Ankstyvaisiais 1960-aisiais namų kompiuteriai nebuvo populiarūs, kokie jie yra dabar. Tuo metu vienas geriausių buvo laikomas PDP-1 įrenginys kainavo 120 tūkst. dolerių, buvo dviejų šaldytuvų dydžio ir dirbdamas ūžė, lyg tuoj pats išskris į kosmosą.

Tačiau nepaisant to, mokslininkai svarstė, kaip priversti žmones naudoti šiuo nepraktišku aparatu. Jie norėjo padidinti vartotojų skaičių, kurie savo noru ugdytų ir pritaikytų naujai įgautus kompiuterinius įgūdžius – jiems reikėjo žaidimo, rašo „The Verge“.

Nors šeštąjame dešimtmetyje atirado keletas kompiuterinių vaizdo žaidimų, 1962 m., Kembridže, Masačusetse atsirado žaidimas, pirmiausiai ir tiksliausiai apibrėžęs tokius vaizdo žaidimus, kokius juos žinome šiandien – fantazijos modeliavimą realiu laiku valdomame dinamiškame elektroniniame ekrane.

„Spacewar!”, skirtingai nuo anksčiau buvusių kompiuterinių žaidimų pirmtakų, daug labiau įtraukė vartotojus į jame kuriamą pasaulį. Tai greitai nukonkuravo anksčiau kurtas šaškių, beisbolo ar „Kryžiukų-nuliukų“ žaidimų versijas.

Žaidimas leido imituoti kosminę kovą gana supaprastintame PDP-1 monitoriuje, į kurio rodomą vaizdą vienu metu galėjo pasinerti du žaidėjai. Viena iš priežasčių, kodėl žaidimas išpopuliarėjo galėjo būti tai, kad žaidimas buvo atvirojo kodo – juo galėjo naudotis ir kitos įstaigos, turinčios PDP-1.