Palyginimui, tai keturis kartus daugiau nei prieš metus, mat 2021 metais Šiaurės Korėja iš kriptovaliutų turėtojų pavogė 429 milijonus dolerių.

Vienai Šiaurės Korėjai tenka beveik pusė visų vagysčių. Pernai grobis sudarė 44 procentus iš visų 3,8 milijardus dolerių siekiančių kriptovaliutų vagysčių, kurios įvykdytos įvairiais įsilaužimais, rašo CNN.

Įmonė praėjusius metus pavadino didžiausiais kriptovaliutų įsilaužimo metais.

Šiaurės Korėjos ekonominė veikla visiškai suvaržyta ekonominėmis sankcijomis, todėl valstybė ėmėsi kriptovaliutų vagysčių kaip vienos iš priemonių, kuria finansuotų savo branduolinį arsenalą.

Iki šiol Šiaurės Korėja atliko šešis branduolinius bandymus, o analitikai vertina, kad šiemet galime sulaukti septintojo, kadangi Kim Jong Uno režimas spartina branduolinių ginklų programą. Praėjusiais metais Pchenjanas paleido rekordinį balistinių ir kitokių raketų skaičių, nepaisant stringančios šalies ekonomikos.

„Palyginimui, Šiaurės Korėjos visas prekių eksportas 2020 metais siekė 142 milijonus dolerių. Tad neperspaudžiant galima sakyti, kad kriptovaliutų įsilaužimai šiuo metu sudaro reikšmingą šalies ekonomikos dalį“, – pranešime teigė „Chainalysis“.

Programišiai pavogtas kriptovaliutas plauna „maišytuvuose“, kur sumaišomos kriptovaliutos iš įvairių vartotojų, siekiant nuslėpti lėšų kilmę.

Kiti ekspertai taipogi pastebi, kad kriptovaliutas ir nepakeičiamuosius žetonus (NFT) Šiaurės Korėja vagia per tarpininkus Kinijoje. FTB anksčiau patvirtino, kad su Šiaurės Korėja siejama grupuotė „Lazarus Group“ yra atsakinga už 100 milijonų dolerių kriptovaliutų vagystę „Horizon bridge“ blokų grandinėje.

82 procentai vagysčių atliekama decentralizuotuose finansų protokoluose, dar vadinamuose „DeFi“, skaičiuoja „Chainalysis“. „DeFi“ yra patrauklus įsilaužėliams dėl to, kad paprasta peržiūrėti atvirą kodą ir įvertinti, ar jame nėra pažeidžiamumų, taip pat galima pasirinkti ir laiką, kada atakuoti, kad grobis būtų didžiausias.

Blokų grandinės saugumo įmonės „Halborn“ vadovas Davidas Schwedas apgailestauja, kad „DeFi“ rinkos dalyviams svarbiausias augimas, o ne vartotojų lėšų saugumas, todėl jie prioritetą teikia naujų vartotojų pritraukimui, o ne saugumo sustiprinimui.