Išmanųjį telefoną, kuris dar neturi pavadinimo, sukurs Nacionalinė kompiuterių korporacija (angl. „National Computer Corporation“ (NCC)), viena didžiausių Rusijos IT bendrovių, kurios tikslas – iki 2023 m. pabaigos parduoti 100 tūkst. išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių.
NCC įkūrėjas Aleksandras Kalininas pirmadienį vietos žiniasklaidai sakė, kad į projektą ketina investuoti 10 mlrd. rublių (apie 124,8 mln. eurų) ir tikisi iki 2026 m. užimti 10 proc. vartotojų rinkos, rašo „Wired“.
Ši žinia pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV prekybos departamentas uždraudė eksportuoti į Rusiją telefonus ir kitą elektronikos įrangą, kainuojančią daugiau kaip 300 JAV dolerių.
Tačiau ekspertai teigia, kad rusiškam išmaniajam telefonui bus sunku įveikti konkurentus iš Kinijos, be to, rusai gali susidurti su problemomis naudojant „Google Android“.
„Nors telefonai iš pradžių gali būti su „Android“ sistema, „Google“ artimiausiu metu gali nesuteikti visiškos licencijos“, – sako pramonės analizės bendrovės „Counterpoint Research“ direktorius Janas Stryjakas. „Gali tekti pereiti prie kitos operacinės sistemos.“
Rusijos vartotojams „Google“ nebesiūlo mokamų programėlių ar jų atnaujinimų. Tačiau ji netrukdo žmonėms Rusijoje naudotis nemokamomis paslaugomis, tokiomis kaip „Gmail“, „Maps“, „Play“ ir „YouTube“.
Naujasis išmaniųjų telefonų projektas yra tik vienas iš daugelio Rusijos bandymų siekti technologinio savarankiškumo ir skaitmeninio suverenumo. Šalis yra pažadėjusi „precedento neturinčias“ finansavimo sumas savo elektronikos pramonei plėtoti, o tai vilioja Rusijos įmones.
Tačiau ne visi yra įsitikinę, kad dėl vyriausybės subsidijų atsiras naujų produktų – arba ar tokie produktai, kaip NCC telefonas, bus sėkmingi.
„Tiesą sakant, man tai panašu į viešųjų ryšių triuką“, – apie NCC išmaniojo telefono projektą sako Interneto tyrimų instituto generalinis direktorius ir įkūrėjas Karenas Kazarjanas.
Skaitmeninis suverenitetas iš esmės reiškia, kad valstybė kontroliuoja internetą savo ribose, įskaitant turinį, duomenis ir infrastruktūrą, ir leidžia vyriausybei atskirti šalies interneto erdvę nuo likusio pasaulio. Rusijos vyriausybė šią idėją pradėjo propaguoti po sankcijų, kurios buvo paskelbtos 2014 m. aneksavus Krymą.
Kai kuriais atžvilgiais Rusijos pastangos buvo sėkmingos. Po to, kai šalyje buvo užblokuoti „Instagram“, „Facebook“ ir „Twitter“, kai kurie Rusijos naudotojai perėjo prie vietinės socialinės žiniasklaidos, ypač prie rusiškos „Facebook“ versijos „VKontakte“.
Rusijos bendrovės, tiek valstybinės, tiek privačios, taip pat bandė vilioti rusus iš „TikTok“, „Instagram“ ir „YouTube“ į tokias vietines platformas kaip „Yappy“, „Rossgram“ ir „RuTube“.
Tačiau daugelis šių platformų sulaukė kritikos dėl pasenusio dizaino, naudotojų trūkumo ar per daug valstybinės propagandos.
Kitas projektas buvo praėjusių metų gegužę „VKontakte“ ir Rusijos skaitmeninės plėtros ministerijos paleista vietinė programėlių parduotuvė „RuStore“, turėjusi pakeisti „Google Play“ ir „Apple App Store“. Pasak „VKontakte“, parduotuvė turi daugiau nei 10 mln. vartotojų.
Nauja sankcijų banga po invazijos į Ukrainą suteikė naujų vėjų technologinio savarankiškumo koncepcijai, o Rusijos vyriausybė ėmėsi daugybės iniciatyvų, kuriomis siekiama sukurti vietinius pakaitalus užsienio elektronikai, interneto platformoms ir programinei įrangai, nuo kurių priklauso daugelis Rusijos įmonių.
Po invazijos į Ukrainą daugiau kaip tūkstantis technologijų bendrovių sustabdė arba apribojo savo veiklą Rusijoje. Vos per mėnesį rinką paliko „Cisco“, „SAP“, „Oracle“, „IBM“, „TSMC“, „Nokia“ ir „Ericsson“, taip pat „Samsung“ ir „Apple“, o tai paveikė ištisas pramonės šakas, įskaitant judriojo ryšio operatorius, gamyklas, startuolius ir dideles valstybines įmones. Pasaulinės rinkos analizės bendrovės IDC duomenimis, 2022 m. Rusijos IT rinka susitraukė 12,1 mlrd. dolerių, arba 39 proc.
Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas vasarį sakė, kad Rusija nori 85 proc. užsienio programinės įrangos pakeisti rusiškais pakaitalais, atidarydama dešimtis vadinamųjų importo pakeitimo centrų. Tarp jų yra projektas, kuriuo siekiama sukurti nacionalinę operacinę sistemą įrenginiams. Tačiau šis planas yra ankstyvojoje stadijoje, o veiksmų plano nematyti.
„Šiuo metu keli stambūs žaidėjai bando įtikinti vyriausybę gauti subsidijas, kad galėtų kurti įrenginius su „nacionaline mobiliąja operacine sistema“, kad ir kokia ji būtų“, – sako K. Kazarjanas.
Viena iš daug žadančių alternatyvų „Android“ yra „Aurora OS“ – „Linux“ pagrįsta išmaniųjų telefonų operacinė sistema, kurią sukūrė Rusijos valstybinė telekomunikacijų bendrovė „Rostelecom“.
Tačiau „Aurora“ pirmiausia buvo sukurta vyriausybiniam naudojimui ir nepalaiko „Android“ programų. Gruodį Rusijos vyriausybė atsisakė skirti 22 mlrd. rublių (apie 274,4 mln. eurų), skirtų rusiškai operacinei sistemai kurti.
Kiti Rusijos išmaniųjų telefonų gamintojai, pavyzdžiui, „BQ“, pažadėjo pritaikyti „Huawei“ „HarmonyOS“ savo telefonams. Tačiau nuo „BQ“ pranešimo rugsėjį nebuvo jokių žinių apie pažangą.
Kinijoje įsikūrusi „Huawei“ savo operacinę sistemą sukūrė 2019 m. po to, kai „Google“ dėl JAV prekybos sankcijų nustojo teikti bendrovei savo mobiliosios programinės įrangos paslaugų rinkinį.
Kinijos IT milžinė teigė, kad neplanuoja išleisti „HarmonyOS“ aprūpintų mobiliųjų telefonų už Kinijos ribų.
Tai, kad „Huawei“ stengiasi konkuruoti už Kinijos ribų, rodo, jog išmaniųjų telefonų prekės ženklui sunku įgyti pirkėjų, neturint prieigos prie „Googlei“ paslaugų.
2020 m. „Huawei“ prarado beveik trečdalį savo pajamų, t. y. metus po to, kai dėl sankcijų buvo apribota prieiga prie „Google“ žemėlapių, „Gmail“ ir kitų įprastų „Google“ programėlių.
Tačiau didžiausia kliūtis, su kuria gali susidurti naujasis NKK išmanusis telefonas, yra pigūs ir lengvai prieinami telefonai iš Kinijos.
„Counterpoint“ duomenys rodo, kad „Xiaomi“, „Realme“ ir „Honor“, prekės ženklo, anksčiau priklausiusio „Huawei“, telefonai pakeitė kadaise geriausiai parduodamus „iPhone“ ir „Samsung Galaxy“ įrenginius ir pernai sudarė 95 proc. rinkos.
„Konkurencija vis dar didelė, – sako „Counterpoint“ atstovas J. Stryjakas. „Nemanau, kad rinkoje yra didelė spraga naujam žaidėjui“.
Kiti rusiški telefonai, labiausiai žinomi „Yotaphone“, bandė užkariauti vidaus rinką, tačiau jų mastas išliko labai mažas. Rusai pirmenybę teikia jau žinomiems prekės ženklams.
Dėl lygiagrečios prekybos – prekių importo be gamintojo leidimo – šalyje vis dar galima įsigyti net „Samsung“ ir „iPhone“ telefonų.
NCC siekia, kad jos išmaniųjų telefonų kaina būtų nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. rublių (nuo 124 iki 373 eurų).
„Svarstome įvairius variantus. Tai galėtų būti gamyba Rusijos gamyklose arba sutartinė gamyba Kinijos įmonėse“, – vietos žiniasklaidai sakė NCC atstovas K. Kalininas.
Kiti Rusijos išmaniųjų telefonų gamintojai, pavyzdžiui, „Smartekosistema“, priklausanti valstybinei milžinei „Rostec“, nustatė, kad negalėjo iš „TSMC“ įsigyti reikiamų mikroschemų savo telefono „AYYA T2“ antrajai versijai. Visa tai gali labai pabranginti rusiškų konkurentų, galinčių varžytis su „Samsung“ ar „Apple“, kūrimą.
„Tikriausiai Rusijoje galima pagaminti išmanųjį telefoną su kiniškomis dalimis, tačiau tai nėra labai efektyvu“, – sako K. Kazarjanas. „Ir kodėl kas nors norėtų pirkti rusišką telefoną, kuris yra brangesnis už „Xiaomi“?“
