Neįtikėtini 2022-ųjų žmonijos pasiekimai, kurių galėjai nepastebėti: jų poveikį neišvengiamai pajusime

Lietuvoje gana paprasta ant pirštų suskaičiuoti ryškiausius 2022-ųjų technologinius proveržius: pirmiausia ir svarbiausia – tapome 5G mobiliojo ryšio šalimi ir vėl veržiamės į priekį varžybose dėl greičiausio, produktyviausio ir efektyviausio ryšio. Kas dar? Na, lietuvių „NanoAvionics“ mažasis kosminis palydovas pirmasis pasaulyje kosmose pasidarė 4K raiškos asmenukę, o „SoliTek“ sukurta išmani saulės baterija „Nova“ gavo dirbtinį intelektą, tad pati galės pirkti ir parduoti elektrą geriausia kaina. Na taip, „paprasta“ nėra taip paprasta – pamėgink pats tą padaryti ir suprasi. Visgi, o kokie stulbinantys nauji technologiniai dalykai buvo sukurti, pagaminti ir pradėjo veikti 2022-aisiais pasaulyje? Nagi, pažiūrėkime.

1 dalis. Kosmosas tapo mažiau tamsus ir grėsmingas

Kai tik pradedame svajoti apie kažką svarbaus ir viską keičiančio, keliame akis į dangų. Tai ir šių metų mokslinių naujovių apžvalgą pradedame nuo nežemiškų dalykų. Juolab, kad kosmoso srityje naujienų buvo kaip reta daug.

Jameso Webbo kosminis teleskopas atvėrė naujus horizontus

Milijoną kilometrų nuo Žemės nutolusią orbitą, kur susilygina Žemės ir Saulės gravitacija, 2022 m. sausio pabaigoje pasiekė bene įspūdingiausias kada nors pakilęs į kosmosą žmonijos mokslinis instrumentas. Jameso Webbo teleskopą 17 metų kartu kūrė NASA, Europos bei Kanados kosminės agentūros ir kainavo šis projektas 10 mlrd. JAV dolerių. Kosmose jis pakeitė jau 32 metus veikiantį ir kol kas į pensiją nesirengiantį Hubble teleskopą. Ir padarė tai daugiau nei sėkmingai!

O buvo nerimo. Prisiminkime Hubble nesėkmę, kuomet 1990 m. gavę pirmąsias jo nuotraukas mokslininkai nusivylė išvydę, kokios jos neryškios. Tuomet paaiškėjo, kad poliruojant veidrodį buvo tiek susitelkta į paviršiaus apdirbimą, jog niekas nepastebėjo baisesnės klaidos – dėl netikslaus išlenkimo veidrodis blogai koncentravo šviesą. Klaidą pavyko ištaisyti vėliau, pakeitus teleskopo kamerą, bet įsivaizduojate to kainą?

Na, o Webbo teleskopas orbitoje turėjo išskleisti teniso aikštelės dydžio apsauginį ekraną, be kurio negalėtų fiksuoti infraraudonųjų spindulių iš stebimų objektų, nes Saulės šiluma jį akintų. Du bandymai Žemėje buvo nesėkmingi – kartą laidas užsikabino, kartą klijai sukibo. Kaip ten bebūtų, kosmose viskas pavyko ir pirmą teleskopo padarytą spalvotą nuotrauką mokslininkai išvydo jau liepą.

Toliau sekė atradimas po atradimo. Pradedant naujomis planetomis ir net 700 šviesmečių nutolusia planeta, turinčia anglies dvideginio atmosferą, baigiant ligi tol nematomomis seniausiomis ir labiausiai nutolusiomis galaktikomis. 2022 m. žmonijai visata dar gerokai prasiplėtė.

Išmokome žaisti kosminį futbolą su asteroidais

Panašu, kad filmą „Nežiūrėk aukštyn“ (angl. Don't Look Up) pažiūrėjo ne tik milijonai žmonių, bet ir NASA. Ir padarė išvadas. Na, gerai, juokauju – taip greitai tokio masto eksperimento neparengsi. Tačiau tai, kad NASA „įspyrė“ asteroidui ir pakeitė jo orbitą – faktas.

Rugsėjo 26 d. 500 kg. sveriantis kosminis laivas 22 530 km/h greičiu rėžėsi į 160 metrų skersmens asteroidą Dimorphos. 2022 m. spalio 11 d. NASA patvirtino, kad atliktas DART eksperimentas pavyko net geriau nei tikėtasi. Taigi, 2022 m. žmonija pirmą kartą istorijoje pakeitė kosminio kūno skrydžio trajektoriją. Tad nuo šių metų galime gyventi ramiau – jei koks asteroidas grasins Žemei, NASA jau pasirengusi nuspirti jį tolyn.

Dangiški rūmai simbolizuoja naujas kosmines varžybas

Lapkritį Kinija užbaigė rūmų kosmose statybą. Kosminės stoties „Tiangong“ pavadinimas būtent tai ir reiškia – dangiški rūmai. Lapkritį prie stoties buvo prijungtas paskutinis, trečiasis, modulis „Mengtian“ – tai stoties antroji mokslinė laboratorija. Ten jau įsikūrė šeši taikonautai – trys gyvena nuo birželio, dar trys atvyko lapkritį. Taigi, nuo šiol orbitoje nuolat dirbs dar šeši Žemės gyventojai, tik ne kosmonautai ar astronautai, bet taikonautai. O kitais metais šalia stoties įsikurs ir kosminis teleskopas „Xuntian“.

Užtat Mėnulyje amerikiečiai, panašu, bus pirmi. Kinai planuoja ten įkurti bazę 2028 m., o štai pirmasis amerikiečių sugrįžimo į Mėnulį misijos programos „Artemis“ skrydis jau vyksta. Tiesa, lapkričio 16 d. startavusi milžiniška raketa nešėja žmonių dar negabena, ten krėsluose sėdi du manekenai. O kitu reisu, 2024 m., skris ir žmonės.

2 dalis. Gyvenimas bus ilgesnis ir kokybiškesnis

Pagaliau suskaičiavome visus žmogaus genus

Apie žmogaus genomo sekvenavimą (sekos nuskaitymą) kalbama tiek metų, kad net ir nedaug čia suprantantis žmogus galėtų paklausti – palaukite, bet juk genomas buvo sekvenuotas dar 2003-siais? Na, taip, tada tikrai buvo nuskaityta 92 proc. genomo DNR sekos. O, štai, likusių 8 proc. nuskaityti niekaip nepavyko. Iki 2022 m. O dabar – viskas. Darbas baigtas. Turėtas genomas pasipildė 200 mln. genetinio kodo raidžių, kurios, manoma, koduoja 1956 naujus genus.

Kodėl tai svarbu mums? Elementaru – nes galės gelbėti gyvybes. Jau dabar genetiniai tyrimai leidžia nuspėti galimas paveldimas ligas, parodo gresiantį vėžį ir t.t. O gautas visas genomo žemėlapis leidžia matyti dar bent milijoną ligi tol neregėtų genetinės įvairovės variantų. Tai leis tiksliai nustatyti, kokios genų kombinacijos nulemia ir retas, ir paplitusias ligas.

Tad kada nors žmonija galės prisiminti – būtent 2022 m. prasidėjo personalizuotos medicinos amžius, kuomet gydymas, vaistai, parenkami būtent tam žmogui, pritaikyti būtent jo genetikai.

Pradėti implantuoti atspausdinti organai

Pažadą kada nors 3D spausdintuvais spausdinti organus girdime jau seniai, tačiau ligi šiol sėkmingiau tai darė nebent kosmetikos ar vaistų gamintojai. Vieni spausdino odą, kiti – kepenų audinį, bet ne žmonėms, o savo produktų testavimui. Ir štai 2022 m. birželį dvidešimtmetė pacientė iš Meksikos pirmoji pasaulyje gavo ausies implantą, kuris buvo sukurtas 3D spausdintuvu, panaudojant gyvas jos ląsteles. Ausį „AuriNovo“ iš baltymų, paciento ląstelių ir hidrogelio 3D biospausdintuvu sukūrė kompanija „3DBio Therapeutics“.

Implantas gaminamas individualiai – iš paciento ausies paimama šiek tiek kremzlinį audinį sudarančių ląstelių ir pagal 3D skeneriu sukurtą sveikos ausies modelį, panaudojant „bio rašalą“, atspausdinamas organas. Niujorke įsikūrusi kompanija žada pasitelkusi šią technologiją ateityje kurti kitas pakaitines kūno dalis – nosį, stuburo diskus.

Paralyžiuoti vėl vaikšto

Trys paralyžiuoti žmonės vėl atsistojo ant kojų! Dar neseniai tokį pažadą galėjome išgirsti nebent iš kokio stebuklingą išgijimą žadančio šarlatano, o štai 2022 m. vasario 7 d. perskaitėme rimtame mokslo žurnale „Nature Medicine“. Ir jie ne tik atsistojo, bet vėl gali valdyti kojas, eiti, važiuoti dviračiu.

Visiškai kūno nevaldantiems pacientams į stuburą buvo implantuoti elektrodai, kurie siunčia elektros impulsus tam tikriems stuburo smegenų regionams, taip aktyvuodami liemens bei kojų raumenis. Lankstus elektrodas įtaisytas po stuburo slanksteliais tiesiai virš nervų ir valdomas programinės įrangos nuotoliniu būdu. Tad, pavyzdžiui, palietęs įrenginio ekraną, implanto naudotojas gali sugeneruoti būtinų impulsų seką, kurie bus perduoti raumenims ir privers juos atlikti tam tikrą veiksmą.

„Visi trys pacientai išmoko atsistoti, paeiti, minti pedalus, plaukti ir valdyti liemenį jau pirmą dieną aktyvavus implantus“, – sako studijos bendraautorius, neuromokslininkas Gregoire Courtine. Tiesa, kad įvaldytų įrangą ir atgaivintų raumenis vėliau reikėjo ilgų ir sunkių treniruočių. Tačiau žmonės, kurie nebevaldė savo kūno, dabar eina ir tai tikras mokslas!

3 dalis. Skaitmeninis pasaulis dar labiau įtraukia

Dirbtinis intelektas ėmėsi to, ką anksčiau darydavo kūrėjai

Na, taip, dirbtinis intelektas kurti meną – muziką, dailę, tekstą – pradėjo jau seniai. Tačiau 2022-ieji buvo kaip reta derlingi tokio meno apraiškomis. Tiesą sakant, dirbtinio intelekto kuriami dalykai pakilo į tokį lygį, kad jo generuotus vaizdus neseniai savo meninių atvaizdų bazėje jau sutiko talpinti net „Adobe“.

„OpenAI“ sukurtas dirbtinio intelekto valdomas „dailininkas“ DALL-E gali nutapyti bet kokį paveikslą, aprašius jam žodžiais tai, ką nori paveiksle matyti, kokiu stiliumi turi būti atliktas darbas. Rezultatas ekrane pamatomas netrukus. Fantastiškas žaidimas – žavi teksto suvokimas ir atlikimo kokybė, neįmanoma neužsikabinti. Pats nesusilaikiau ir atlikau kelis eksperimentus.

Kilo ir ginčas, kas išties yra kompiuterio sukurto meno autorius ir savininkas – ar tai originalus menas, ar tiesiog imitacija kopijuojant kažkieno jau padarytą darbą atsakyti sunku. Tačiau nepaneigsi – milijonus atvaizdų peržiūrėjęs dirbtinis intelektas iš jų tikrai daug ko išmoko, gali susikurti savo stilių, nekopijuojant mokytojų.

Jei domina ne dailė, o rašymas, ta pati „OpenAI“ siūlo kitą dirbtiniu intelektu grįstą modelį „ChatGPT“. Jis gali atsakinėti į klausimus, kurti straipsnius bei apybraižas. Dirbtinio intelekto (DI) programa šį lapkritį tiesiog pribloškė Arizonos universiteto žurnalistikos profesorių Daną Gillmorą. Atlikdama standartinę studentams skiriamą užduotį – parašyti laišką giminaičiui, kuriame būtų patarimai, kaip saugiai elgtis ir saugoti savo privatumą internete – „ChatGPT“ nė nesušilo.

„Už tokį darbą būčiau parašęs puikų pažymį. Akademinio pasaulio laukia labai rimti iššūkiai“, – įvertino profesorius.

DI ne tik moka kurti rišlų ir „žmogišką“ tekstą, bet gali save cenzūruoti, supranta, kai užduodami neįmanomi klausimai. Ir tai tik du pavyzdžiai, kai panašių dirbtinio intelekto programų jau yra daugybė.

Didelis „metavisatos“ pažadas atneša inovacijų

Kalbant apie ateitį 2022 m., daugiau buvo kalbančių apie „metavisatą“, nei suprantančių, kas ji yra. Na taip, „Facebook“ virto „Meta“, susidomėjo virtualia realybe ir nutarė sukurti platformą, kurioje ta virtuali ir papildyta realybė galėtų tarpti ir vystytis.

Tai turėtų būti lyg antras, paralelinis realiam, virtualus pasaulis, kuriame kiekvienas galės lankytis, bendrauti, susikurti namus, statyti muziejus, rengti koncertus. Dar svarbesnė yra galimybės dirbti su komandos nariais virtualioje erdvėje ties realaus pasaulio projektais.

Idealiu variantu „metavisata“ turėtų apjungti realybę su virtualiu pasauliu, sukurti lyg ir tikrovės kopiją, skaitmeninį visuomenės dvynį. Tokio projekto galimybės darbui, kūrybai, duomenų rinkimui ir analizei būtų begalinės. Tik iki to dar labai toli. Kol kas pirmosios demonstracinės versijos primena neišbaigtą žaidimą, kuriam, prieš užsidedant virtualios realybės šalmą, reikėtų daugiau programuotojų meilės.

Kol mes spėliojame, ar brangus projektas pavyks (šiais metais Markas Zuckerbergas jam išleido daugiau nei 10 mlrd. dolerių), „Meta“, besirengdama žengti į „metavisatą“ pristatė naujos kartos virtualios realybės įrenginį „Quest Pro“. Tai ir virtualios realybės šalmas, ir papildytos realybės akiniai, ir kompiuteris viename. Be to šis įrenginys seka jūsų veido išraiškas, tad bendraujant virtualioje realybėje jas matys ir pašnekovas. Taigi, „metavisatos“ metai jau atėjo, gal kada ir išties ten įsikursime.

4 dalis. Gyvensime ir mirsime žalesni

Rugsėjį elektra varomas lėktuvas „Alice“ atliko pirmąjį savo skrydį – jis truko tik 8 minutes, bet pirmasis žingsnis netaršios aviacijos link žengtas. Gegužę Pietų Afrikos Respublikos platinos kasyklose pradėjo dirbti milžiniškas „Komatsu 930E“ sunkvežimis, kuris visiškai neteršia oro. Originalaus modelio ratus sukantiems elektros varikliams energiją teikęs dyzelinis variklis buvo pakeistas vandenilio elementais, kurie ir įkrauna naujai įrengtą 1,1 MWh talpos gigantiško sunkvežimio bateriją.

Na, o Ispanijoje pradėta statyti didžiausia ekologiška vandenilio gamykla „HyDeal Espana“. Saulės jėgainės tieks energiją elektrolizės įrangai, kuri iš vandens išskirs vandenilį, šis kuras vėliau bus naudojamas plieno liejimui. Ten pat bus gaminamas ir amoniakas trąšoms, tam nenaudojant jokio iškastinio kuro. Statybą planuojama baigti 2030 m. ir viena ši gamykla sumažins Ispanijos keliamą šiltnamio efektą 4 proc.

Bet visa tai – įprasti projektai, o buvo ir labai netikėtų.

Gyvasis karstas padės maitinti augalus

Taip jau yra, kad žmogus teršia Žemę ne tik gyvendamas, bet prie to prisideda dar ir miręs. Kartu su kūnu karste po žeme užkasama daugybė nuodingų chemikalų ir metalų. Kremuojant – teršiamas oras ir didinamas šiltnamio efektas.

„Tu atlieka ar trąša? Pamaitink Žemę savimi ir tapk vertingu“, – sako Olandų kompanija „Loop Biotech“, šiais metais pasiūliusi rinkai pirmąjį pasaulyje... „gyvą“ karstą „The Cocoon“.

Karstas pagamintas, tiksliau, per septynias dienas užaugintas iš grybienos, kuri išdžiovinama. Kol nepatenka į žemę jis pakankamai tvirtas, o užpiltas drėgnu gruntu greitai suyra. Per 45 dienas jis virsta gyvais grybais, kurie pagreitina kūno yrimą, įsisavina ir perdirba žmogaus organizme buvusias taršias medžiagas ir taip maitina supančius augalus.

5 dalis. Technologijos tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais

„Apple“ vėl parodė kai ką naujo

Tai tenka pasakyti ne taip dažnai, kaip norėtųsi, tačiau 2022 m. „iPhone 14“ ir „iPhone 14 Pro“ modeliai gavo visiškai naują funkciją, kuriai pasitelkta ligi tol išmaniuosiuose telefonuose tiesiog neregėta technologija. Tai galimybė atsitikus nelaimei vietoje, kur nėra jokio ryšio, pasiųsti žinutę pagalbos tarnyboms per orbitoje skriejančius palydovus. Ir nors „Emergency SOS“ paslauga kol kas veikia tik JAV ir Kanadoje, o ir pasiųsti tokią žinutę iš telefono nėra labai paprasta (būtina matyti atvirą dangų, horizontą, tiksliai nukreipti telefoną ir net esant giedram dangui trumpo tekstinio pranešimo siuntimas užtruks 15 sekundžių), bet tai – galimybė padaryti kažką, kas iki tol buvo išvis neįmanoma.

Aišku, kad ateity technologija ir paslauga bus suderinta su vis daugiau saugos tarnybų visame pasaulyje, kalibravimas ir ryšio mechanizmas bus tobulinami, tad galime tikėtis, kad netrukus ateis laikas, kuomet nė vienas žmogus, kur jis bebūtų atsitikus nelaimei, nesijaus visiškai vienas.

Ir be laidų, ir be elektros

Kas nors mėginote paskaičiuoti, kiek energijos iš elektros lizdo siurbia visi tie mažyčiai nešiojami elektronikos prietaisai, kuriuos nuolat reikia įkrauti? Išduosime – labai daug. Tad nenuostabu, kad kai kurie gamintojai savo „bluetooth“ garso kolonėles, ar išorines baterijas aprūpina saulės elementais, taip suteikdami galimybę bent šiek tiek papildyti jų energiją nesukant elektros skaitliuko. Tik bėda, kad iš silicio gaminami tradiciniai saulės moduliai lengvai pažeidžiami ir dūžta, tad absoliučiai daugumai dėvimų, lankstomų, mėtomų įrenginių jie netinka... tiksliau netiko, kol šiais metais jų gaminti nesiėmė švedų kompanija „Exeger“.

Atnaujinusi dar 1980 m. sukurtą atsparių saulės elementų su titano dioksidu technologiją ir panaudojusi naujus, 1000 kartų efektyvesnius už silicį, nešiklius, kompanija sukūrė lankstų ir atsparų saulės elementą „Powerfoyle“. Jį galima lankstyti, keisti jo išvaizdą ir spalvą, „Powerfoyle“ gali atrodyti, kaip plienas, anglies pluoštas ar plastikas. Jau dabar galime įsigyti saulės įkraunamas ausines „Adidas RPT-02 SOL“ ar „Urbanista Phoenix“, saulės elementai montuojami į ausinių lankelį ar dėkliuką. Galima įsigyti ir save įsikraunančią šuns GPS apykaklę „Spara Hund“ ar net dviračio šalmą.

Gelbėtojai ant riešo padės gydytojams

Išmanieji laikrodžiai egzistuoja daugybę metų, tačiau ilgai patys gamintojai, atrodo, negalėjo apsispręsti, kam tie laikrodžiai skirti. Vėliau paaiškėjo – žmonėms, kurie rūpinasi savo kūnu ir sveikata. Nuolat ant riešo esantis įrenginys idealiai tinka skaičiuoti nueitus žingsnius, gauti motyvacijos gyventi sveikai. Tad sportininkai išmaniuosius atrado pirmieji. O kas pasikeitė šiais metais? Beveik nepastebimai išmanieji laikrodžiai virto diagnostikos ir pagalbos įrenginiu ne tik sveikuoliams, bet ir sergantiems.

Dabar populiariausi „Apple“ ir „Samsung“ laikrodžiai ne tik skaičiuoja pulsą ir žingsnius, bet gali sekti kraujo prisotinimą deguonimi, miego kokybę, kūno temperatūrą, pranešti apie širdies ritmo sutrikimą, daryti elektrokardiogramą, kai kurie net matuoja kraujo spaudimą. Ir nors kol kas tai nėra idealiai tikslu, tai nepakeičia mediko, tačiau surinkta informacija tikrai padės gydytojui geriau suprasti ligonio būklę.

„Apple“ laikrodžiuose esanti nukritimo ir automobilio avarijos aptikimo funkcija, gali išgelbėti gyvybę, kuomet patys negalite net rankos pajudinti, kad iškviestumėte pagalbą. Na, o visai neseniai pristatytas „Huawei Watch D“ jau vadinamas laikrodžiu senjorams, nes jo užsiveržianti apyrankė užtikrina ligi šiol tiksliausią kraujo spaudimo matavimą išmaniuosiuose laikrodžiuose. Taigi, jau galime matyti ateitį, kuomet gydytojas pacientui rekomenduos ant riešo segėti išmanųjį laikrodį.

Pabaigai

Apžvelgėme tik mažytę dalelę mokslinių ir technologinių naujovių, kurias žmonija sukūrė 2022 m., bet ir straipsnis negali tęstis pusmetį. Na, taip, nepaminėjome net NTF (unikalių skaitmeninių žetonų) beprotybės – tai blokų grandinėje saugoma galimybė girtis, kad tau priklauso vienas ar kitas virtualaus meno kūrinys. Čia matėme kosminį kainų augimą ir ne mažiau didingą kritimą.

Kas svarbiausia – nežiūrint nieko, žmonija juda į priekį, mokslas dovanoja mums ateitį, parodydamas, kad net ir karo dūmais apgaubti 2022-ieji atnešė žmonijai daug puikių dalykų.

O kiti metai bus tikrai geresni ir skaitysime apie jų atneštas naujoves naudodami 5G internetą.