„Microsoft“ Lietuvoje pastebi masiškai išaugusias kibernetines atakas: Rusija nusitaikiusi į kritinę infrastruktūrą

Karas Ukrainoje į neregėtas aukštumas pakėlė kibernetinių atakų skaičių – pasaulis įžengė naują hibridinio karo erą. Priešiškoms valstybėms talkinantys programišiai dvigubai dažniau taikosi į kritinę infrastruktūrą, o Lietuva čia yra vienas iš priešakinių taikinių – Rusijai svarbu diskredituoti Ukrainos rėmėjus. „Microsoft“ atstovas, dirbantis ir su Lietuvos viešuoju sektoriumi, pastebi, kad kai kur dar įstaigos pačios prižiūri savo serverius ir rizikuoja.

Slaptažodžių atakų skaičius vos per vienerius metus išaugo 74 procentais – skaičiuojama, kad per vieną sekundę įvyksta 921 tokia ataka, savo skaitmeninės gynybos ataskaitoje vieną faktą pateikia „Microsoft“.

Su LOGIN.LT kalbėjęsis Panayiotis Ioannou, „Microsoft“ Vidurio ir Rytų Europos regiono, apimančio 25 valstybes, direktorius viešajam sektoriui, patikina, kad įsilaužėliai nesilaužia – jie tiesiog prisijungia, mat dažniausiai reikalingus duomenis išvilioja vadinamosiomis „phishing“ apgavystėmis.

Kuo šie metai kitokie nei kiti – itin aktyvi dalies valstybių kibernetinė agresija, ir ne tik Rusijos, bet ir Irano, Kinijos. Siekdama išardyti kibernetinių nusikaltėlių schemas, „Microsoft“ ištrynė daugiau nei 10 tūkstančių nusikaltėlių naudotų domenų, dar 600 domenų naudojo su valstybėmis susijusios organizacijos.

Kol įprasti kibernetiniai nusikaltėliai veikia kaip sudėtingos pelno siekiančios grupės, vyriausybės ar jų organizacijos kibernetinį poveikį naudoja siekdamos formuoti visuomenės nuomonę, diskredituoti priešininkus, skatinti nesantaiką. Rusija, Iranas ir Kinija naudojo propagandos ir įtakos kampanijas kaip strateginę priemonę siekiant platesnių politinių tikslų.

40 procentų valstybių remiamų atakų nukreiptos į kritinę infrastruktūrą – dvigubai daugiau nei prieš metus. Į kokius sektorius taikėsi valstybių remiami kibernetiniai veikėjai? 22 proc. Tai buvo informacinės technologijos, 17 proc. – nevyriausybinės organizacijos, institutai, 14 proc. – švietimas, 10 proc. – vyriausybė, toliau rikiavosi finansai, žiniasklaida.

Kibernetinio poveikio operacijos tampa vis sudėtingesnės, nes vis daugiau valstybių ir vyriausybinių organizacijų naudoja tokias operacijas. Užuolikai prisitaiko ir rando naujų būdų, kaip įgyvendinti savo metodus.

Pastebima ir tai, kad „privatūs“ kibernetiniai nusikaltėliai tampa vis taupesni. Siekdami sumažinti savo išlaidas, bandydami pasirodyti, esą veikia teisėtai, nusikaltėliai kompromituoja įmonių tinklus ir įrenginius, kad iš jų vykdytų sukčiavimo kampanijas, platintų kenkėjiškas programas, ar netgi panaudotų įrenginius kriptovaliutoms kasti.

Iškalbingi „Microsoft“ duomenys: per metus blokuota 37 milijardai kenkėjiškų elektrononių laiškų, dar panašiai tiek pat blokuota identifikuotų kitų grėsmių. Daugiau nei 8500 inžinierių, tyrėjų ir ekspertų komanda iš 77 valstybių, pasitelkdami dirbtiniu intelektu grįstus įrankius, kiekvieną dieną išanalizuoja 43 trilijonus signalų.