– Kodėl bankams svarbus tvarumas?
– Norint išvengti katastrofiško klimato kaitos scenarijaus, Europos Sąjunga iškėlė tikslą drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas visuose sektoriuose. Žiūrint istoriškai, tai – beprecedentis įsipareigojimas, kurį turi lydėti didžiulio masto rinkos transformacija. Tai reiškia, kad įmonės turės keisti savo verslo modelius, o žmonės – vartojimo įpročius.
Bankams šiame kontekste yra numatytas ypatingas vaidmuo. Jie turi ne tik patys tapti maksimaliai tvariomis įmonėmis, bet ir paskatinti tvarumo pokyčius visoje visuomenėje bei kitose įmonėse. Tam pasitelkiami finansavimo ir investavimo sprendimai, kurie sudaro galimybes nukreipti pinigų srautus į tvarias veiklas. Ir atvirkščiai – netvarioms veikloms finansavimo galimybės turės nuosekliai mažėti. Taip pinigų prieinamumas rinkoje tampa savotišku kontrolės mechanizmu, kuris skatina tvarumą.
– Kaip atsiskleidžia tvarumas paties banko veikloje? Ar turite išsikėlę klimato tikslus?
– Taip, esame išsikėlę tikslą iki 2050 metų tapti klimatui visiškai neutraliu banku. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tvarumas yra ne tik klimatas ir aplinkosauga. Tai ir socialinė sritis, kurioje ilgą laiką esame aktyvūs, ypač turint omeny lygių galimybių ir finansinio švietimo temas.
Grįžtant prie aplinkosaugos, mes nuolat mažiname savo tiesioginį pėdsaką. Banko patalpose naudojame tik žaliąją energiją, mažiau naudojame vandens, popieriaus ir kitus išteklius, ribojame verslo keliones, o ypač skrydžius. Dalį bankui reikalingos energijos pasigaminame nuosavoje saulės elektrinėje. Kasmet matuojame, kiek CO2 emisijų sugeneravo mūsų įmonės kasdienis gyvenimas. Turime tikslą nuolat mažinti šį pėdsaką, o sugeneruotas CO2 emisijas kasmet kompensuojame.
– Skaičiuojama, kad tiesioginis bankų poveikis yra 700 kartų mažesnis nei tas, kurį daro jų finansavimo ir investavimo veikla. Tai reiškia, kad būtina koncentruotis į šią sritį?
– Bankai nėra gamybos ar transporto įmonės, todėl jų tiesioginis poveikis aplinkai ir CO2 emisijos yra sąlyginai mažos. Didysis poveikis atsiranda ten, kur prasideda finansavimo ir investavimo politika, t. y. sprendimai, kur bus nukreipti pinigų srautai. Turime specialių finansavimo pasiūlymų aplinkai draugiškiems automobiliams, saulės elektrinėms įsirengti, namų energiniam efektyvumui didinti. Jie skirti tam, kad paskatintų banko klientus priimti tvaresnius sprendimus.
Jeigu palankesnės lizingo sąlygos motyvuos šeimą vietoj dyzelinio visureigio įsigyti mažai taršų hibridą, tai jau bus tvaresnis žingsnis, prie kurio prisidėjo ir bankas. Dar didesnį poveikį galima pasiekti finansuojant verslą. Pavyzdžiui, jeigu įmonė kreipiasi dėl paskolos naujai gamyklai statyti, ji jau žino, kad prieš suteikiant finansavimą bus vertinamas projekto tvarumas, poveikis aplinkai, tarša. Norint užsitikrinti geras skolinimosi sąlygas, verslui jau šiandien būtina skirti didelį dėmesį tvarumui.
– Tvarumas ir inovacijos – kur atsiranda jų sąlyčio taškas?
– Jeigu tikrai norime įveikti globalius iššūkius, turime labai greitai ir efektyviai perkurti veiklos modelius visuose sektoriuose – nuo žemės ūkio iki energetikos, gamybos, transporto ir kitų. Kalbu apie žiedinių sprendimų diegimą, antrines žaliavas, atsinaujinančią energiją, produktų pakeitimą paslaugomis. Natūraliai tokiems dideliems pokyčiams įgyvendinti gali prireikti ir dešimtmečio, tačiau mes neturime tiek laiko. Būtent todėl inovacijų svarba tvarumo srityje yra didžiulė. Tam, kad pakankamu greičiu įdiegtume tvarumo pokyčius versle ir žmonių kasdienybėje, turime atrasti naujų veiklos modelių, kurių pėdsakas būtų mažesnis.
– Kokie yra praktiniai tvarių inovacijų pavyzdžiai?
– Tvarios inovacijos – plati kategorija. Taip vadinami ir tokie sudėtingi moksliniai sprendimai, kaip, pavyzdžiui, CO2 „užrakinimas“ įvairiose medžiagose, ir žiediniams gamybos modeliams tinkamos naujos medžiagos, ir nauji būdai generuoti atsinaujinančią energiją. Bet kartu tai gali būti ir praktinio panaudojimo sprendimai, pritaikyti pagal konkretų verslo ar vartotojų poreikį. Pavyzdžiui, energinio efektyvumo sprendimai namams, vienkartinių pakuočių mažinimo sprendimai įmonėms, technologijos, kurios paverčia vieno sektoriaus atliekas kito sektoriaus gamybinėmis medžiagomis. Taip pat tai gali būti sprendimai, kurie vietoje produkto įsigijimo vartotojams siūlo panaudos paslaugą ar kitaip riboja vartojimą ir sumažina atliekų kiekius.
– Kaip bankas prisideda prie tvarių inovacijų skatinimo? Ar dirbate su startuoliais?
– Taip, nuolat ieškome būdų bendradarbiauti su startuoliais, kurių produktai galėtų prisidėti prie didesnio banko tvarumo ar padėti mūsų klientams tapti tvaresniems. Pavyzdžiui, šiuo metu dirbame su Estijos startuoliu „eAgronom“, kuris veikia tvaraus žemės ūkio srityje. Šio startuolio sprendimai padeda ūkiams pagerinti tvarumo rodiklius, o tvaresniems ūkininkams bankas tuomet pasiūlo geresnes finansavimo sąlygas. Kita mūsų darbo su startuoliais kryptis – bendros programos su startuolių centru ROCKIT. Kaip tik šiuo metu vyksta mūsų bendrai vykdoma Tvarių inovacijų programa, kuria siekiame padėti naujiems startuoliams išvystyti savo idėjas ir paversti jas praktiškai pritaikomais tvariais sprendimais.
– Kokie tvarumo sprendimai bankui yra aktualiausi ieškant startuolių bendradarbiavimo tikslais?
– Bankui visada labai įdomūs tie sprendimai, kurie galėtų padėti mūsų klientams – įmonėms ir žmonėms – tapti tvaresniems. Kalbant apie įmones, skirtingi sektoriai susiduria su skirtingais tvarumo iššūkiais. Vienur reikia smarkiai sumažinti CO2 emisijas, kitur – diegti žiedinio dizaino principus, mažinti atliekų kiekius, natūralių išteklių sunaudojimą. Jeigu kalbame apie mūsų visų žmogiškąją kasdienybę, tai aktualūs yra energinio efektyvumo, žaliosios energijos sprendimai namams, aplinkai draugiškesnis transportas, atsakingą vartojimą ir atliekų mažinimą skatinantys įrankiai. Visose šiose srityse gali atsirasti inovacijų, turinčių aukštą potencialą. Jų nuolat ieškome ir esame pasiruošę įvairioms partnerystėms.
