Vakarinė JAV sienos su Meksika dalis pasižymi, švelniai tariant, nepalankiu klimatu – ekstremalūs temperatūrų pokyčiai, kalnai, dykumos ne tik kelia sunkumų pasieniečiams, bet ir yra mirtinai pavojingi nelegaliems imigrantams, mėginantiems prasmukti į JAV. Klaiki statistika – kiekvieną dieną aptinkami vidutiniškai dviejų nuo troškulio mirusių emigrantų kūnai. Pasienį saugantys pareigūnai ir jų tarnybiniai šunys tiesiog fiziškai nespėja kontroliuoti milžiniškos sunkiai praeinamos teritorijos.
Todėl JAV Vidaus saugumo departamento Mokslo ir technologijų direktoratas (S&T) ir pasiūlė teritorijos kontrolei pasitelkti technologinius sprendimus.
Kaip atrodo robotai šunys
„Pietinis pasienis – nesvetinga, pavojų tiek žmogui, tiek gyvūnui kelianti vieta. Ir būtent todėl čia gali puikiai atsiskleisti mašina. Todėl ir nutarėme vystyti automatines antžemines judančias stebėjimo priemones, kurias vadiname AGSV (Automated Ground Surveillance Vehicles). Na, iš esmės visa AGSV programa kuria... robotus šunis“, – sako S&T vadybininkė Brenda Long.
Nors ir atrodo baisokai – lyg begalviai metaliniai šunys – iš esmės šie robotai yra tie patys dronai, tik ne skraidantys, o judantys žeme, ir vietoj keturių propelerių turi keturias kojas. Jie neturi jokių ginklų, tad vienintelė šių robotų užduotis – nuolat judant skenuoti bei filmuoti pasienio ruožą. Taigi, piktintis lyg ir nėra kuo, nebent išties baugoka šių „šunelių“ išvaizda – atrodo lyg iš fantastinio filmo apie ne pačią šviesiausią ateitį. Kita vertus, galima juk ir pasidžiaugti dėl gyvų tarnybinių šunų – pažeidėjų kulkos kur kas mažiau skausmingos metaliniams kolegoms.
Kas kuria robotus šunis
Kompanija „Ghost Robotics“ šį savo roboto modelį vadina „Vision 60“ ir pasieniečiai toli gražu nėra vieninteliai, norintys jį įsigyti. Nors su visais jutikliais ir priedais robotas šuo kainuoja 150 tūkst. JAV dolerių, 2015 m. įkurta kompanija jau tiekia juos 25 užsakovams. Tarp kurių, pavyzdžiui, ir Tyndall, oro pajėgų bazė Floridoje (JAV), kur šie „šuneliai“ pakeis stacionarias saugos kameras.
Na, taip, galintys judėti bet kokiu paviršiumi, ar tai būtų akmenys, kalvos, smėlis, ar žmogus sukurtos kliūtys ir laiptai, mokantys greitai prisitaikyti prie bet kokių naujų sąlygų, aprūpinti „NVIDIA Xavier“ procesoriumi, jie imituoja keturkojų žinduolių elgseną tad tikrai veikia efektyviau už bet kokias stebėjimo kameras.
Vienintelis trūkumas – šie 45,4 kg sveriantys ir patys 9 kg panešti galintys „šuneliai“ nori „maitintis“ ne rečiau nei kas 3 val. Baterijos įkrovos pakaks įveikti iki 12,6 km ir judėti maksimaliu 3 m/s greičiu. Užtat parkritę ar paslydę, net sugadinus vaizdo jutiklius, jie atsistoja ir tęsia numatytą judėjimą, o surinkti šį robotą galima per 15 minučių.
Kaip veikia robotai šunys
„Tai lengviausias darbas per mano 38 metų karjerą. Anksčiau pardavinėjau programinę įrangą, ji tokia neįdomi, o kai turi keturkojį robotą, viskas paprasčiau!“ – juokais „Forbes“ žurnalistams gyrėsi „Ghost Robotics“ įkūrėjas Jirenas Parikhas.
55 m. aukštojo išsilavinimo neturintis imigrantas iš Indijos robotus gaminantį startuolį įkūrė 2015 m., kuomet susitiko su savo kompanionais Aviku De ir Gavinu Kenneally, jau anksčiau Pensilvanijos Universitete Danieliaus Koditcheko laboratorijoje pradėjusiais kurti naujo tipo keturkojį robotą. Iki 2017 m. J. Parikhas finansavo viską iš savo kreditinės kortelės, tuomet sulaukė pirmųjų investuotojų, o dabar šių robotų užsakoma vis daugiau.
Nedideli ir labai judrūs – jie gali praversti ne tik teisėsaugai, bet ir verslams. Pavyzdžiui, prižiūrint sunkiai pasiekiamus objektus. Jie yra genialiai sukonstruoti įrenginiai, puikiai judantys ir galintys pakeisti gyvus sutvėrimus ten, kur jų gyvybei kyla grėsmė. Dar vienas žingsnis į ateitį.