Štai, Čekijos IT kompanijos „Jetbrains“ užsakymu atliktos apklausos išvadose nurodoma, kad JAV ir Europoje (šiuose regionuose kompanija turi biurus) 44% komandų šiemet turėjo mažiau nei vieną QA specialistą dešimčiai programinės įrangos kūrėjų. Toks santykis, anot bendrovės analitikų, atveria duris mažoms, bet vis besikaupiančioms ir brangstančioms klaidoms.
JAV Darbo statistikos biuro duomenys apklausos išvadas patvirtina: šalyje sunkiausiai randamų IT specialybių TOP 3 yra programinės įrangos kūrėjai, saugumo analitikai ir QA specialistai, dar vadinami testuotojais. O patys vertingiausi ir rečiausi yra testuotojai-programuotojai (angl. Software Development Engineer in Test). IT sektoriaus atstovai juokauja, kad pastarieji yra retesni už vienaragius.
Tarpinė karjeros stotelė
Liudas Jankauskas, „Omnisend“ kokybės užtikrinimo vadovas sako, kad tokia padėtis rinkoje susiklostė dėl to, kad praeityje testuotojo specialybė nebuvo labai vertinama.
„Aš informatiką baigiau prieš daugiau kaip dešimtmetį. Iš mūsų kurso 300 žmonių testuotojais tapo gal 2. Likusieji nuėjo į vadybos ir programavimo sritis. Ir mūsų kursas nebuvo išimtis“, – priduria jis.
O ir tie specialistai, kurie nuo šios srities savo karjerą pradeda, joje dažniausiai ilgai neužsibūna. Po metų kitų daugelis patraukia į programavimą arba vadybą.
„Gerų specialistų tėra vienetai. Aš dėsčiau apie tai ir pats bandau populiarinti šią sritį. Deja, daug kas galvoja: „pabūsiu testuotojas, nes nereikia mokėti programuoti, kažką paspaudinėsiu, susipažinsiu su dalykais ir per QA įšoksiu į IT vystymo sritį“. Tai problema, nes jei nežiūri į savo specialybę rimtai, o tik kaip į tarpinę stotelę, geru specialistu netapsi“, – sako pašnekovas.
„QA specialisto pareigybė IT versle šiandien, galima sakyti, yra savotiškas prestižas nes daugelis sustyguotų procesų įmonėse gali kurį laiką vykti be jų. Žinau net atvejų, kai rimtose kompanijose, kurios daug metų dirbo ir pakėlė savo produktų kokybę iki tikrai aukšto lygio, pasigirsta raginimų atsisakyti testavimo, nes tai nemažai kainuoja, o produktai – ir taip puikiai nušlifuoti. Bet čia tas pats kaip sakyti, kam tie dūmų detektoriai – išjungiu ir niekas nedega“, – tęsia „Omnisend“ kokybės užtikrinimo vadovas.
Dėl to nemažai kompanijų pastaraisiais metais leidžia į rinką produktus, kuriuos ištestuoja ir klaidas suranda vartotojai.
Pasikeitė darbo pobūdis
Pašnekovas užsimena, kad kokybės užtikrinimo (QA) specialisto sąvoka yra platesnė nei testuotojo, nors jos dažnai naudojamos kaip sinonimai. Esminis skirtumas toks, kad QA inžinieriai ne tik testuoja jau sukurtus produktus, bet ir įsitraukia į jų kūrimo ir vystymo procesą. Tai reiškia, kad šie specialistai užsiima labiau prevencija, o ne klaidų paieška.
Pažangiose įmonėse nebeliko ir atskirų testavimo skyrių. QA specialistai integruojami į komandas. „Omnisend“ atveju komandoms taip pat paliekama teisė spręsti, kaip pasiekti sutartus tikslus ir kokių įrankių tam prireiks. Jei komanda nutaria, kad efektyviam darbui kažko trūksta, įmonė be diskusijų ir biurokratinių procedūrų tai nuperka.
„Darbuotojai pas mus nėra sraigteliai didelėje mašinoje, o verslo bendrakūrėjai“, – teigia L. Jankauskas.
Paklaustas, kokius įrankius kokybės užtikrinimui įmonė dažniausiai naudoja, jis sako, kad populiariausia yra „Google“ programinė įranga, nes „Omnisend“ savo veikloje daugiausia naudoja „Go“ – šios milžinės sukurtą programavimo kalbą.
Testavimui įmonė taip pat kuria nuosavą įrankį, paremtą „TypeScript“ bei naudoja esamus populiarius sprendimus, tokius kaip „Postman“, „Burp Suite“, „Fiddler“ ir kitus.
Atlyginimas – iki 6000 Eur
Vidutinis vyresniojo QA specialisto atlyginimas šiuo metu, priklausomai nuo patirties, anot L. Jankausko, siekia nuo 3500 Eur iki 6000 Eur per mėnesį prieš mokesčius. Labai panašūs ir vyresniųjų programuotojų atlyginimų rėžiai. Tačiau pastarųjų tiesiog yra gerokai daugiau nei QA specialistų.
Paklaustas ko lengviau išmokti: testuoti ar programuoti, jis sako, kad norint tik papulti į šią sritį, lengviau išmokti testuoti. Bet išmokti gerai testuoti yra sunkiau nei išmokti gerai programuoti, nes vien surasti klaidas neužtenka. QA specialistas turi būti tarsi pirmas klientas. Jis privalo suprasti, kaip veikia konkretus produktas, ir kaip mąsto potencialūs jo vartotojai, kas jiems svarbu, ir ko jie ateina.
Komentuodamas svarbisausias kokybės užtikrinino srities tendencijas, jis užsiemna, kad labai svarbus tampa duomenimis grįstas testavimas, kai QA specialistai pagrindžia, kodėl testuoja vieną ar kitą scenarijų.
„Pvz., skiepų registravimo sistema. Pamenate, ji pradžioje strigo, kai visi ėmė registruotis. Jei būtų atliktas duomenimis grįstas testavimas, to galima buvo išvengti. Nes žinome, kiek Lietuvoje yra gyventojų, ir galime preliminariai paskaičiuoti, kiek iš jų gali skiepytis“, – pavyzdį pateikia „Omnisend“ QA vadovas.
Specialistų stygiaus akivaizdoje sparčiai auga ir procesų automatizavimo reikšmė. Mat tai leidžia gerokai padidinti darbo efektyvumą. Visgi, kol kas visiškai automatizuoti testavimo nepavyks. Tam reikia ir dar ilgai reikės kritinio žmogiško mąstymo.