Jei iš tiesų vienu metu būtų išjungti visi socialiniai tinklai, tai, kas nutiktų vėliau, iš tiesų būtų galima apibūdinti vienu žodžiu – panika. Žmonės taip įprato būti prisijungę prie socialinių tinklų, sekti ten talpinamą informaciją, patys ja dalintis ir susirašinėti, kad socialinių tinklų veikimas jiems tapo toks pat svarbus, kaip elektros ar net deguonies tiekimas.
Kai 2015 m. sausio mėnesį trumpam buvo sutrikusi „Twitter“ veikla, vartotojai pasijuokė iš komandos, kuri platformoje išplatino pranešimą apie užfiksuotą gedimą, kuris, žinoma, nebūtų buvęs matomas nė vienam vartotojui, kuris susidūrė su sutrikimais. Dabar, apie tokius sutrikimus, dažniausiai pranešama net žiniasklaidoje, o vartotojai kantriai laukia, kol tinklo veikimo sutrikimai bus pašalinti.
Poveikis trumpalaikis
Vis dėlto, prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, agresorei buvo pritaikytos įvairios sankcijos ir ribojimai, o vienas jų – apribotas naudojimasis socialiniais tinklais. Dalis ribojimų buvo iniciuoti „Facebook“, dalis – Rusijos režimo. Tad ką toks atjungimas nuo socialinių tinklų reiškia ten gyvenantiems žmonėms?
Socialinių tinklų ekspertas, lektorius bei profesionalus praktikas Domantas Širvinskas teigė, kad socialiniai tinklai tapo vieta virtualiai palaikyti ryšius su draugais, bendruomene ar prekės ženklais. O tai, anot jo, – antroji realybė, egzistuojanti šalia fizinės ir puikiai atkartojanti pastarojoje vykstančius socialinius procesus. Tik greičiau ir plačiau.
„Dėl to socialiniai tinklai turi savo privalumų ir trūkumų: galime sukelti revoliucijas, galime paskleisti ypatingai realistiškai atrodančią dezinformaciją. Turime suprasti, kad socialinis tinklas yra tik terpė bendrauti. Esmė – mūsų sukurti ryšiai. Todėl nemanau, kad pavienių tinklų uždarymas yra didelė tragedija. Jei aš, kaip žmogus, turėjau draugų, dėl socialinio tinklo uždarymo jie nedings. Pasikviesiu juos bendrauti kitame socialiniame tinkle. Tas pats ir su prekės ženklais ar influenceriais.
