Ką galima nupirkti už 10 tūkstančių eurų? Dabartinėmis nepriklausomų tiekėjų siūlomomis kainomis, išeitų 20 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos.
Už tiek išeitų daugiau nei 10 kW galios saulės elektrinė, kuri per metus pagamintų pusę tiek – apie 10 tūkst. kilovatvalandžių elektros ir reikšmingai susimažintų sąskaitas už elektrą, mokant už jos pasaugojimą tinkle. Bumo metu darbų kainos išaugusios, bet tikėtina, kad pinigų dar ir atliktų.
Tačiau dalis gyventojų ryžtasi dar kardinalesniam žingsniui – už 10 tūkst. eurų galima įsirengti silpnesnę, bet nuo tinklo nepriklausomą sistemą. Vadinamosios „off grid“ sistemos pagrindas – elektros energijos kaupiklis, arba akumuliatorius, kurį įkrauna saulė, vėjas ar kiti elektros generatoriai. Tik ir kaina jų didžiulė.
Padalinus 10 tūkst. eurų sumą į dvi dalis, jei viena dalis elektrinei – už kitus 4-5 tūkst. eurų būtų galima nupirkti 5 kilovatvalandžių talpos bateriją, kuri leistų elektra naudotis, kai nešviečia saulė.
„Off grid“ sistemos šiuo metu reklamuojamos ir skelbimų portaluose, ir paieškos svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Auga ir susidomėjimas.
Tačiau ekspertai vertina, kad investicija į kaupiklius dar neapsimoka – apie tai reikėtų svarstyti tuo atveju, jei nėra galimybės prisijungti prie elektros tinklo apskritai, arba prisijungimas labai brangus. O be to, žiemą tektų sėdėti be elektros, arba kurti generatorių. Kur tai gali praversti – mobilios sistemos turizmui, sodo nameliams ir pan.
Dabartinėmis elektros kainomis, vidutiniam namų ūkiui, suvartojančiam apie 150 kilovatvalandžių per mėnesį, 10-ies tūkstančių eurų pakaktų elektra naudotis 11 metų.
Klientai ateina pamatę sąskaitas
„Off grid“ sistemas siūlančios parduotuvės GPSmeistras.lt direktorius Ričardas Pūkas skaičiuoja kasdien sulaukiantis dešimčių užklausų.
„Domisi žmonės šiuo metu, kai tokios elektros kainos. Nereikia mums jungtis į ESO tinklą, nereikia gauti jokių sąlygų – tiesiog namuose turime savo elektros sistemą ir ja naudojamės. Tai tinka tiek namams, kur jau yra įvadai iš ESO, tiek vietose, kur nėra jokios elektros. „Off grid“ tą ir reiškia – įrangai nereikia jungimo į ESO tinklus“, – sako R. Pūkas.
Jo klientams siūlomi kaupikliai yra „viskas viename“ sistemos, todėl nereikia sukti galvos apie atskirus komponentus, pvz., inverterius, sistemos mobilios, o prijungimas paprastas – galima elektros apkrovas jungti tiesiai į kištukus.
„Kasdien užklausų ir pirkimų turime dešimtimis, žinokit. Ir kartais būna ir po keliasdešimt per dieną. Tad tokios sistemos dabar yra aktualius. Kaskart gavus vis didesnę sąskaitą, vis daugiau žmonių ryžtasi tokioms didelėms išlaidoms.
„Dažniausiai galia iki 2-4 kilovatų apsiriboja, bet čia vėlgi, kiekvieno mūsų namai yra skirtingi. Jei sodyba didžiulė ir mes norime turėti laisvą gyvenimą, tai mums reikės galingesnės sistemos. Galią reikia pasiskaičiuoti – kiek mes turime vietos saulės panelėms, kiek vietos ant stogo, ar ant žemės. Kiti ir tvorą darosi iš saulės panelių – gaunasi du viename: ir tvora ir nauda. Pinigų suma priklausys nuo poreikių. Vienam tai gali būti 5 tūkstančiai, kitam – ir 10, ir 15 tūkstančių“, – paaiškina GPSmeistras.lt vadovas.
Jis pastebi, kad dabar žmonės labai išradingi – energijos gamybai panaudoja ne tik saulę, bet ir mažas vėjo jėgaines: „Gal kažkas turi kokį upelį pasikinkęs energijai gaminti, visokių žmonių būna“.
Nuolatiniam gyvenimui – kaina bus nemaža
R. Pūkas skaičiuoja, kad pirmiausią tokią įrangą renkasi žmonės, kuriems atvesti elektros energijos liniją į sodybą yra labai brangu – tokiu atveju apsimoka „off grid“ sistema. Kartais tokios sistemos naudojamos vasarnamiuose arba vietose, kur gyvenama ne nuolat, pvz., kempingui.
„O nuolatiniam gyvenimui „off grid“ įranga turi būti atitinkamo ir galingumo, kad nepritrūktų energijos: ir sukauptos, ir gaminamos. Tai gana nepigiai kainuoja. Todėl tikrai vertėtų įsivertinti, ar tikrai tiek daug energijos reikia – viskas galiausiai atsiremia į kainą. Sprendimas yra ne pigus. Bet kaip anksčiau pirkdavome elektros generatorius namams, kad aprūpintų elektra, čia viskas moderniau ir patikimiau. Įvertinus, kiek šiandieną kainuoja elektra, sąlyginai ta kaina tampa vis mažiau skausminga“, – pabrėžė R. Pūkas.
Jis patikino, kad siūlomos baterijos „drąsiai“ išmaitina ir virdulius, ir elektrinę viryklę ar netgi vandens šildytuvus, jei tik yra toks poreikis.
„Tik nemanau, kad vertėtų persistengti su energijos kiekiu. Supraskime teisingai – jei naudojame sistemą avariniam režimui, arba esame sodyboje už miesto be interneto – galbūt galime pasispausti ir vartoti mažiau energijos, o ne visiškai laisvai. Tokiu atveju protingesnis būtų ir skaičiavimas, kokia sistemos kaina“, – pažymi specialistas.
Gyvenant mieste, bute, atsijungti nuo tinklo nėra kaip – nėra kur elektros pasigaminti. Tačiau ir butų gyventojai, anot R. Pūko, perka sprendimus kaip atsarginį elektros šaltinį išvykoms, o namie tai praverčia sutrikimų atvejų – jei reikia elektros energijos kelioms valandoms ar pusei paros, kol tinklo problemos sprendžiamos.
„Tokie ir pasirinkimai yra gerokai pigesni – kainos sukasi apie 1000 eurų. Juolab, laiptinėje ar balkone tikriausiai neužsikursite generatoriaus – galbūt nelabai norėtų kaimynai, kad naktį burzgintumėte generatorių“, – apibendrino R. Pūkas.
Tinka 8 mėnesiams – ką daryti žiemą?
Tris darbuotojus turinčios bendrovės UAB „Giminija“ direktorius Bogdanas Golubovskis labai užimtas – saulės elektrinių paklausa labai didelė. Jis skaičiuoja, kad per mėnesį spėja įrengti apie dvidešimt saulės jėgainių.
Tačiau „off grid“ sistemos, anot jo, nėra tokios jau dažnos.
„Su „off grid“ sistema jokio sutaupymo nėra – jos įrengiamos tada, kai yra poreikis, jei arti nėra jokio tinklo. Tai ne taupymas, čia vien išlaidos. Pagrindinis tokios sistemos motyvas – tiesiog nėra galimybės ESO elektros tiekimo įsivesti“, – patikina B. Golubovskis.
Jis pabrėžė, kad saulės elektrinės be tinklo leistų gyventi 8 mėnesius per metus.
„Visiškai minimaliems poreikiams. Jei vasara – visi poreikiai gali būti patenkinti, bet po to elektros energijos gamyba mažėja su kiekviena diena rudens link. O žiemą – praktiškai turėtų būti jungiamas elektros generatorius, nes saulė nieko nebeatiduoda“, – pabrėžė B. Golubovskis.
Su didžiule baterija eksperimentuojantis Nagevičius: neapsimokėtų
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius pats savo namuose eksperimentuoja su įspūdingos 15 kilovatvalandžių talpos baterija. Vidutiniam Lietuvos namų ūkiui pilnai pakrautos tokios baterijos galėtų pakakti maždaug trims dienoms. Apie atsijungimą nuo tinklo jis nesvarsto.
„Pas mane sistema įjungta į tinklą lygiagrečiai, ne „off grid“ – tai daugiau bandymui, kaip veikia, ar galima sutaupyti. <...> Baterija gauta demonstracinė, nepatyrus išlaidų – jei ji būtų už rinkos kainą nupirkta, ji man neatsipirktų niekaip. Vėlgi, 15 kWh baterija kainuotų maždaug 10 tūkst. eurų, tai gautųsi pakankamai brangus malonumas“, – paaiškina M. Nagevičius, einantis Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento pareigas.
Tačiau prasmės baterija turi: vasarą ji per dieną prisipildo iš saulės elektrinės – naktį maitina visus namus, reiškia, pirkti elektros nebereikia – sutaupo. Net ir giliausią žiemą M. Nagevičius rado kur ją panaudoti – naktį įkrauna pigesne elektra, kad dieną sutaupytų, kai elektra brangesnė.
„Per vasarą saulės elektrinėje pagamintos ir į tinklą atiduotos pasaugoti elektros energijos man neužtenka iki žiemos pabaigos, tad antrą žiemos pusę aš tampu paprastu elektros vartotoju. Turiu elektros tarifą susieta su birža – kaupiklis veikia tuo metu, kai elektra pigi, kraunasi. O kada užbrangsta – elektrą iš kaupiklio naudoja, o ne iš tinklo. Tokiu būdu sumažina truputį vidutinę iš tinko imamą elektros kainą“, – paaiškino M. Nagevičius.
„Off grid“ yra labai nišinis produktas – iš tikrųjų, tai tik jei nėra galimybės prisijungti prie elektros tinklų, galima pasistatyti saulės elektrinę, kuri dirba be tinklo. Bet vis tiek, saulės elektrinė gamins elektrą tik tuo metu, kai saulė šviečia, o Lietuvoje tai nėra taip daug to laiko. Sodybose gal ir variantas. Naktims reikėtų įkomponuoti kaupimo įrenginius akumuliatorius. Bet žiemą vis tiek atsiranda problema“, – paaiškina M. Nagevičius ir pažymi, kad Lietuvoje nebelikę daug vietų, kur elektros energijos tiekimo nebūtų galima prijungti iš tinklo.
Ekspertas abejoja ir „off grid“ sprendimų racionalumu, siekiant užsitikrinti saugumą – nepertraukiamą elektros energijos tiekimą.
„Jei jau visame tinkle dingsta elektra ir nuo to norima apsisaugoti, tai gal geriau tiesiog reikėtų statyti atsarginį generatorių paprasčiausiai, kad ir tą patį dyzelinį. Nes jo prireiks retai, išskirtiniais atvejais. Normaliam įprastam vartojimui įsirengti reikėtų saulės elektrinę prijungtą prie tinklo, ne kaip atskirą įrenginį“, – paaiškino M. Nagevičius.
Jis pripažino – bumas tęsiasi, šiuo metu užsisakyti ir įsirengti saulės elektrinę labai sudėtinga – eilės baisios.
