1. Vairo mygtukai

Labiausiai paplitusi F1 technologija, kurią rasite visose transporto priemonėse yra vairo mygtukai. Dabar įprasta mums inovacija buvo sukurta būtent „Formulės – 1“ lenktynininkams, kuriems, lekiant virš 300 kilometrų per valandą greičiu, buvo tikras iššūkis atrasti skirtingose vietose esančius nustatymų mygtukus. Šiandien F1 lenktynininkas, naudodamas 25 vairo mygtukus, gali reguliuoti savo bolido variklio režimą, susimažinti kuro sąnaudas, įšildyti padangas apšilimo rate, susisiekti su komanda ir net atsigerti vandens. Tad kitą kartą savo automobilyje pasigarsindami savo mėgstamiausią dainą ar spausdami mygtuką „atsiliepti“, prisiminkite, kokia buvo pirminė šios inovacijos paskirtis.

Subaru XV

2. Hibridiniai varikliai

Hibridiniai automobiliai tampa vis populiaresni dėl mažesnių degalų sąnaudų ir mažesnio neigiamo poveikio gamtai. Nors hibridiniai automobiliai pradėti kurti ir naudoti dar gerokai anksčiau, tikras technologinis proveržis įvyko būtent dėl „Formulės – 1“, o tiksliau – dėl F1 taršos. Visame pasaulyje automobilių sportas yra neįtikėtinai taršus reikalas, tačiau „Formulė – 1“ ir čia rodė lyderystę (bent jau kurį laiką). Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje vieno bolido išmetamos CO2 emisijos ir kuro sąnaudos beveik 8 kartus viršijo įprasto automobilio rodiklius. Tačiau visuomenės spaudimas ir noras rodyti sektiną pavyzdį pasauliui privertė Tarptautinę automobilių federaciją įvesti reikalavimus komandoms naudoti tik hibridinius variklius. Tiesa, jie nebuvo naujiena pasaulyje, tačiau F1 komandų inžinieriai pavertė juos dar pažangesniais.

3. Kinetinės energijos regeneravimo sistema

Kinetinės energijos regeneravimo sistema – skamba kaip kažkas siaubingai nuobodaus iš 9 klasės fizikos vadovėlio, tačiau daugelis elektromobilių (bei kai kurių „Volvo“ modelių) vairuotojų šią sistemą naudoja kaskart vairuodami savo automobilį. Ši technologija, pradėta naudoti F1 dar 2008 metais, sukaupia stabdymo metu išskiriamą šilumos energiją ir grąžina ją atgal varikliui. F1 bolidui tai leidžia padidinti variklio efektyvumą, o paprasti vairuotojai gali džiaugtis sumažėjusiomis kuro sąnaudomis.

4. Anglies pluošto važiuoklė

Turbūt nieko nenustebins, kad „Formulėje – 1“ itin daug dėmesio skiriama svoriui. Papildomi 10 kilogramų gali „kainuoti“ trečdalį sekundės kiekvieną lenktynių ratą, o tai yra net 20 papildomų sekundžių per lenktynes (apie pergalę galima pamiršti). Tad kol sportininkai pluša sporto salėse ir laikosi protarpinio badavimo, inžinieriai suka galvas, kaip būtų galima palengvinti bolidą. Dar praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje gerai galvas pakrapštę „McLaren“ ekipos mechanikai nusprendė lenktynėse išbandyti anglies pluošto važiuoklę. Tokia važiuoklė pasirodė esanti ne tik lengvesnė ir tvirtesnė, bet pasižymėjo ir geresnėmis aerodinaminėmis savybėmis. Šiandien anglies pluoštas plačiai naudojamas ne tik F1 boliduose, bet ir įprastose transporto priemones. Prabangių automobilių gamintojai beveik išimtinai naudoja tik anglies pluošto medžiagas dėl jo tvirtumo ir mažo svorio.

„McLaren“

5. Aktyvi pakaba

1992-ieji metai buvo įspūdingi „Williams“ vairuotojui Naidželui Manselui – jis ne tik laimėjo čempionatą, bet ir turėjo galimybę išbandyti naujausią technologiją, kuri pakeitė visą automobilių industriją. Tų metų čempionas N. Manselas savo bolide turėjo įmontuotą aktyviąją važiuoklę, kurią rastume daugelyje šiuolaikinių automobilių (jeigu jūsų automobilyje yra „Comfort“ ir „Sport“ mygtukai, tikėtina, kad jūs taip pat ją turite). Naudojant hidraulines pavaras posūkiuose, sistema užtikrino sklandesnį veikimą ir netgi padėjo padidinti prispaudžiamąją jėgą ir greitį.

Aktyvioji pakaba leidžia automobiliui reguliuoti važiuoklės lygį priklausomai nuo kelio sąlygų, taip užtikrinant didesnį sukibimą ir geresnį važiavimą posūkiuose. Aktyvioji pakaba dabar plačiai naudojama šiuolaikiniuose automobiliuose ir yra puikus pavyzdys technologijos, kuri buvo pradėta naudoti lenktynių trasoje, prieš pradedant ją naudoti įprastuose automobiliuose.

6. Deimantiniai cilindrų apdangalai

F1 lenktynių metu vairuotojai visada stengiasi pasiekti savo bolidų galimybių ribas. Tai yra neįtikėtina apkrova varikliui, todėl inžinieriai sugalvojo, kaip prailginti bolidų ilgaamžiškumą ir padengė cilindrus deimantų sluoksniu. Šis sluoksnis gerokai mažina trintį ir užtikrina geresnes variklio eksploatacines savybes. Tiesa, neskubėkite ardyti savo „Citroeno – įprastų deimantų cilindruose nerasite. Apdangalui nėra naudojami apdoroti deimantai, o nemažą jo dalį sudaro itin kietos anglies pagrindo medžiagos. Be to, tokie cilindrai dažniau randami „superautomobiliuose“ nei įprastose transporto priemonėse.

„Formulė – 1“ yra ryškus pavyzdys, kaip technologinis progresas gali persikelti iš lenktynių trasos į įprastus kelius. Ir tai nebūtinai reiškia, kad ilgainiui matysime „Corollas“ ir „Passatus“, galinčius išvystyti 300 kilometrų per valandą greitį. Dėl technologijų trasoje demonstruojamas greitis gali konvertuotis į saugumą ir patikimumą keliuose. Tai yra geras priminimas mums, kad daugelis verslo sukurtų inovacijų gali būti pritaikomos visuomenės labui. Tad kviečiu likti atviriems technologijų kuriamam progresui, nes net ir beprotiškiausios inovacijos, kaip parodo istorija, neretai tampa kasdienybe.