5G greičio rekordas buvo pasiektas 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Bandymo tikslais tam buvo gautas specialus Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimas ir naudotas specialiai bandymui skirtas telefonas.
„Tele2“ tinklo strategijos ir plėtros vadovas Evaldas Stankevičius teigia, kad mobiliojo ryšio tinklai veikia radijo ryšio principu ir čia naudojami įvairūs dažniai.
„Dalį tų dažnių mes, kaip ir kiti mobiliojo ryšio operatoriai, esame paskyrę 2G technologijai, 3G technologijai, kuri jau „gęsta“, 4G technologijai, kuri dar puikiai veikia ir ilgą laiką veiks, ir taip pat 5G technologijai, kuriai jau reikia naujų dažnių“, – aiškina E. Stankevičius.
Pasak jo, 5G ryšiui Lietuvoje ir daugelyje Europos valstybių kol kas naudojami du dažniai.
„Tai 700 MHz dažnių juosta ir 3500 MHz dažnių juosta. Matome, kad telekomunikacijos pasaulyje juda ta kryptimi, jog 5G technologijai kažkada bus naudojama ir ta trečioji dažnių juosta 26 GHz, todėl mes ją išbandėme.
Mūsų radijo ryšio partneris „Nokia“ sukūrė įrangą šiai dažnių juostai, o mes nusprendėme parodyti, kaip atrodys ateities 5G tinklas. Ši įranga jau naudojama praktiškai JAV, Azijoje, pradedami bandymai ir Europoje“, – dėsto pašnekovas.
Anot E. Stankevičiaus, Lietuvoje ši dažnių juosta dar nėra naudojama.
„Tačiau planuojama, kad Ryšių reguliavimo tarnyba po kelerių metų skelbs aukcioną ir valstybė išnuomos tą dažnių juostą. Ši greitaveikos demonstracija, tai yra reali 5G technologija, reali 5G įranga, realus mobilusis telefonas „Xiaomi“, – dėsto pašnekovas.
Vis dėlto, specialistas pastebi, kad ne visiems gyventojams reikia 4,45 Gbps greitaveikos.
„Labiausiai ji pravers kaip tinklo talpumo padidinimas zonose, kur yra didelis tankis vartotojų – sporto arenose, koncertų salėse, pramogų zonose, didžiųjų miestų centruose. Išskirtinė niša, spėjama, kad būtų įmonėms, veikiančioms pramonėje. Taip pat namų interneto sprendimas augantiems didžiųjų miestų nuosavų namų priemiestiniams rajonams.
Pagrindinis 26 GHz dažnių juostos privalumas – tinklo sukuriama talpa. Instaliuosime įrangą, kuri sukuria 4,5 Gbps greitaveiką ir 100 ar daugiau gyventojų, kiek bus toje zonoje, galės ja naudotis. Šiuo metu vidutinės greitaveikos yra mažesnės. Padidinsime talpą, o gyventojams pagreitės interneto ryšys“, – pabrėžia E. Stankevičius.
Jis taip pat pasakoja, kad stebimas ir tokios greitaveikos pritaikomumas pramonėje.
„Pramonė 4.0, automatizavimo sprendimai. Robotai atlieka vis daugiau mechaninių, pasikartojančių veiksmų, bet juos kažkas turi valdyti, suprogramuoti. Žinoma, jau kyla tokie dirbtinio intelekto sprendimai kaip „ChatGPT“, tačiau kol kas dirbtinis intelektas vis dar yra kontroliuojamas ir valdomas žmogaus“, – dėsto specialistas.
E. Stankevičius pastebi, kad tokia greitaveika gali patenkinti gamyklos poreikius, nes tokiose vietose dažnai nepakanka tradicinio „Wi-fi“ ryšio.
„Pavyzdžiui, didžiulė Lietuvos įmonė turi savo dedikuotą 5G tinklą, kurį mes jai sukuriame. Tai reiškia, kad jautrūs duomenys neiškeliauja į išorę, į viešuosius tinklus, o tiesiog sukasi viduje, programuoja robotus, siunčia kokią nors informaciją prietaisams, pavyzdžiui, konfigūracijas staklėms ir pan.
Tai liečia ne tik elektroninių ryšių sektoriaus įmones, bet ir daugelį kitų, kuriose, pasitelkiant Pramonės 4.0 sprendimus, būtų didinamas Lietuvos įmonių darbo našumas, o kartu ir Lietuvos konkurencingumas Europos ir pasaulio rinkoje bei didinamas Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms“, – tikina specialistas.
Pasak jo, mobilusis ryšys suteikia mobilumo principą, nes jį galima naudoti ir bute, ir sodyboje prie ežero, keliaujant.
„Didesnė greitaveika paprastam gyventojui suteiks greitesnį internetą. Jei sodyboje buvo 50 megabitų per sekundę, tai paleidus šį dažnį jis gali padidėti iki 70, 250, 500 ir net daugiau megabitų per sekundę, kiek tuo metu mobiliojo ryšio tinkle bus laisvų resursų. Tad jei poilsiaudami prie ežero negalėjote žiūrėti filmo, nes jo nepavykdavo atsiųsti arba jis nuolat strigdavo, tai su tokia greitaveika viskas gali puikiai pavykti“, – dėsto pašnekovas.
Jis pastebi, kad ši greitaveika bus naudinga ir kompiuterinių žaidimų entuziastams.
„Geimeriams svarbu, kad būtų minimalus vėlinimas ir bent minimali greitaveika, jog žaidimas nestrigtų. Kai jie žaidžia – šaudo, važinėja mašina ar kt., stringa vaizdas. Galbūt trūksta vos 5 megabitų per sekundę, kad viskas puikiai veiktų. Tai iš tų 4,5 gigabitų per sekundę jiems bus „atpjauta“ po 5 megabitus per sekundę ir žaidimai puikiai veiks“, – teigia E. Stankevičius.
