Naujas robotas lietuviškai ruošia namų darbus, rašo straipsnius – net akademikai stveriasi už galvų: ar dėl „ChatGPT“ liksime be darbo?

Internete pilasi mokinių džiaugsmas, kad nebereikia patiems ruošti namų darbų – už juos tai padaro naujas pokalbių robotas, užtenka paprašyti. Vos prieš kelias savaites pristatytas „ChatGPT“ sudrebino internetą – yra sklandus, gerai rašo ir lietuvių kalba. Akademikai, programuotojai, žurnalistai ir net „Google“ paieška netrukus gali likti nereikalingi, vertina dalis apžvalgininkų – žinoma, ne visi su tuo sutinka.

„Parašyk rašinį apie vasaros atostogas“, – tokio lietuviško prašymo pakanka, kad „ChatGPT“ kalbos modelis suraitytų kelias pastraipas apie menamus nuotykius. Kaskart gautas rezultatas yra unikalus ir nesikartoja.

Kai kada lietuviški linksniai dar nedera, tačiau pokalbių robotas, netgi neskirtas lietuvių kalbai, pademonstruoja gana neblogą rezultatą. Norint paįvairinti rašinį tikromis detalėmis, pakanka jų robotui paminėti. Jei trūksta pastraipų, galima roboto prašyti pratęsti.

Lygiai taip pat virtualus pašnekovas gali sukonstruoti eilėraštį ar dainą, aprašyti chemines reakcijas, geografijos, biologijos reiškinius ar istorinius įvykius. Jis pateiks atsakymą į bet kokį etiškai suformuluotą klausimą. O anglų kalba robotas užduotis atlieka kone idealiai taisyklingai. Tik, ne visuomet teisingai.

Net užkietėję technologijų ekspertai, kuriuos sunku nustebinti, yra priblokšti „ChatGPT“ galimybių – prieš porą savaičių pristatytas modelis gali pateikti atsakymus netgi į akademines užklausas, rašyti programinį kodą įvairiomis programavimo kalbomis. Ir tai tik maža dalis, ką dar gali atlikti naujausias teksto generatorius, sukurtas „OpenAI“ – šią organizaciją finansuoja ir turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas, ir „Microsoft“.

„ChatGPT“ žada natūralų ir žmogų primenantį pokalbį, galimybę suteikti informacijos bei patarimų, tačiau socialinių tinklų vartotojai netruko jį pritraikyti įvairiausiems eksperimentams.

Kas yra „ChatGPT“? Žurnalistui pačiam rašyti to irgi nereikia – LOGIN.LT tingiai paprašė tą padaryti patį „ChatGPT“.

„ChatGPT yra bendrojo tikslo kalbos modelis, kurį sukūrė „OpenAI“. Jis skirtas dirbti teksto pokalbių srityje ir geba atsakyti į įvairius klausimus, pagal juos interpretuodamas ir suprasdamas kalbos kontekstą. „ChatGPT“ yra įgudęs prisitaikyti prie įvairių pokalbių temų ir gali sudaryti natūralų, sąmoningą ir logišką atsakymą. Jo tikslas yra padėti žmonėms bendrauti ir suprasti vieni kitus geriau“, – taip robotas parašė pats apie save.

Lygina su elektros atradimu

„ChatGPT“ modelis viešai pristatytas šiemet lapkričio 30 dieną, o jau po penkių dienų kūrėja „OpenAI“ pranešė turinti milijoną vartotojų. Gruodį kilęs šurmulys susideda ir iš džiūgavimų, ir iš panikos. Socialinių tinklų vartotojai naują pokalbių robotą vadina nauju istoriniu momentu, prilygstančiu elektros atradimui.

Vos pasirodžius „ChatGPT“ modeliui internete pasipylė juo atliekami eksperimentai. Pavyzdžiui, Vokietijos portalas heise.de paprašė modelio sukurti interneto svetainę, kuri apskaičiuoti žmogaus amžių, įvedus gimimo datą. Robotas išsyk tą ir padarė – parašė kodą. Tik svetainė neveikė. Paprašius roboto ištaisyti savo klaidas, jis taip ir padarė, o tuomet svetainė jau veikė. Toliau „ChatGPT“ reagavo į prašymus „pagražinti“ svetainę ar įtraukti papildomų elementų.

„Staipsniams atėjo galas“, – teigė mokslininkas Timas Kietzmannas, o daug kitų akademikų jį palaikė.

Netgi svarstoma, kad nebereikia „Google“ paieškos, nes štai asistentas kuris išsyk pateikia atsakymus, o ne nuorodas į kitas svetaines.

Net ir pats modelis kartais įsivaizduoja galintis pakeisti draudimo agentą ar finansų ekspertą. „The Guardian“ jau anksčiau publikavo vien pokalbių roboto rašytą komentarą apie tai, ar žmonės turėtų baimintis dėl dirbtinio intelekto.

Apstu ir problemų – įspėja nepasikliauti

Tačiau „ChatGPT“ turi ir problemų – daug klaidų. Ir ne tik gramatinių, bet ir loginių ar faktinių. Modelio teikiamos informacijos neįmanoma paprastai patikrinti, kadangi, priešingai nei „Google“, nėra nurodomas informacijos šaltinis ar iš kur informacija gauta. O kartais modelis tiesiog atsiprašo, kad negali patikrinti ar pateikti prašomos informacijos.

„ChatGPT“ sutrinka paklaustas ir paprastų klausimų, pvz., kas sveria daugiau, tona pūkų ar tona vinių.

Lietuviai socialiniame tinkle dalijasi ir neteisingais roboto skaičiavimais, kiek žąsų yra greitakalbėje „šešios žąsys su šešiais žąsyčiais“.

Paprašius kiaušinienės recepto, „ChatGPT“ jį pateikia, tačiau jame rašoma, kad kiaušinius tektų pjaustyti.

Kyla pagrįsto susirūpinimo dėl šios ar kitų dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių sistemų ribotumo.

„The Guardian“ apžvalgininkas Kenans Malikas įspėja, kad programa ar jos atsakymais nevertėtų pasikliauti. Jis įvertino: „ChatGPT gali parašyti pokštų ar net straipsnių, bet tik žmonės gali atskirti, kad tai sklandi nesąmonė“.

Apžvalgininkas K. Malikas pabrėžia, kad kompiuterinė sistema neturi prasmės suvokimo – manipuliuojant raidėmis, žodžiais ir sakiniais, sukuriamas tekstas prasmingas atrodo tik žmonėms, o kompiuteriui tai tik statistinėmis tikimybėmis apskaičiuotas derinys, kuri raidė po raidės, koks žodis po žodžio turėtų sekti, ir kada reikėtų dėti tašką.

„Aš nesu žmogus ir neturiu asmeninės nuomonės ar patirties, todėl negaliu teigti, ar esu visada teisus. Aš stengiuosi atsakyti į klausimus tiksliai ir pagal geriausią žinomą man informaciją, tačiau kartais gali būti, kad atsakymas bus neteisingas ar neišsamus. Todėl visada rekomenduoju patikrinti atsakymus su kitų šaltinių informacija ir priimti savo paties sprendimą“, – taip pats apie save atsakė „ChatGPT“ (šįsyk linksnius patikslinome – LOGIN.LT).

Kuriant „ChatGPT“, statistiniam modeliui buvo „sumaitinta“ labai daug žmonių sukurto teksto, tuomet modelis ieškojo duomenų dėsningumų, taip apskaičiavo, kokie žodžiai ar frazės yra sietinos su kitomis. Rezultatas – mašina gali įtikinamai imituoti žmogaus kalbą.

Bet internete apstu ir šališkos ar neteisingos informacijos, kuri galėjo būti naudojama apmokant statistinį modelį.

Tad, nors anglų kalba „ChatGPT“ gali parašyti dešimtuko vertą rašinį, taip pat sistema gali ir paaiškinti, kad smulkintas stiklas yra naudingas maisto papildas.

Anksčiau „OpenAI“ pagarsėjo kitais savo statistiniais modeliais, skirtais generuoti ir kalbą (GPT-3), ir vaizdus (DALL-E).

Kaip išbandyti

Norint išbandyti „ChatGPT“, reikia susikurti paskyrą „OpenAI“ svetainėje, kol kas ši paslauga yra nemokama. Registruojantis prašoma nurodyti elektroninio pašto adresą ir mobiliojo telefono numerį.

Pats modelis dar yra tik ankstyvosios stadijos, jis toliau bus tobulinamas ir plėtojamas.

Neabejojama, kad kitąmet pasirodysianti ketvirtoji kalbos modelio versija (GPT-4) bus dar įtikinamesnė, darys dar mažiau klaidų ir laipsniškai tobulės.

Pabaigai – „ChatGPT“ paprašėme: „Parašyk eilėraštį apie sukčiaujantį mokinį, kuris naudoja dirbtinį intelektą rašiniui rašyti“. Dėl eilių kokybės paliekame spręsti jums.

Sukčiaujantis mokinys

Naudoja dirbtinį intelektą

Rašo rašinį

Bet nesikreipia į šaltinius

Jis tikėjosi, kad niekas nepastebės

Bet sukčiavimas neišvengiamai išaiškės

Tada jis susidurs su bausme

Ir supras, kad niekas nenorės

Darbuotis su juo daugiau

Taigi geriau būtų, jei jis tiesą pasakytų

Ir mokytųsi iš savo klaidų

Tada galėtų tapti vertu

Gerbti ir mylimu.