2022 m. lapkričio 16 d. 10:05 REKLAMA

Daiktų interneto ateitis: ar tikrai viską už mus padarys dirbtinis intelektas?

 Šviesoforas
Šviesoforas

Beveik kiekvienuose namuose rastume daiktų, kuriuose esantys davikliai padeda lengviau atlikti kasdienes užduotis: nuo išmanių skaitiklių iki signalizacijos sistemų. Nors daiktų interneto (angl. „Internet of Things“) technologija vis sparčiau žengia į kiekvieno žmogaus kasdienybę, o verslams padeda dirbti efektyviau, tai tik pradžia – „IoT“ panaudojimo galimybės itin plačios. Ekspertas aiškina apie daiktų interneto veikimą, suteikiamas naudas ir potencialą plėstis dar sparčiau su naujuoju 5G ryšiu.

„Daiktų internetas apima net kelis dalykus: įrenginius, dirbtinį intelektą ir sprendimus. Tai reiškia, kad „IoT" įrenginiai ne tik gali perduoti informaciją, bet ir jos pagrindu kurti tam tikrus veiksmus, kad palengvintų žmonių gyvenimą. Technologijos pritaikymui ribų nėra – ji tokia universali, kad apibrėžti ribas gali tik fantazija. Pavyzdžiui, vieni „Tele2" grupės partneriai šią technologiją pasitelkė išmaniai ūkininkystei ir atsisakė fizinių tvorų – ganyklų plotas atskirtas naudojant daviklius. Kiti partneriai „IoT" naudoja išmanių miestų plėtrai – parkingo, šiukšlių valdymo sistemų diegimui. Technologiją galima pritaikyti kone bet kuriam sektoriui", – teigia Raimondas Mikalajūnas, „Tele2" produkto vadovas.

Nutikus nelaimei jums padės „IoT"

Anot jo, daiktų interneto pritaikymo sritys yra labai plačios: nuo gamybos ir finansų iki saugos ir transporto, „IoT" galima panaudoti beveik visur, kur yra poreikis stebėti situaciją ir priimti nuotolinius sprendimus. R. Mikalajūnas tikina, kad su daiktų interneto sprendimais susiduriame beveik kiekvienas – nuo išmaniųjų rozečių iki nuotoliu įjungiamo šildymo. Technologijos pritaikymas keičia įprastus gyvenimo principus ir padeda ne tik greičiau atlikti kasdienes užduotis, bet ir sutaupyti.

 Raimondas Mikalajūnas
Raimondas Mikalajūnas

„IoT" apima ir išmaniuosius namų sprendimus, kurie leidžia priartėjus prie namų automatiškai atidaryti vartus, uždegti šviesas, iš anksto šildyti vandenį ar įjungti tam tikros namų zonos šildymą. Daiktų internetas plačiai naudojamas ir miestų infrastruktūroje – nuo šviesoforų iki parkavimo vietų žymėjimo. Ši technologija pritaikyta ir automobiliuose – daugelis jų turi SOS skambučio mygtuką su SIM kortele, kad būtų galima iškviesti pagalbą nelaimės atveju. Visi šie pritaikymai leidžia gyventi ir dirbti išmaniau, kadangi sprendimai priimami analizuojant realius duomenis", – privalumus vardija R. Mikalajūnas.

Apie pripildytą šiuksliadėžę įspėja daviklis

Anot specialisto, daiktų interneto pritaikymas versle taip pat labai platus – „IoT" ne tik automatizuoja mechaninį darbą, bet ir padeda pakeisti darbo principus bei resursų naudojimą. R. Mikalajūno teigimu, pastarasis yra itin dažnai pritaikomas Lietuvoje ir leidžia smarkiai optimizuoti kaštus. Pasak jo, versle daiktų interneto naudojimas prasidėjo nuo našumo stebėjimo, o dabar itin išsiplėtė ir duomenys yra ne tik renkami, bet ir automatiškai analizuojami.

„Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios optimizuoja savo veiklą naudodamos daiktų internetą. Vilkikuose esančios SIM kortelės leidžia rinkti duomenis apie tai, kaip jie važiuoja ir naudoja degalus. Technologija ne tik renka informaciją, bet ir ją analizuoja – taip sudaromi geriausi maršrutai ir perduodami užsakymai vairuotojams. Didžiulis „IoT" potencialas ir plėtra stebima žemės ūkyje, kadangi galima nuotoliniu būdu prižiūrėti pasėlius ir atitinkamai reguliuoti jų drėgmę ar tręšimą. Daiktų internetas taip pat gali keisti ir įprastus darbo principus. Pavyzdžiui, šiukšlių išvežimui yra nustatytas tikslus laikas, tačiau atsiradus daiktų internetui, šiukšliadėžės viršuje gali būti įtaisomas nedidelis daviklis, kuris matuoja atstumą nuo dangčio iki šiukšlių. Prisipildžius nustatytam kiekiui, įmonė gauna signalą ir tada važiuoja jos ištuštinti. Tai leidžia susidėlioti savo maršrutus ir vykti, kai yra poreikis – taip verslas gali taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus", – akcentuoja jis.

5G ryšys atneš mažą delsą

Specialisto teigimu, 3G ir 4G mobilusis ryšys tam tikroje zonoje gali laikyti ribotą skaičių prisijungusių įrenginių. Tuo tarpu naujos kartos 5G ryšys tas galimybes padaugina tūkstančiais kartų. R. Mikalajūno teigimu, tikėtina, kad daviklių skaičius visame pasaulyje augs eksponentiškai, tad būtina užtikrinti galimybę jiems prisijungti prie ryšio.

„5G suteikia ir didelį greitį bei mažą delsą, tačiau šie parametrai reikalingi tik tam tikram įrenginių segmentui. Pavyzdžiui, šviesoforui reikia mažos delsos, bet vandens šildytuvui ne – jis išsiunčia labai nedaug duomenų ir nėra didelio skirtumo, ar informaciją gaus sekunde vėliau. Pagrindinis 5G privalumas daiktų internetui yra galimybė prijungti daugybę įrenginių. Užsienyje gausu pavyzdžių, kaip daiktų internetas padeda sutaupyti ir pritaikyti naujus verslo modelius, tikiu, kad naujos technologijos leis šiems sprendimams ateiti ir į Lietuvą" – akcentuoja R. Mikalajūnas.

Daugiau iš Tele2 inovacijų biuro
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!