38 metų „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas jau dabar domisi, kaip atskleisti senėjimo stabdymo paslaptis, rašo „Business Insider“.
„ChatGPT“ technologijų vadovas, kurio įmonės vertė siekia beveik 30 mlrd. dolerių, yra vegetaras, reguliariai mankštinasi ir vartoja metforminą – pigų vaistą nuo diabeto, kurį vartoja ir biohakeriai, tikėdamiesi pailginti savo gyvenimą.
Metforminas yra vienas iš vaistų, vadinamų senomorfinėmis medžiagomis, – tai tabletės, kurios padeda sutramdyti senstančias ląsteles. Tai organizmo ląstelės, kurios nustojo daugintis, bet nemiršta – dėl to jos vadinamos „ląstelėmis zombiais“.
Rapamicinas yra dar vienas senas vaistas, kurio poveikį šioms ląstelėms mokslininkai tiria. Tačiau vis dar neaišku, ar galima saugiai nukreipti ir pašalinti šias ląsteles.
Senstančios ląstelės gali sukelti chaosą organizme
„Ląstelės zombiai“ yra išties unikalios: nors jos nebesidalija kaip įprastos ląstelės, jos vis dar yra aktyvios ir išskiria molekules, kurios gali sukelti uždegimus. Tokio tipo ląstelės nėra savaime blogos; kai kurios senstančios ląstelės veikia kaip svarbūs apsaugos nuo vėžio mechanizmai, jos taip pat gali prisidėti prie tinkamo žaizdų gijimo ir net padėti vystytis embrionams.
Tačiau su amžiumi organizme kaupiasi šios zombių ląstelės, o jų išskiriamos medžiagos gali prisidėti prie daugybės su amžiumi susijusių ligų, įskaitant širdies ligas, Alzheimerio ligą, artritą, plaučių ir inkstų ligas. Jos jau seniai tapo tyrėjų taikiniu, kurie mano, kad labai tikslingas jų pašalinimas galėtų būti naujas būdas sulėtinti senėjimą.
Vieną dieną naujos kartos vaistai galėtų visiškai išplauti iš organizmo „ląsteles zombius“.
Mokslininkai ne tik keičia senų vaistų, tokių kaip metforminas ir rapamicinas, kurie slopina „ląstelių zombių“ išskyrimą, paskirtį, bet ir bando pakeisti kitų esamų vaistų paskirtį į naujus vaistų derinius, vadinamus „senolitikais“, kad kai kurios „ląstelės zombiai“ būtų išplautos iš organizmo.
Dr. Džeimsas Kirklandas, Mayo klinikos kovos su senstančiomis ląstelėmis tyrėjas, išbandė vaistą nuo vėžio, vadinamą dasatinibu, kartu su augaliniu junginiu, vadinamu kvercetinu, su pelėmis ir (kai kuriuose labai mažuose bandymuose) su žmonėmis.
Šiuo vaistų deriniu gydytos pelės gyveno ilgiau ir sveikiau. O žmonės, sergantys su amžiumi susijusiomis plaučių ligomis ir išbandę šį derinį per tris savaites, galėjo greičiau vaikščioti, o pasibaigus tyrimo laikotarpiui lengviau pakilti nuo kėdės, – pasakojo D. Kirklandas.
Tačiau, kad šį derinį būtų galima laikyti saugiu visiems, reikia atlikti dar daug bandymų.
„Šie vaistai nėra tai, ką turėtų vartoti plačioji visuomenė“, – sakė D. Kirklandas. „Jie nėra skirti prevencijai. Mes juos naudojame labai rimtoms būklėms gydyti.“
Jis viliasi, kad „per ateinančius penkerius metus kai kurie iš šių vaistų gali būti veiksmingi kai kurioms būklėms“, pavyzdžiui, nepagydomam vėžiui, įskaitant glioblastomą (piktybinį smegenų auglį).
Likusiems mums D. Kirklandas primena, kad „fiziniai pratimai ir dieta taip pat gali sumažinti senstančių ląstelių poveikį organizmui“.
„Bėda ta, kad žmonės nenori to daryti“, – sako jis.
