Kaip vyksta žmogaus kūno kompostavimas?


Nesupraskite klaidingai – mirusiojo palaikų negalima tiesiog išmesti į komposto krūvą.

Mirusio žmogaus palaikai turi būti pristatyti į sertifikuotą kapinių korporaciją. Šis procesas vyksta specialiose patalpose, rašo bbc.com.

Kūnas dedamas į kamerą kartu su pasirinktomis medžiagomis, pavyzdžiui, medžio drožlėmis, liucerna ir šiaudų žole, ir veikiant mikrobams palaipsniui suyra.

Bandomasis tyrimas su mirusiais savanoriais parodė, kad žmogaus minkštieji audiniai visiškai suyra per 30 dienų.

Į kamerą, kurioje kompostuojamas kūnas, pučiamas oras, kuris prieš išleidžiant į lauką praleidžiamas per medžio anglies filtrą. Dėl šio vėdinimo būdo iš kūno kompostavimo indo nesklinda joks kvapas.

Maždaug po mėnesio, taikant kaitinimo procesą, kad būtų sunaikintas bet koks užkratas, artimiesiems atiduodamas gautas dirvožemis, kurį vėliau galima naudoti kaip trąšą gėlėms, daržovėms ar medžiams sodinti.

Gali padėti kovoti su klimato kaita


Viena JAV įmonė „Recompose“ teigė, kad tokia jos teikiama paslauga gali padėti sutaupyti anglies dioksido, palyginti su kremavimu ar tradiciniu laidojimu.

Anglies dioksido išmetimas labai prisideda prie klimato kaitos, nes dėl vadinamojo šiltnamio efekto sulaiko Žemės šilumą.

Laidojant tradiciniu būdu su karstu taip pat sunaudojama mediena, žemė ir kiti gamtos ištekliai.

„Recompose“ teigia, kad toks procesas sunaudoja „vieną aštuntąją kremavimo energijos“, todėl, palyginti su įprastais metodais, sutaupoma maždaug metrinė tona vienam asmeniui tenkančio išmetamo CO2 kiekio.

Vašingtono valstijoje, kurioje kremavimas yra vienas iš didžiausių šalyje, tai gali turėti realios reikšmės.

Kompostavimo kameros
Kompostavimo kameros

Žmonių kompostavimo šalininkai teigia, kad tai ne tik ekologiškesnis, bet ir praktiškesnis pasirinkimas miestuose, kur kapinių žemė yra ribota.

Dauguma jų sako, kad pradėjo domėtis šiomis galimybėmis, nes norėjo ekologiškiau užbaigti savo gyvenimą.

Štai 48 metų Sietlo gyventoja yra viena iš žmonių, ieškančių ekologiškesnių mirties būdų.

„Man svarbiausia, kad po to, kai mirsiu, mano kūnas galėtų atsidėkoti žemei, kuri mane palaikė, ir taip sukurti naują gyvybę.“

Tačiau tam nepritariantieji kelia etinius klausimus dėl to, kas atsitinka su dirvožemiu, kuris susidaro kompostuojant.

Lietuvoje tai pasirodys dar negreitai


Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose vadovas Bernardas Vilkelis teigia, tai yra tikriausiai tuo pačiu ir naujausias, ir seniausias būdas.

„Žiūrint tik iš technologinės pusės – taip, tai yra tikriausiai ekologiškiausia laidojimo forma, nes viskas yra atliekama praktiškai taip pat, kaip atviroje gamtoje su mirusiu kūnu, tik šiuo atveju pats procesas vyksta kontroliuojamoje aplinkoje.

Vis dėlto, mes esame žmonės ir mums artimasis yra kur kas daugiau nei kūnas. Aplink šį įvykį esame sukūrę nemažai papročių, tradicijų ir jos yra sukurtos ne veltui, o būtent tam, kad galėtumėme mums priimtina forma ištarti paskutinį „sudie“ žmogui, kuris mums buvo svarbus. Kūnas vienokioje ar kitokioje formoje šioje apimtyje yra tik dalis visa ko.

Klausimas, ar visuomenė būtų pasiruošusi atsisveikinti su artimuoju, kurio kūnas yra kompostuojamas, ar būtų įmanoma pakeisti nusistovėjusias tradicijas, pritaikyti jas prie kompostavimo“, – dėsto B. Vilkelis.

Bernardas Vilkelis
Bernardas Vilkelis
© Įmonės nuotr.

Anot jo, vien perėjimas prie atsisveikinimo su kremuotais palaikais kartais sukelia iššūkių, nes nėra paties kūno, į kurį buvo koncentruojamas pagrindinis dėmesys.

„Manau, kad žmogaus kūno kompostavimas Lietuvoje įmanomas, tačiau tikrai ne artimiausiu metu, nes laidotuvių papročiai pakankamai konservatyvūs.

Kremavimas šiuo atveju tikriausiai yra tarpinis variantas, nes tokiu būdu į žemę patenka jau tik kremuoti palaikai, kurie labai greitai susilieja su dirvožemiu.

Tuo pačiu urna yra tas fizinis daiktas, kurį galime laikyti atsisveikinimo salėje, papuošti ją taip išlaikant paskutinį fizinį mirusio žmogaus atminimą“, – teigia B. Vilkelis.

„Rekviem“ atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė taip pat mano, kad tokį procesą Lietuvoje galima įsivaizduoti tik teoriškai.

„Praktika rodo, kad Lietuvoje žmonės turi stiprias nusistovėjusias laidojimo tradicijas – vien kremavimui Lietuvoje prireikė dešimties metų, kad tai taptų įprastu laidojimo būdu.

Karolina Jancevičiūtė
Karolina Jancevičiūtė
© Įmonės nuotr.

Nepaisant to, atsiranda vis daugiau laidojančių žmonių, kuriems ekologija yra ypatingai svarbus dalykas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad kompostavimas ateityje galėtų tapti vienu iš laidojimo būdu Lietuvoje“, – teigia K. Jancevičiūtė.

Bažnyčia reiškia susirūpinimą


Pranešama, kad Niujorko valstijos katalikų vyskupai pasisakė prieš šį teisės aktą, teigdami, kad su žmonių kūnais neturėtų būti elgiamasi kaip su „buitinėmis atliekomis“.

„Procesas, kuris puikiai tinka daržovių likučiams grąžinti į žemę, netinka žmonių kūnams“, – teigė organizacijos vykdomasis direktorius Dennisas Poustas.

Anot Vašingtono valstijos katalikų konferencijos, „tokiu būdu atsikratant žmogaus palaikų nerodoma pakankama pagarba mirusiojo kūnui“, rašo „Los Angeles Times“.

Kolorado katalikų konferencija taip pat nepritaria šiam procesui, nes „Bažnyčia moko, kad žmogaus kūnas yra šventas, o žmogaus asmens orumas yra moralios visuomenės pagrindas.“

Taip pat buvo išsakytas susirūpinimas dėl kompostavimo išlaidų.

Kompostavimo kamera
Kompostavimo kamera

Nacionalinės laidojimo direktorių asociacijos (NFDA) duomenimis, 2021 m. JAV laidotuvių su laidojimu sumos mediana buvo 7848 JAV doleriai, o laidotuvių su kremavimu – 6971 JAV doleris.

Toks žmonių laidojimas jau įteisintas visoje Švedijoje. O Jungtinėje Karalystėje leidžiamas natūralus laidojimas – kai kūnas laidojamas be karsto arba su biologiškai suyrančiu karstu.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(58 žmonės įvertino)
3.2931