai, nėra kažkoks neįveikiamas uždavinys.

Reikia mokyti žmones kurti vertę. Mes dėl to suplanavome mokymų ir mokslo centrą, kuris skirtas ir vaikams, kuriems padėsime mokytis technologijų, ir studentams, ir darbuotojams, kurie galbūt atvyks ir iš kitų šalių – kad greičiau įsisavintų mūsų patirtį, mūsų kultūrą.

Nes gali turėti labai gerą specialistą, bet gali nesutapti, kaip sakoma, chemija. Tam reikia žmones integruoti, ir tai labai sunkus uždavinys mūsų žmogiškųjų išteklių departamentui, mūsų vadovams. Nes kai kvieti žmones iš skirtingų šalių, kultūros skirtingos ir visiškai kitoks tampa integracijos procesas. Būna ir sunkesnių iššūkių – vadovas tam ir yra, kad priimtų teisingus sprendimus.

– Kaip keičiasi vadovavimas įmonei, kuri auga galbūt iki 100 darbuotojų, vėliau iki 1000 ir 2000 – ko reikia išmokti naujo?

– Svarbiausia yra vadovautis vertybėmis ir visada būti atviru su žmonėmis, neturėti kažkokių užuolankų ir kėslų. Pasitikėjimo ir pagarbos kultūra – tai yra svarbiausias dalykas, ką mes dažnai versle pamirštam. Siekiame tik naudos arba kažkokių labai trumpalaikių tikslų. Strategijos visos „faina“, bet jei tu neturi sukūręs komandos, kuria gali pasitikėti, ją auginti, plėsti, tuomet bet koks augimas visada bus trumpalaikis.

Tad mokymai ir darbas su komanda. Mes patys ir mokytojai ir mokomės – aiškini, aiškini, ir pats supranti. Nes jei matai, kad žmogus taves nesupranta – tu turi keistis. Dažnai keistis mes nenorime, nes esame įpratę taip, kaip yra. O evoliucija vyksta.

Ateina nauja karta, kuri kitaip mato. Mes vyresnė karta gal esame labiau darboholikai. Jaunesnė karta jau nori rezultatų greičiau, jiems reikia kitokios motyvacijos sistemos ieškoti.

– Kol įmonė maža, ją perorientuoti lengviau, jei kažkas nepavyktų. Ar yra rizikų, kurios jus galbūt neramina?

– Neramina tik vienas – atsakomybė. Kai tu turi 100 žmonių, tu už juos atsakai. Kai tu turi 2000, tu jau atsakai už 2000. Jeigu tu turi 10000, tu jau turi pasverti savo veiksmus ir žodžius, nes tu jau atsakai už 10000 žmonių gyvenimus, likimus, jų šeimas. Tu esi atsakingas už tai, ar jiems viskas gerai.

Dėl to lustų kūrimas yra kaip savisauga – kad mes turėtume pagrindinius komponentus, kad mes nebūtume įkaitais kažkokių tiekimo grandinių, kurios kelia riziką, kaip gyvens, pvz., 8000-10000 darbuotojų.

Tai tas atsakomybės jausmas ir verčia kurti tokius technologijų parkus, koncentruoti čia tiekimo grandines, kurti čia produktą ir patiems nulemti savo likimą.

– Esate užsiminęs, kad lietuvių DNR yra vienas geriausių – kaip tai persikelia į produktų kūrimą, kaip šis procesas vyksta pas jus?

Kai turėjau 100 žmonių, aš generavau idėjas. Dabar, kai turime kelis tūkstančius, jau mano žmonės generuoja idėjas – jie patys siūlo tokius produktus. Aš jau neįtakoju jų sprendimų, tik sudarau sąlygas, kad jie galėtų atskleisti savo talentą.

Matote, kokius stebuklus kuriame. O juk iš tikrųjų, kas tai padarė, – lietuviai. Pvz., plaučių ventiliavimo aparatas – čia yra fantastika. Apie jį reikia kalbėti, jį reikia rodyti, tik pats nenoriu girti – tegu daktarai kalba. Geriausias įvertinimas, kai klientas pasako, ką tu padarei. Jei klientas yra laimingas, tada laimingas yra ir tas, kas sukūrė.

– Pademonstravote laikrodį apyrankę širdies sutrikimams matuoti – kuo jis išsiskirs rinkoje?

– Pirmiausia tai yra patentuota technologija kartu su Kauno technologijos universitetu. Prie to dirba mūsų medikai, nes viską reikia testuoti. Reikia stebėti kardiogramas, tobulinti laikrodžio parametrus. Tai nėra vien „Teltonikos“ produktas – jis sukurtas kartu su mokslininkais, gydytojais. Tikimės, jis padės žmonėms aptikti išankstines širdies ritmo komplikacijas. Todėl tai labai atsakingas darbas – negali atmestinai sukurti, rytoj atnešti į rinką ir sakyti – pirkite. Tai trunka, ilgi bandymai, sertifikavimo procesai, turi įsitikinti daug kartų, kad tavimi pasitikėtų. Kur jau kur, bet medicinoje pasitikėjimas yra numeris vienas – jeigu gydytojas netiki kažkokiu prietaisu, jis tikrai jo nenaudos. <...>

Jeigu jau mes kažkokią nišą pasirinkome, tai mes tobulinsime, išleisime naujas modifikacijas, versijas ir tai yra tas segmentas, kuris skirtas ilgalaikiam verslui. Tai nėra kažkoks trumpalaikis mados vaikymasis, kad šiandien madinga, aš padarysiu, o rytoj nemadinga, aš nedarysiu. Mes darome tai, ką jaučiame, kad bus skirta daugeliui metų – dešimtmečiams. <...>

Mūsų tokia strategija – daug skirtingų produktų, daug skirtingų klientų, daug skirtingų rinkų, kad nebūtų baisios jokios krizės arba kažkokie netikėti kaprizai pas kažkokį vieną didelį klientą.

Rizikos valdymas vis tik yra numeris vienas, o užkariauti pasaulio tai nereikia. Reikia padėti pasauliui, kad pamėgtų mūsų produktus, norėtų pas mus grįžti, nes pati didžiausia laimė, kai klientas sugrįžta vėl pas tave.

– Koks nors verslo banginis gali pastebėti jus ir galbūt pateikti pasiūlymą, pvz., įmone nupirkti...

– Šito aš gaunu kasdieną, čia nieko naujo. Bet esmė, tikslas – juk nėra pinigai.

Tikslas yra padėti savo kraštui, padėti kurti vertę. Tas žmogus, kuris nusipirktų, jis ko nori – pinigų ar nori padėti Lietuvai? Jeigu jis nori padėti Lietuvai – kodėl jis neateina, neinvestuoja, tegu kviečia žmones, tegu daro tą verslą čia Lietuvoje. Kad kažkam perleisi – ką tuo pasieksi. Gal pablogės sąlygos tiems žmonėms, kurie dirba dabar.

Mes visus tuos metus dirbame su nuosavu kapitalu, tai yra pats sunkiausias kelias, koks gali būti – ir uždirbti pelną, ir jį reinvestuoti. Tai yra iš tikrųjų sunku. Bet juk ne dėl pinigų dirbame, dirbam kartu tam, kad tie žmonės jaustųsi gerai, gerai uždirbtų, kad galėtų realizuoti savo gebėjimus.

Ar mes taip padedam kraštui? Aš tikiuosi, kad tai ir yra mūsų pagalba. Manęs kaip mecenato visi prašo duoti pinigų. Bet gal aš galiu duoti galimybę užsidirbti – ir taip padėsiu žymiai daugiau, negu atiduodamas.

Juk ir po 10-20 metų tos technologijos turės tęsinį. Mes išmokysime žmones dirbti su naujomis technologijomis, kurių šiandien Lietuvoje iš viso nėra. Ir Taivanas prisidės ruošiant naujus specialistus – mes kviesime studentus, skirsime jiems stipendijas, kad jie važiuotų mokytųsi į Taivaną lustų technologijų. Galbūt ir mūsų universitetai pridės naujų mokymo programų, kad galėtume ir Lietuvoje ruošti tokio profilio specialistus. Jie vis tiek yra pasaulyje uždirbantys daugiausiai.

Mes norime eiti į tas aukštas technologijas, kurios sukuria didžiausią pridėtinę vertę ir kurios mums leis dalintis verte su Lietuvos žmonėmis. Ir taip Lietuvoje didės gerovė.

– Paskutinis klausimas toks ir būtų, koks yra tas žmogus, kuris galėtų ateiti pas jus ir gauti tos vertės ir tuo pačiu pats kurti visuomenei? Koks žmogus galėtų įsilieti į jūsų kolektyvą?

– Reikia tik noro dirbti ir mokytis, nieko daugiau. Tas žmogus, kuris nori mokytis ir nori dirbti, ir tikisi rezultato ilgoje distancijoje – labai laukiamas kiekveinas. Ar mes galime visiems padėti – nežinau, tikriausiai, kad ne. Bet tikriausiai galime tiems, kurie turi motyvaciją.

Aš visada sakau – sunku sugalvoti kaip žmogų motyvuoti. Geriau surasti jau motyvuotą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(47 žmonės įvertino)
4.5106