„Kuo labiau stengiamės kovoti su kibernetiniais nusikaltimais, tuo kūrybingesni ir išradingesni tampa jų organizatoriai. Naujausiai pinigų išviliojimo schemai žaidimai pasitelkti neatsitiktinai – mėgaujantis virtualiomis pramogomis vartotojų budrumas yra kur kas mažesnis, nei naudojantis elektronine bankininkyste ar mokant sąskaitas. Dėl šios priežasties tik nedaugelis atkreipia dėmesį į tai, kad žaidimas į padidinto tarifo numerius gali siųsti SMS žinutes ir taip mėnesio pabaigoje mums „padovanoti“ kelių vidutinių atlyginimų dydžio sąskaitą už mobilųjį ryšį“, – naują sukčiavimo būdą atskleidžia „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.

Gundo „nemokamais“ žaidimas


Sukčiai aukas medžioja įvairiose programėlėse ar užsienio internetiniuose puslapiuose skelbdami reklamas, kuriose raginama pabandyti neva naujus nemokamus žaidimus. Pasirinkus vieną jų, išmaniojo telefono naršyklėje vartotojui parodomas langas, kuriame jis turi sutikti su taisyklėmis ir sąlygomis. Netrukus po to telefone užsienio numeriu sugeneruojama iš anksto paruošta žinutė, kurios išsiuntimą turi patvirtinti vartotojas. Kadangi to nepadarius nesuteikiama prieiga prie žaidimo, didelė dalis asmenų mygtuką „Siųsti“ spusteli net nepasidomėję, kokiu tikslu tai daroma.

„Po šių veiksmų žaidimas SMS ar MMS tipo žinutes užsienio numeriu jau pradeda siųsti fone, išmaniojo savininkui to net nepastebint. Kadangi minėti padidinto tarifo numeriai būna registruoti trečiosiose šalyse ir nėra įtraukti į mobiliojo ryšio planą, po kiekvienos žinutės į vartotojo mobiliojo ryšio sąskaitą įkrenta didesnis ar mažesnis mokestis, kuris dėl didelio kiekio pranešimų per mėnesį galiausiai virsta reikšminga suma. Deja, auka apie tai dažnai sužino tik atėjus laikui mokėti už mobiliojo ryšio paslaugas, kai imtis prevencinių veiksmų būna vėlu“, – apgailestauja O. Baranauskienė.

Šis anksčiau dar nefiksuotas pinigų išviliojimo metodas neseniai buvo pastebėtas Norvegijoje ir per ganėtinai trumpą laikotarpį spėjo nemenkai papurtyti šios šalies gyventojų kišenes. Vienas labiausiai nukentėjusių „Telia“ klientų per šią ataką prarado daugiau nei šešis tūkstančius eurų siekiančią sumą. Turint omenyje, kad sukčiavimui naudojami telefono numeriai registruoti užsienio valstybėse, egzistuoja didelė tikimybė, jog bandymus išvilioti pinigus pasitelkiant mobiliuosius žaidimus išvysime ir Lietuvoje.

Priemonių yra, tačiau viską lemia vartotojo budrumas


Pasak pašnekovės, kadangi pamatinė pasipelnymo iš žinučių ar skambučių į padidinto tarifo numerius schema nėra nauja, „Telia“ jau kurį laiką naudoja įvairius jos užkardymo įrankius. Esant sukčiavimo įtarimui ar gavus vartotojų skundus, tokie numeriai gali būti blokuojami.

Apsisaugoti nuo šios pinigų išviliojimo schemos gali padėti ir išlaidų limito įrankis. Viršijus iš anksto nustatytą mėnesio sumą už mobiliojo ryšio paslaugas, klientas apie tai informuojamas ir, nesumokėjus avanso, blokuojamas prevenciškai, užkertant kelią nusikaltėliams toliau pelnytis iš jo nežinojimo.

„Visgi šiuo konkrečiu sukčiavimo atveju išlaidų limito įrankis ne visada gali būti veiksmingas. Jei sukčių kurtas internetinis žaidimas per minutę išsiųs dešimtis ar net šimtus žinučių į brangiai apmokestintus padidinto tarifo numerius, dėl apdorojimo nulemto vėlinimo sistema gali nespėti suveikti ir taip kliento mėnesio sąskaitai leisti gerokai viršyti mėnesio limitą“, – perspėja „Telia“ saugos komandos vadovė.

Būtent todėl kovojant su tokiais išradingais pinigų išviliojimo metodais svarbiausia vaidmenį vaidina paties kliento budrumas. Ekspertė pataria žaidimus siųstis tik iš „Apple App Store“ ar „Google Play“ aplikacijų parduotuvių, nespausti ant neaiškių reklamų internetiniuose puslapiuose, įdėmiai skaityti mobiliųjų žaidimų taisykles bei sąlygas, o telefono pranešimų programėlėje pastebėjus neaiškias neva jūsų pačių siųstas žinutes – apie tai nedelsiant informuoti mobiliojo ryšio operatorių.

Taip pat nevertėtų spausti nežinomų asmenų atsiųstų nuorodų ar perskambinti, praleidus skambutį iš nežinomo užsienyje registruoto numerio.