„Domėtis tuo, ką perki, ką valgai, ant ko sėdi, kokiu oru kvėpuoji, yra labai svarbu ne tik dėl sveikatos priežasčių. Žinoti, kokį poveikį aplinkai daro mūsų priimami sprendimai, šiuo atveju pirkiniai, naudojami produktai, taip pat turi būti aktualu. Turbūt jau niekas neabejoja klimato kaita, kurią stipriai veikia žmogaus ūkinė veikla, tad ir maži sprendimai gali prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo“, – pranešime spaudai komentuoja „Vesta Consulting“ tvarumo konsultantė dr. Sigita Židonienė.
Pasak jos, produkto poveikis aplinkai kyla ne tik jo naudojimo, bet ir gamybos bei utilizavimo metu, todėl vartotojams turėtų būti užtikrinta teisė žinoti, kaip produktas buvo pagamintas, kaip geriausia jį vartoti ir kokiu būdu jį reikėtų utilizuoti, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.
„Pavyzdžiui, ne visada rūšiuodami atliekas žmonės geba įvertinti, ar išmetamas gaminys tikrai yra perdirbamas – taip stiklo atliekų konteineriuose atsiranda veidrodžių šukės ar santechnikos duženos. Žinoma, tai yra geriau, nei tiesiog išmesti šias atliekas į bendrą atliekų konteinerį ar palikti kur pamiškėje, kas yra draudžiama, tačiau visuomenei dar trūksta žinių, koks yra produkto poveikis aplinkai ir kaip iš tikrųjų reikėtų pasielgti“, – sako S. Židonienė.
Apklausos duomenimis, dažniausiai informacijos apie produkto poveikį aplinkai ieškoma ant produkto pakuotės ar instrukcijoje (30 proc. respondentų), kiek rečiau – gamintojo svetainėje (16 proc.) ir interneto forumuose (12 proc.). Socialiniuose tinkluose informacijos apie produkto poveikį aplinkai ieško vos 5 proc. apklaustųjų. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) gyventojų teigia nežinantys, kur ieškoti tokios informacijos.
Pasak S. Židonienės, nors visuomenės sąmoningumui didinti reikalingos informacinės kampanijos, prie to taip pat turėtų prisidėti ir gamintojai, nurodantys savo gaminių poveikį aplinkai.
„Manau, tik laiko klausimas, kada gamintojai privalės nurodyti savo gaminių poveikį aplinkai – tai nebus vien pasirenkamas dalykas, kaip dabar. Tik matydamas gaminio daromą poveikį aplinkai, vartotojas gali priimti sprendimą, kokį produktą pasirinkti, o vėliau ne tik tinkamai jį naudoti, bet ir utilizuoti“, – sako pašnekovė.
Viena iš priemonių deklaruoti produkto daromą poveikį aplinkai yra poveikio aplinkai deklaracijos (angl. Environmental Product Declaration, EPD), suteikiamos gaminiui po išsamių skaičiavimų apie jo poveikį viso gyvavimo ciklo metu. Pasak „Vesta Consulting“ atstovės, prašyti gamintojo pateikti EPD deklaraciją konkrečiam produktui turėtų būti įprasta praktika vartotojams.
„Įprastai informacijos apie produkto daromą poveikį aplinkai ieškome ant jo pakuotės – ar nėra nurodyta specializuotų ekologinių ženklų, kokia jo sudėtis ar techninės specifikacijos. Tačiau neįgudusiam vartotojui yra gana sudėtinga suprasti pateiktą informaciją, trūksta žinių, kaip tuos eko-ženklus vertinti, kokios sudedamosios dalys yra nepageidaujamos, tad gamintojų indėlis į visuomenės edukaciją yra itin reikšmingas. Tik nuosekliai domintis produkto poveikiu aplinkai galima daryti teigiamą įtaką ir tvaresniam gyvenimui, ir aplinkai draugiškų produktų populiarumui“, – pranešime spaudai tikina S.Židonienė.
„Spinter tyrimai“ gegužės 18-27 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
