„Tele2“ prezidentas Kjell-Morten Johnsen, bendraudamas su Lietuvos žurnalistais Stokholme, paaiškina, kad telekomunikacijų sektorius nėra toks jautrus tvyrančiam geopolitiniam neapibrėžtumui. Tačiau kylančios kainos neleis jų lengvai perkelti vartotojams.
Kjell-Morten Johnsen AB „Tele2“ vairą Švedijoje perėmė prieš kiek daugiau nei dvejus metus.
„Pirmiausia, žvelgiant iš asmeninės perspektyvos, manau, situacija yra gana liūdna. Savo ankstesnėje karjeroje gyvenau ir Ukrainoje, ir Rusijoje. Tai, kas vyksta, yra labai liūdna. Tačiau žvelgiant iš „Tele2“ perspektyvos, esame sveikoje būsenoje. Mūsų balansas labai stiprus, ir taip pat mes turime labai efektyvų CAPEX (kapitalo išlaidų) modelį, grįstą tinklo dalijimusi Švedijoje, o taip pat ir sveikas verslas Baltijos šalyse“, – žurnalistams kalbėjo vadovas
Jis pripažįsta, esama situacija nėra maloni dėl išaugusių energijos išteklių kainų, padidėjusių palūkanų.
„Tačiau, lyginant su dauguma operatorių Europoje, esame labai geroje pozicijoje. Ir kuomet kalbamės su reitingų agentūromis, mes šiek tiek išsiskiriame, lyginant su kitais operatoriais. Mūsų verslo modelis yra labai patikimas sunkiais laikais“, – tęsė vadovas.
Kainos ima kandžiotis ir pristabdys
Paklausus, ar lengva augančias sąnaudas šiame sektoriuje perkelti vartotojams, Kjell-Morten Johnsen kalbėjo: „Ne, nebūtinai. Ir manau būtent todėl telekomunikacijų sektorius, lyginant su bankais, tradiciškai ne taip gerai laikosi, kai infliacijos ciklas įsibėgėja. Bankai gana lengvai gali perkelti sąnaudas, o dar ir atsilieka, kada išauga bankų mokamos palūkanos už jų pasiskolintas lėšas, lyginant su tuo, kada bankai sąnaudas perkelia savo skolininkams.“
Pasak jo, telekomunikacijų rinka smarkiai paveikta greito vartojimo prekių rinkos tendencijų, kampanijų, skirtingose valstybėse situacija yra skirtinga, ir kiek sudėtingiau gali būti Švedijoje.
„Manau, kad Baltijos šalyse negali vartotojams perkelti visos infliacijos, to būtų per daug šiuo metu“, – pažymėjo vadovas.
„Vienas iš iššūkių dabar – dėl stipraus dolerio „iPhone“ telefonai tapo tokie brangūs, kad žmonės, tikėtina, ims naudoti daugiau „Android“ telefonų. Tai gali kiek pakeisti rinką. Švedijoje „iPhone“ su 256 GB atmintimi dabar kainuoja 15 tūkst. Švedijos kronų (apie 1400 eurų), o prisimenu, kuomet „iPhone“ kainos perlipo 10 tūkst. kronų kartelę, žmonės sakė, oho, taip brangu. Tai dabar dar 50 proc. brangiau. Tačiau JAV rinkoje kaina doleriais nepasikeitusi. Be abejo, žmonės tai pastebi“, – kalbėjo vadovas.
Sudėtingos makroekonominės tendencijos išliks dar kurį laiką, o įmonė deda pastangas mažinti išlaidas per verslo transformavimo programą, tai atperka dalį infliacijos keliamų iššūkių. Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu energijos išlaidos ir infliacija normalizuosis. Atsverti neigiamą aplinkos poveikį padėjo ir turimas augimo tempas, laiške investuotojams anksčiau dėstė „Tele2“ prezidentas.
Dideles perspektyvas mato daiktų internete (IoT)
Praėjusiais metais „Tele2“ Švedijoje prisijungė kitą kabelinės televizijos, plačiajuosčio interneto ir fiksuoto ryšio tiekėją „Com Hem“.
„Svarbu pabrėžti, kuomet prisijungiau prie „Tele2“, dariau tai, ką darė kiekvienas naujas vadovas – nedidelę strategijos peržiūrą. Ne dramatišką pokytį, kadangi kai kurios pagrindinės kryptys jau buvo nustatytos, ir aš su joms pritariau, kai prisijungiau. Tačiau mes atlikome tam tikrų vertinimų, ir vienas iš jų buvo IoT (daiktų internetas) – ką gi mes darysime. Nusprendėme sustabdyti kai kuriuos dalykus, pvz., panaikinome trečią prekės ženklą Švedijos rinkoje, maniau, kad buvo nereikalinga palaikyti tris prekės ženklus Švedijoje“, – paaiškina vadovas.
Anot jo, pastangas tuomet nuspręsta kreipti į IoT, arba vadinamąjį daiktų internetą, ir „Tele2“ komanda sugebėjo pademonstruoti, kad tai buvo geras sprendimas.
„Tai galimybė mums gauti prieigą kitose rinkose, kur mes nesame mobiliojo ryšio operatorius. Šioje srityje galime būti Europinis žaidėjas, kai tuo tarpu mobiliojo ryšio rinkoje, taip pat Švedijos plačiajuosčio ryšio ar kabelinės televizijos rinkose mūsų galimybės yra ribotos – galime veikti tik ten, kur yra fizinė mūsų infrastruktūra. IoT yra labai kieta sritis, kuri „Tele2“ auga ir demonstruoja potencialą užimti reikšmingą rinkos dalį visoje Europoje. Šiuo metu užimame 6 vietą, tad pakilome reitinge ir matome, kad kiti operatoriai turi abejotino atsidavimo šiai rinkai“, – dėstė Kjell-Morten Johnsen.
Jis mano, kad IoT verslas pradės gyventi savo atskirą gyvenimą ir taip atsitiks ne tik „Tele2“, bet ir daugumoje kitų operatorių. Vertindamas ateitį jis pastebėjo, kad būna įvairių tendencijų, kai kada kyla ažiotažo dėl vienos ar kitos srities, tačiau teigia, kad į rinką žiūri pragmatiškai – užtikrinti klientų poreikius, kurie bus po 5-10 metų.
Lietuvos „Tele2“ sukelia nostalgiją
Kalbėdamas apie Lietuvą, „Tele2“ prezidentas pajuto nostalgiją bei pagyrė, kad įmonės Lietuvoje vadovas Petras Masiulis puikiai išmano rinką.
„Manau, kad turime stiprią poziciją, žinoma, ir stiprėja einant laikui. Esame laimingi, kad pabaigėme procesus, susijusius su 5G dažniais. Paskutinis procesas baigtas Estijoje prieš kelias dienas. Viskas pavyko taip, kaip norėjome, tad dabar lieka statyti ir plėsti tinklą“, – kalbėjo vadovas.
Paklaustas, ar neplanuoja žengti į kitas verslo sritis Baltijos šalyse, jis pažymėjo, kad jei būtų įdomių galimybių, „Tele2“ galėtų investuoti, pvz., jei gautų didesnę šviesolaidžio interneto rinkos dalį už pateisinamą kainą.
„Kai mūsų klausia, ar galėtume daryti kažką daugiau be mobiliojo ryšio, iš principo, mes galime. <...> Tai nereiškia, kad būtinai kažkas atsitiks šiemet ar kitąmet, bet investuotojai mūsų klausia, ir aš sakau, kad mes esame atviri nagrinėti. Ilguoju laikotarpiu, tikime, kad reikės daugiau įrankių konvergencijai. Dabar, kai paleidžiame 5G internetą, ir statome stiprų tinklą, galime turėti mobiliuoju ryšiu grįstą požiūrį gana ilgą laiką. Bet vis tiek galima rasti argumentų, kad vidutiniu ir ilgu laikotarpiu taip pat reikės skirtingo modalumo“, – pažymėjo „Tele2“ prezidentas.
Akcijas vertina dėl dividendinio pajamingumo
„Tele2“ akcija biržoje šiuo metu kainuoja apie 92 kronas, ir jų kaina yra kritusi paskui visą technologijų sektorių. Šiemet akcijų kaina sumenkusi maždaug 30 procentų.
„Mes užtikriname gerą dividendinį pajamingumą, akivaizdu. Ir kuomet diskutuojame su kitais „Tele2“ akcijų turėtojais, jie iš principo mėgsta šią akciją, jie mėgsta, kad mes labai skaidrūs, kas veikia labai gerai, ką mes norime patobulinti. Esame gana tiesūs. Tačiau investuotojus kiek išgąsdino faktas, kad mūsų pagrindinis akcininkas pardavė dalį akcijų, tai įnešė šiek tiek nerimo, ar pardavimai tęsis, ir tai suprantama.
Ką aš bandau investuotojams pasakyti – pagalvokite, kiek jūs įvertintumėte, kiek kainuoja mūsų kompanija? Ir nereikia pasakyti skaičiaus, pasilikite jį galvoje. O tada reikėtų pagalvoti, už kokią kainą mūsų pagrindinis akcininkas norėtų įmonę parduoti? Jei norėtų parduoti – to aš negaliu žinoti. Ir faktas, kad ir kas atsitiktų, mes ateityje mokėsime dividendus. Negaliu pasakyti, kiek daug, bet dividendai bus mokami. Tai kokie trūkumai? Nėra trūkumų, jei esi ilgam laikotarpiui“, – vertino Kjell-Morten Johnsen.
Atviri duomenys rodo, kad vadovas spalio pabaigoje nupirko 15 tūkst. „Tele2“ akcijų, mokėdamas po 88,6 kronas už vieną, bendras sandorio dydis sudarytų apie 124 tūkst. eurų.
Viešai skelbiamas įmonės akcijų dividendinis pajamingumas pagal buvusius dividendus siekia 7,4 procento. Palyginimui, kito Švedijos operatoriaus „Telia“ akcijų dividendinis pajamingumas siekia 7,2 proc., o „Telenor“ – 8,9 proc., rodo „Yahoo Finance“ duomenys.
Šiemet gegužę skelbta, kad didžiausias „Tele2“ akcininkas, Švedijos investicinė bendrovė „Kinnevik“, pardavė 7,2 procentų įmonės akcijų už 6,1 milijardą kronų (apie 570 mln. eurų dabartiniu kursu).
„Delfi“ kelionę į Švediją apmokėjo „Tele2 Lietuva“. Straipsnio turiniui ar temos pasirinkimui tai įtakos neturi.
