Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje (RED II) nustatytas tikslas - 2020 metais pasiekti 10 proc. AEI tikslą. Deja, Lietuva transporto sektoriuje 2020 m. pasiekė vos 5,5 proc. lygį, pralenkiant tik Graikiją. Lietuvos rodiklis kone dvigubai mažesnis nei bendras ES šalių vidurkis (10,2 proc.), atsilikta nuo kaimynių Estijos, Latvijos ir Lenkijos.
Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos konfederacijos (LAEIEK) prezidento Martyno Nagevičius teigimu, jau eilę metų Lietuvos pasiekimai skatinant žaliąją energiją transporto sektoriuje yra kuklūs ir panašu, kad greitu metu proveržio tikėtis nerealu.
„Efektyviausia priemonė Lietuvoje padidinti AEI dalį transporte yra biodegalų maišymas į naftos degalus. Tai ne tik pigiausias, bet ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriantis būdas, nes skatinama vietos pramonė ir žemės ūkis, o taip pat didinama energetinė nepriklausomybė. Deja, biodegalai jau eilę metų Lietuvoje ne tik neskatinami, bet sukuriamos kliūtys jų platesniam panaudojimui“ , - pabrėžė M. Nagevičius.
Pavyzdžiui, tik 2020 metai buvo panaikintas įstatymui prieštaraujantis ministrų įsakymas, draudžiantis biodegalus į dyzeliną maišyti žiemos laikotarpiu, nors nebuvo jokių objektyvių priežasčių šiam draudimui. Be to, poįstatyminiai teisės aktai leido prekybininkams pardavinėti grynus naftos degalus iš Valstybės rezervo, nors įstatyme numatytas privalomas biodegalų maišymas. Galiausiai, iš pašarams skirto palmių aliejaus šalutinio produkto (PFAD) pagaminti biodegalai nelaikomi pirmos kartos biodegalais. To rezultatas - šią žiemą mažmeninėje degalų rinkoje parduodamas tik dyzelinas su PFAD, o lietuviški biodegalai eliminuoti iš rinkos.
Atsinaujinančios energetikos ekspertas pažymėjo, kad biodegalai tik viena iš priemonių skatinti žaliąją energiją transporto sektoriuje. Ne mažiau svarbu skatinti elektromobilių įsigijimą ir sparčiai diegti reikalingą infrastruktūrą, plėtoti biometano ir žaliojo vandenilio panaudojimo galimybes.
Už Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos nevykdymą šalims-narėms numatytos nuobaudos - greičiausiai teks pirkti papildomas kvotas iš šalių, kurios su dideliu perviršiu įvykdė 10 proc. tikslą. „Eurostat“ duomenis, 2020 m. pagal AEI naudojimą transporto sektoriuje pirmavo Švedija (31 proc.), o toliau sekė Suomija, Olandija.
„Už įsipareigojimų nevykdymą Lietuvai greičiausiai teks pirkti kvotą ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais paremti švedus ar suomius, kurie gautas lėšas galės nukreipti savo atsinaujinančios energetikos plėtrai. To nebūtų, jei laiku būtume priėmę sprendimus skatinti savų AEI naudojimą“ , - apgailestavo M. Nagevičius.
