Pilnai surinktas kompiuteris, orientuotas į tokias kompanijas kaip „Google“, „Meta“ ar kitas, turės 256 specialias „vaizdo“ plokštes, pavadintas „GH200 Grace Hopper“, jos visos veiks lyg viena plokštė, kadangi bus susietos sąsaja, pavadinta „NVLink Switch System“.
Ir tai, anot „Nvidia“, leis pasiekti maždaug vieno „eksaflopo“ skaičiuojamąją galią dirbtinio intelekto skaičiavimuose. Vos viena sistema leidžia priartėti prie galingiausių pasaulio superkompiuterių, kurie yra kelerių metų senumo.
Vieną „flopą“ (angl. floating point operation per second, FLOP) paprasčiausia suprasti kaip vieną kompiuterinę operaciją per sekundę, tuo metu „eksaflopas“ – tai jau skaičius 1 su 18 nulių, kompiuteris gali atlikti kvintilijoną skaičiavimų per sekundę.
Kiek „flopų“ turi žmogaus smegenys? Jos nėra kompiuteris ir informaciją apdoroja kitokiu būdu nei silicio lustai, tačiau tai mokslininkų nesustabdė teikiant įvairiausius vertinimus.
Paprastai mokslininkai suskaičiuoja visus smegenyse esančius neuronus (mažiau nei 100 milijardų), visas tarp jų esančias jungtis (1000 kiekvienam neuronui), ir pritaiko dažnį, kokiu greičiu tie neuronai „šaudo“ elektrinius impulsus – 100 per sekundę, arba 100 hercų (tai svyruoja tarp 1-200 Hz).
Kad 2023 metais bus galima simuliuoti žmogaus smegenis ląstelių lygmeniu, 2011 metais prognozavo profesorius, neuromokslininkas Henry Markram, „Blue Brain“ projekto direktorius, „Human Brain Project“ įkūrėjas. Jis teigė, kad reikėtų „eksaflopo“ skaičiuojamosios galios kompiuterio norint sukurti pirmąjį žmogaus smegenų „juodraštį“, rašė zdnet.com. Šią kartelę superkompiuteris viršijo ir anksčiau, tik „Nvidia“ naujas įrenginys tokius įrenginius padarys dar labiau prieinamus didesnėms kompanijoms.
Nors superkompiuterius jau turime, kol kas iki žmogaus smegenų modelių dar toloka – šiuo metu simuliuojamos nebent vabzdžių smegenys. Nepaisant to, žmogus sukūrė gerokai didesnius dirbtinio intelekto modelius, kurie jau perlipo ir 100 trilijonų parametrų ribą (žmogaus smegenys turi 1000 kartų mažiau neuronų).
Kiti parametrai nemažiau įspūdingi: 144 terabaitai atminties
„Nvidia“ 256 „superlustų“ sujungtų į vieną „DGX GH 200“ sistemą, taip pat turės 144 terabaitus itin sparčios laisvosios prieigos atminties (RAM), tai 500 kartų daugiau nei pernai „Nvidia“ siūlyta sistema. Kompanija paaiškina, kad taip siekiama sudaryti daugiau galimybių mokslininkams sprendžiant didžiausius iššūkius, kuriant didesnius nei trilijono parametrų modelius.
Kiekvienas iš 256 lustų galės bendrą atmintį pasiekti 900 gigabaitų per sekundę spartą – palyginimui, pats talpiausias „iPhone“ turi terabaitą atminties, tiek persiųsti truktų vos ilgiau nei sekundę.
Tiesa, „supergreita“ bus tik nedidelė atminties dalis – 20 terabaitų yra sparčios HBM3 technologijos, o likę 124 TB – įprasta DRAM atmintis.
Klientai galės ir neapsiriboti 256 plokščių sistema – kelias DGX GH 200 galima jungti tarpusavyje ir taip sukurti dar galingesnius superkompiuterius.
Anot „Nvidia“, vieną sistemą sudaro 16 serverių lentynų, kiekvienoje iš jų yra po 16 „superlustų“. Vienam „Grace-Hopper“ lustui reikės apie kilovato galios, tad vien vienai „lentynai“ skaičiavimuose prireikės 16 kW.
„Engadged“ lygina, kad kol kas tėra vienas superkompiuteris pasaulyje, viršijęs „eksaflopo“ galią pagal „Linmark“ testą – tai „Oak Ridge National Laboratory“ Tenesyje, JAV. Yra vertinimų, kad kelis tokius kompiuterius gali turėti ir Kinija.
„Nvidia DGX GH200“ superkompiuteris „eksaflopo“ spartą demonstruoja FP8 skaičiavimuose, o FP64 apimties skaičiavimuose sparta sieks gerokai mažiau, apie 17,15 petaflopo, tačiau ir tiek pakaktų vieno įrenginio, kad būtų tarp 50 greičiausių pasaulio superkompiuterių šiuo metu.
Kol kas neskelbiama, kokia galėtų būti šio superkompiuterio kaina – anandtech.com vertina, kad kaina turėtų svyruoti dešimčių milijonų dolerių ribose.
