Pardavimai socialiniuose tinkluose – trumpalaikė tendencija ar esminė e. prekybos ašis? Ekspertai ranka nemoja

Nauja mada rinkodaros pasaulyje – socialinė komercija – remiasi principu: parodyti vartotojams produktus populiariausiuose socialiniuose tinkluose ir motyvuoti juos tiesiogiai šiose platformose apsipirkti. Kaip prognozuoja rinkos analitikai, iki 2026-ųjų pasaulyje tai sugeneruos 2,9 trln. dolerių vertės pardavimus. Šiam prekybos kanalui e. komercijos ekspertai sutartinai žada milžinišką potencialą ir vertina, kad Lietuvos verslui svarbu juo pasinaudoti.

Socialinė komercija (angl. social commerce) verslui pasiūlė naują e. prekybos modelį – atvėrė galimybę susikurti asmeninę parduotuvę pačioje socialinėje platformoje – pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Instagram“, o kai kur – net vykdyti tiesioginius pardavimus vartotojo neišvedant už socialinio tinklo ribų, rašoma pranešime spaudai.

Ten, kur taip apsipirkti leidžiama, pavyzdžiui, JAV, vartotojai, naršydami „Facebook“ ar „Instagram“ platformas, dabar gali patikusią prekę ar paslaugą jose ir įsigyti. Galimybė tiesiogiai pasiekti savo tikslinę auditoriją, o vartotojams greitai ir patogiai apsipirkti – rinkoje sukėlė tikrą revoliuciją. Tai patvirtina statistikos bendrovės „Statista“ duomenys, skelbiantys, kad socialinės komercijos pardavimai 2020-aisiais pasaulyje pasiekė 560 mlrd. dolerių, prognozuojama, kad iki 2026-ųjų jie ūgtels iki 2,9 trln. dolerių.

E. komercijos ekspertės Linos Paulauskaitės-Gallagher, įmonės „Emerce Consulting“ vadovės, teigimu, socialinė komercija turi daugybę pranašumų. Pirmasis, anot jos, susijęs su vartotojais. Jie šiuo metu išsiilgę žmogiško ryšio, spontaniškumo, o tik gražiai pateiktas ir surežisuotas turinys auditorijos jau nebetenkina. Socialiniai tinklai, pasak ekspertės, tokią patirtį ir suteikia – čia produktai perkami remiantis organiškai išreikšta kitų žmonių nuomone.

„Vienas pavyzdžių – pernai „TikTok“ platformoje su tam tikrais produktais pasirodę vaizdo įrašai, pažymėti grotažyme #tiktokmademebuyit (liet. pirkti mane paskatino „TikTok“). Šią tendenciją išnaudojo „Amazon“ ir pasiūlė „virusinius“ (angl. viral) produktus. Jais socialinėje platformoje susidomėję pirkėjai net menkos vertės prekes iššlavė ne šimtais per savaitę, o tūkstančiais per minutę. Tai tik įrodo socialinių tinklų kaip komercijos įrankių potencialą“, – pranešime spaudai dėsto ji.

Pasak ekspertės, tokia naujo e. prekybos modelio ypatybė, tikėtina, ilgainiui sumažins ir nuomonės formuotojų įtaką.

„Lietuvoje ir užsienyje nuomonės formuotojų tiek daug, kad jais vartotojai pasitiki vis mažiau. Todėl prekės ženklai ima dirbti su žmonėmis, kurie produktus ne reklamuoja, o naudoja patys“, – sako ji.

Apsipirkimas – vienu paspaudimu

Antrasis veiksnys, lemiantis socialinės komercijos patrauklumą, anot L. Paulauskaitės-Gallagher, yra prekės ženklų gebėjimas kurti tokį turinį, kuris atitinka socialinės platformos pobūdį.

„Idėja tampa lemiama sėkmės dedamąja. Prekės ženklai pradeda dirbti su turinio kūrėjais, kurie nebūtinai yra įžymybės. Svarbiau, kaip pateikiama idėja ir ar ji atitinka konkrečios socialinės platformos pobūdį. Juk tai, kas pasiteisina „Instagram“, nebūtinai tiks „TikTok“. Tai puikiai suprato, pavyzdžiui, „Ryanair“. Įmonė į „TikTok“ nededa įprastų lėktuvų vaizdo įrašų, bet kuria juokingus vaizdelius su kalbančiais orlaiviais, dalijasi komiškomis kasdienėmis situacijomis. Šis turinys ir generuoja srautą į pagrindinę bendrovės svetainę“, – pasakoja pašnekovė.

Vis dėlto bene svariausias socialinės komercijos pranašumas, anot jos, yra galimybė sumažinti apsipirkimo žingsnių skaičių iki vos vieno mygtuko paspaudimo.

„Šiuo metu, norėdamas nusipirkti prekę, vartotojas turi atlikti daugybę veiksmų: nuo pirkinio paieškos iki mokėjimo kortelės duomenų suvedimo, o kiekvienas mygtuko paspaudimas yra tikimybė, kad pirkėjas pakeis savo nuomonę, – detalizuoja ji. – Socialinė komercija tokį iššūkį išsprendžia – apsipirkimo procesas įvyksta daug greičiau.“

Netruks ateiti ir į Lietuvą

Rinkos tyrimų bendrovės „eMarketer“ duomenimis, socialinės komercijos lyderio vaidmenį gauna Kinija – ji pernai socialinės komercijos būdu sugeneravo daugiau nei 351 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu Jungtinės Valstijos – daugiau nei 36 mlrd. JAV dolerių. Pasak L. Paulauskaitės-Gallagher, tokį Kinijos rezultatą lemia net ne rinkos dydis, bet vartotojų įpročiai – jiems apsipirkinėti per socialinius tinklus ar programėles jau seniai tapo natūraliu procesu.

Justinas Pileckas, „Omniva LT“ komercijos vadovas, sako, kad sėsti į socialinės komercijos traukinį ir efektyviau išnaudoti galimybes šiame kanale verta ir Lietuvos verslui. Jo teigimu, socialinė komercija auga milžiniškais tempais – manoma, kad pardavimų socialiniuose tinkluose per artėjančius penkerius metus bus sugeneruojama daugiau nei visos Europos elektroninėje erdvėje.

„Klientai yra atviri naujiems apsipirkinėjimo kanalams. Jie ieško patogumo, dar lengvesnio ir labiau įtraukiančio būdo įsigyti produktus. Neįtikėtiną socialinės komercijos augimą pasaulinėje rinkoje paskatino ir pandemija – vartotojai vis labiau prisitaiko prie naujų apsipirkimo įpročių, – kalba J. Pileckas. – Lietuvoje kol kas nėra prieinama funkcija prekes įsigyti tiesiogiai per „Facebook“ ir „Instagram“, paskutinis pirkimo žingsnis vis dar įvyksta e. parduotuvėje. Tačiau tai tik laiko klausimas, kada tokia galimybė atsivers. Gerųjų socialinės komercijos praktikų taikymas ir savalaikis įdirbis gali atverti naują verslo pardavimų nišą.“

„Nors Lietuvoje galimybės prekių įsigyti socialinėse platformose dar nėra, vietos verslai jau šiandien turėtų imtis jose stiprinti savo įvaizdį, nes kai atsiras įsigijimo mygtukas – bus per vėlu, kadangi per naktį kelių tūkstančių sekėjų nesusirinks“, – priduria L. Paulauskaitės-Gallagher.

Sekdamos socialinės komercijos tendencijas ir laukdamos galimybės pilnai išnaudoti šio e. prekybos kanalo privalumus Lietuvoje, šalies įmonės neturėtų pamiršti skirti dėmesio kitai esminei e. prekybos grandžiai – vartotojų apsipirkimo patirčiai gerinti. Anot J. Pilecko, to siekiant, į veiksmų planą vertėtų įtraukti priemones, kaip išlaikyti lojalių klientų ratą, pasiūlyti įvairių mokėjimo būdų ir patogų prekių pristatymą į bet kurią pasaulio šalį.