Paklausta ar sutaria su premjere Ingrida Šimonyte visais klausimais, A. Armonaitė pripažino, kad yra nuomonių skirtumų.
„Tai, matyt, neįmanoma su visais su žmonėmis sutarti visais klausimais ir yra natūralu, kad ir mes kartais turime skirtingas nuomones. Bet mūsų santykiai yra normalūs. Ir aš tikiu, kad kai kuriuos sprendimus mums pavyks kartu priimti, kai kuriuos, galbūt, kompromiso keliu. Ir viskas. Čia yra koalicinė Vyriausybė, ir jeigu mes pasižiūrėtume į kitas šalis, ten vyksta dar daugiau visokiausių ginčų, daug didesnių, gerokai labiau drebinančių net ir politinį paveikslą.
Tai man atrodo, mes dirbame normaliai, yra normalu turėti skirtingas pozicijas. Yra normalu teigti, galbūt skirtingais kampais pasiūlymus, mes irgi turime savo nuomonę. Aš gal suprantu, anksčiau valstybėje ekonomikos ir inovacijų ministro ilgai nebuvo ankstesnėse vyriausybėse, gal to balso pritrūkdavo, tarkim, minimalios algos ar kitų klausimų kontekste. Na dabar mes girdime verslą ir stengiamės padėti, kuo galime. Ir tikrai aš noriu pasakyt, kad visiems Vyriausybėje, valstybės sprendimų priėmėjams rūpi, kaip atrodys tas ekonomikos paveikslas ir verslų ateitis. Nėra taip, kad kad čia kažkas abejingas, bet na, tiesiog gal skiriasi požiūris, kaip kaip tą krizę spręsti“, – laidoje kalbėjo A. Armonaitė.
Siūlo mokesčių atidėjimus
A. Armonaitė pabrėžia, kad 20 procentų Lietuvos BVP sudaro energetiškai imlios įmonės – jei jos pradės buksuoti, tai atsilieps visai ekonomikai. Dėl to A. Armonaitė tikino vienareikšmiškai mananti, kad reikia instrumentų verslui per energetinių išteklių krizę padėti.
„Svarbu yra lūkesčių valdymas, nes daug kas įsivaizduoja, jog šita krizė yra kaip COVID. Kad uždarė valstybė karantino būdu vieną ar kitą ūkinę veiklą, restoranus, viešbučius ar sporto klubus, ir tada kompensavo jiems subsidijų forma – šita krizė yra kitokia. Subsidijų forma, kaip tokia, reikalauja labai daug resursų ir labai griozdiška administruoti, o verslui pagalbos reikia šiandien, Svarbu yra na išgyvenimo momentas iki pavasario ir taip pat yra svarbus transformacijos momentas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji vardijo, kad pirmiausia „visų mokesčių atidėjimas“ būtų labai svarbus – nuimtų daug įtampos nuo labiausiai paveiktų sektorių: „Esame pasiūlę, Finansų ministerija vertina“.
Kita priemonė – elektros kainos stabilizavimas, atsiejant elektros kainos nustatymą biržoje nuo dujų kainos. Trečia priemone ji paminėjo apyvartines lėšas verslui
„Šiandien Europos Komisija uždėjo galutinį parašą ant paskolų priemonės, kurią Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) turi. Yra aibė kitokių finansinių instrumentų „Invegoje“. Girdžiu – dalis verslų yra patenkinti, dalis yra nepatenkinti sąlygomis, jos skiriasi priklausomai nuo to, kiek pinigų nori įmonė pasiskolinti ir nuo įmonės situacijos“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji patikina, kad nors situacija yra rimta, ji dar nėra išsirutuliojusi į krizę: matomi lėtėjimo ženklai, ir daugiausia rūpesčio kyla dėl gamybos įmonių.
„Kita vertus, restoranai, viešbučiai po pandemijos irgi nėra atsigavę. Mes, EIM, dar vasarą ar dar berods pavasarį vėlyvą išreiškiame tą poziciją, jog matytume prasmę PVM lengvatos pratęsimui, kas buvo praeitais metais nustatyta, to sprendimo Seimas dar nesvarstė. Tai reikėtų jau tų atsakymų šitam sektoriui“, – pažymėjo A. Armonaitė.
Ji tikino, kad su finansų ministre dėl mokesčių atidėjimo kalbamasi ir žodžiu, ir raštu, ir per spaudą.
„Kai kurie instrumentai, na, nėra mūsų pavaldume pagalbos. Tai ką mes tikrai galėjome, iš karto padarėme – grįžtančios lėšos, kur tikrai EIM nereikia ateiti ir prašyti papildomų pinigų. Mes iš savųjų galime paleisti garantijas iš karto, dar birželį paleidome pagal karo komunikatą“, – pasidalijo ministrė.
Sako, kad verslas neturėtų likti vienas
A. Armonaitė sutiko, kad esama situacija nėra vien verslo rizika, tačiau vaidmenį turi prisiimti ir valstybė.
„Viena vertus, įmonės dėliojasi planus, kaip joms išgyventi pačioms. Kita vertus, yra instrumentai, kuriuos valstybė vis dėlto turi ištiesti verslams. Na nepamirkšim, tai verslai moka mokesčius, ne kažkas kitas suneša visą aruodą, kurį paskui vėl perskirstome įvairioms viešosioms paslaugoms. Tai aš kviečiu, na, jeigu dar yra kažkur sprendimų priėmėjų gretose nuomonių, kad na, viskas čia bus tarsi gerai, ar verslas pats turi dabar galvoti, ką jam daryt – tai nėra teisinga pozicija“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Dėl EIM išsiųstų pasiūlymų kitų metų biudžetui dar vyksta derybos, tačiau pinigų jau reikėtų ir dabar.
„Atidėti mokesčius reikia dabar. Sprendimus dėl kainų stabilizavimo reikia priiminėti dabar. Kitų metų biudžetas kalbės apie kitus metus“, – pažymėjo A. Armonaitė, patikinusi, kad naujos paramos priemonės yra „griozdiški mechanizmai“, kurie pareikalaus daug derinimų su EK.
Anot ministrės, nestandartiniai laikai reikalauja nestandartinių priemonių, ir skolinimasis galėtų būti vienas iš sprendimų.
Ekonomiką palygino su oru: nieko gero
Pradeda skirtis ne tik nuostatos dėl verslo rėmimo, bet ir ekonomikos prognozės – augs BVP ar neaugs.
„Situacija yra neapibrėžta ir žinau, kad čia taip gal nieko naujo aš nepasakau, bet iš tikrųjų taip ir yra. Kaip ir šiandien Vilniuje oras – nėra kažkokios didelės tragedijos, bet nieko gero irgi negali pasakyti. Tai toks panašus oras šiuo metu ir verslo aplinkoje jaučiamas. Laukiama, kaip čia tos energetikos kainos atrodys“, – palygino ministrė.
A. Armonaitė patikino, kad jai asmeniškai neramu dėl kai kurių gamyklų ir verslų.
„Tikrai labai nesinorėtų, kad tas darbas per dešimtmečius, kurį įdėjo ir vadovai, ir darbuotojai, ir akcininkai, ir įmonių kūrėjai, būtų nubraukiamas šitos visos krizės, kurią, deja, sukėlė Putino karas Ukrainoje“, – paaiškino A. Armonaitė.
„Aš girdžiu tuos barus ir restoranus, kuriems tikrai yra neramu dėl to, kaip atrodys šildymo sezonas. Jeigu anksčiau sąskaita už elektrą buvo keli šimtai eurų, tai dabar jau, dar net neprasidėjus šildymo sezonui, restoranai moka po kelis tūkstančius. Ir čia yra problema. Dabar. Jeigu mes atsisakysime tos (PVM) lengvatos – mokesčiai pakils. Tai tai mes siūlome vis dėlto įsiklausyti. Tikrai žinau, kad yra daug skepsio tarp kai kurių kolegų, bet, kita vertus, na tą sprendimą reikės vienu ar kitu būdu jau komunikuoti, nes reikia ir verslui žinoti – tai kokie bus mokesčiai?“ – tęsė A. Armonaitė.
Daugiau apie EIM numatytus sprendimus žiūrėkite „Delfi Tema“ laidoje.
