Kaip išsirinkti išorinę bateriją? Kuo jos skiriasi? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? Kada gali prireikti papildomų jungčių? Ir kokios galimos rizikos? Apie tai pakomentavo „Tele2“ atstovė Rūta Gabriūnė.

R. Gabriūnė teigia, kad renkantis išorinę bateriją svarbu žinoti, kokios talpos baterija yra reikalinga.

„Reikėtų atsižvelgti į įrenginio, kurį krausite, akumuliatoriaus talpą. Išmanųjį telefoną, kurio akumuliatoriaus talpa yra 3000 mAh, tokios pat talpos baterija įkraus vieną kartą. Jei norėsite įkrauti telefoną dažniau, vertėtų rinktis bent 6000 mAh bateriją“, – aiškina R. Gabriunė.

Anot jos, tokios akumuliatoriaus talpos tikrai nepakaks, jei norėsite įkrauti nešiojamąjį kompiuterį.

„Pavyzdžiui, „iPad Air“ akumuliatoriaus talpa yra 11500 mAh, o jei dar reikės įkrauti „iPhone“ su 2300 mAh akumuliatoriumi, tai vienam įkrovimui jau reikės bent 14000 mAh išorinės baterijos. Taip pat svarbus ir baterijos galingumas – kompiuteriams reikalinga baterija, kurios galingumas yra 65 W, telefonams pakanka 20 W baterijos“, – dėsto pašnekovė.

Asociatyvioji nuotr.

Ji ragina atsižvelgti ir į išorinės baterijos formą – geriausia rinktis pailgą plokščią stačiakampį, kurio forma primena patį telefoną ir gali tilpti kišenėje.

„Dar vienas išorinių baterijų tipas – telefono dėkliuko formos akumuliatorius, kuris prisisega prie telefono. Labai patogu, jei pagrindinis tikslas – gerokai prailginti būtent to įrenginio akumuliatoriaus veikimo laiką. Ji neužima vietos, tik šiek tiek pastorina patį telefoną. Tačiau yra ir trūkumų – tokia baterija nepadės įkrauti jokio kito įrenginio ir nebetiks jokiam kitam telefono modeliui“, – teigia R. Gabriūnė.

Pasak specialistės, kai kurios išorinės baterijos turi kelis skirtingą srovės stiprumą užtikrinančius USB lizdus.

„Pavyzdžiui, vienas lizdas yra 1,2 A, o kitas – 2,2 A. Silpnesnė srovė tiks telefonui, o stipresnė – kompiuteriui. Visus prietaisus galima krauti prijungus tiek prie vieno, tiek prie kito lizdo. Mažesnis srovės stiprumas reiškia ilgesnį įkrovimo laiką. Didesnė srovė ypač aktuali, jei norėsite naudotis prietaisu įkrovimo metu – kitaip įkrovimas vyks lėčiau, negu tuštės akumuliatorius“, – dėsto ji.

Asociatyvioji nuotr.

R. Gabriūnė pasakoja, kad yra išorinių baterijų, kurios turi greitojo įkrovimo funkciją.

„Daugeliui greitai įkraunamų išmaniųjų telefonų pagaminti pasitelkta „Qualcomm Quick Charge“ technologija. Greitajam įkrovimui reikia ne įprastų 5, o 9 voltų įtampos. Tokio prietaiso procesorius atpažįsta, ar įkroviklis tam tinka ir automatiškai įjungia aukštesnę įtampą. Jei įrenginys nepalaiko greitojo įkrovimo, įtampa lieka 5 V. Tačiau tai veikia ne su visais telefonais“, – aiškina pašnekovė.

Anot jos, gamintojai dažnai neatsispiria norui suteikti išorinėms baterijoms papildomų funkcijų.

„Pavyzdžiui, dažnai į 20000 mAh talpos išorinę bateriją montuojamas žibintuvėlis. Jis gali pasirodyti naudingas – juk išorinį akumuliatorių dažnai naudojame gamtoje, ten naktį šviesos šaltinių beveik nėra.

Yra ir kitokių funkcijų – kai kurios išorinės baterijos turi įrengtą belaidžio interneto transliatoriaus funkciją. Gamintojai tikina, kad apsigyvenę viešbutyje galite tokią prijungti prie interneto laido ir susikurti savo belaidį tinklą“, – vardija R. Gabriūnė.

Asociatyvioji nuotr.

Ji primena, kad dauguma šiuolaikinių akumuliatorių gaminami su ličiu, o tai itin lengvai užsiliepsnojanti medžiaga.

„Išorinių baterijų transportavimą dažnai reglamentuoja įstatymai. Pavyzdžiui, Kinijoje lėktuve išvis negalima transportuoti išorinės baterijos, kuri neturi jokių papildomų funkcijų.

Europoje ir JAV bei didžiojoje dalyje likusio pasaulio išorinių baterijų transportavimas leidžiamas. Tačiau į prietaisą neįdėtas baterijas galima vežtis tik rankiniame bagaže ir jų galia negali viršyti 100 Wh (apie 32000 mAh). Tokių galima gabentis dvi. Mažesnės nei 20000 mAh talpos galima gabentis iki dvidešimties, o didesnės nei 160 Wh talpos gabenti negalima“, – perspėja R. Gabriūnė.