Metė akmenį į švietimo sistemos daržą dėl Lietuvos ateities: technologijų infrastruktūra yra, tačiau trūksta mokytojų

Pastaruoju metu atkreipiamas dėmesys į švietimo problemas Lietuvos regionuose – daugelis mokyklų dar nėra pilnai pasiruošusios integruoti technologijas į ugdymo programas. Trūksta mokytojų, turinčių atitinkamų įgūdžių bei išteklių vaikų technologiniam mokymui. Kokį poveikį tai daro vaikų ateičiai ir kas galėtų padėti išspręsti šias spragas?

Kaip teigia VšĮ „Robotikos akademija“ direktorė Evelina Burokė, mes kiekvieną dieną girdime, kad technologijos yra labai svarbios, tačiau kartais pasiduodame stereotipui, kad jos yra blogis.

„Kartais manoma, kad technologijos naikina pagrindą, ant kurio mes tiek daug metų statėme švietimą. Iš tikrųjų, tarp juodo ir balto yra labai daug pilkų atspalvių, ir yra moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad technologijos yra neišvengiamybė ir šiandienos duodybė, su kuria reikia išmokti gyventi“, – sako E. Burokė.

Pasak jos, technologiniame ugdyme yra labai svarbi infrastruktūra, tačiau pirmiausia reikėtų pagalvoti, koks yra tikslas ir ką norima su ta infrastruktūra pasiekti.

„Infrastruktūros visada trūks ir bus per mažai, tačiau, pavyzdžiui, ketverių metų vaikui dažnai užtenka tik pokalbio ir žaidimo su mokytoju, nereikia nei išmaniųjų planšečių, nei robotų, nei judančių dalių. Vėliau galima imtis „Lego“ rinkinių, iš jų kaladėlių galima sukonstruoti tiek labai primityvų, tiek ir judantį, programuojamą, didelį robotą“, – dėsto pašnekovė.

Anot E. Burokės, visose Lietuvos regionų mokyklose yra bent viena išmanioji klasė, išmanioji lenta, televizorius ar koks nors programuojamas komponentas, tačiau svarbiausias klausimas yra tas, kaip mes mokame ta infrastruktūra naudotis.

„Iš tikrųjų mokytojai labai nori naujovių, inovacijų, tačiau dažnai paskęsta toje kasdienėje buityje, tada prarandame galimybę domėtis ir kalbėtis. Labai svarbu, kad būtų erdvės, kuriose mokytojai galėtų dalintis ir išgirsti, pirmiausia tapti stebėtojais ir patys patirti technologijas, kad vėliau galėtų tai perduoti mokiniams“, – teigia ji.

Kaip komentuoja specialistė, neformalusis švietimas yra ta žaidimų aikštelė, kurioje mokytojai turi šansą tai daryti.

„Šiandien „Robotikos akademijoje“ yra apie 130 mokytojų, kuriuos mes vadiname mentoriais. Tai pirmiausia yra formaliojo švietimo mokytojai, kurie dirba pradinių klasių mokytojais, ikimokykliniame ugdyme ir jie ateina į mentorystės kelią, norėdami patys išmokti ir patirti, kokia tai yra technologija“, – pasakoja E. Burokė.

Ji teigia, kad kiekviena mokykla, nepaisant finansinių išteklių ir kūrybiškumo, tikrai gali turėti tokią mokymosi erdvę.

„Mes sakome, kad mūsų vaikams ir ateities kartoms būtina technologinė kompetencija, tačiau mes to negalėsime pasiekti be mokymosi mokytis kompetencijos, todėl svarbu suteikti galimybę patiems mokytojams mokytis, įgalinti juos tapti geresniais jų ugdomai auditorijai“, – sako pašnekovė.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau veikia STEAM centrai, kurie, pasak jos, yra labai sveikintina iniciatyva.

„STEAM metodika ir tokia ateinanti filosofija yra toks pagrindas, ant kurio stovi ateities technologinis ugdymas, tačiau bendradarbiavimas turi vykti ne tik įsteigiant vieną ar kitą centrą, tai turėtų būti pirmiausia bendradarbystė tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“, – teigia E. Burokė.