Paskutinį dešimtmetį Rusija visame pasaulyje nuosekliai formavo savo, kaip technologiškai pažangios valstybės įvaizdį. Ji vis aktyviau rėmėsi ne karinėmis, o komunikacijų technologijomis, kurių tikslas buvo Vakarų pasaulį suklaidinti, padidinti įtaką jame ar paprasčiausiai iš jo pasipelnyti.
Rusijos trolių armijos paskutinį dešimtmetį Vakaruose be vargo organizavo propagandos kampanijas, sėkmingai kišosi į JAV prezidento rinkimus, o Kremliaus kuruojami hakeriai be skrupulų organizavo išpuolius prieš svarbius infrastruktūros objektus. „Microsoft“ tyrimų duomenimis, pernai net 58% nacionalinio lygmens kibernetinių atakų pasaulyje kilo iš Rusijos teritorijos.
Prisiminkime pernai gegužę nulaužtą JAV naftos giganto „Colonial Pipeline“ sistemą ir pareikalautą 4,4 mln. USD dydžio ransomware išpirką. Dėl šio incidento galonas benzino šalyje pirmą kartą per 7 metus peržengė 3 USD ribą – neregėtas dalykas amerikiečiams.
Blokų grandinės analitikos kompanijos „Chainalysis“ duomenimis, 2021 m. net 74% visų pasaulio ransomware išpirkų (400 mln. USD) nusėdo su Rusija susijusių kibernetinių nusikaltėlių sąskaitose. Panašu, kad Rusija juos toleruoja, suteikia jiems prieglobstį ir netgi remia.
Ilgainiui susidarė įspūdis, kad Rusijai nebereikalingas konvencinis karas – savo galią pasaulyje ji projektuoja kibernetinių atakų, papirkinėjimo, „taikių žaliųjų žmogeliukų“ ir kitomis šešėlinio pasaulio priemonėmis.
Tačiau pasaulio požiūris smarkiai pasikeitė šių metų vasario 24 d.: Rusijos kariuomenė net trimis frontais įsiveržė į Ukrainą, o sustingęs pasaulis TV ekranuose stebėjo modernius Rusijos sraigtasparnius, kurie drąsiai atakuodami demonstravo neva aukštą puolančiųjų techninį pasirengimą.
Tiesą pasakius, kai pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis agresoriaus BTR šarvuočių ratai ėmė klimpti purve, o logistikos sunkvežimių padangos – sproginėti nuo senumo, apie Rusijos kibernetinį karą jau mažai kas galėjo ir begalvoti. Visas pasaulis kelias dienas kaip anekdotą aptarinėjo 60 km. ilgio karinę vilkstinę, dėl logistikos problemų ilgam įstrigusią netoli Kyjivo.
Lėtas, klampus ir be galo žiaurus konvencinis Rusijos karas grąžino mus į pirmos XX a. pusės realybę. Rusijos kibernetinio potencialo miražas išsisklaidė, vietą užleisdamas tradicinėms raketoms ir bomboms, gyvybę šluojančioms „gradų“ salvėms. Beje, ši motorizuota raketų paleidimo sistema Rusijos kariniame arsenale naudojama jau nuo 1963 m. Ir tai yra vienas bukiausių ginklų, nes skirtas „užmėtyti priešą švinu“.
Generolus guldo mobilusis ryšys?
Per pirmą karo Ukrainoje mėnesį, Rusija neteko mažiausiai 5 generolų - aukščiausio rango kariuomenės karininkų. Žvalgybos duomenimis, tai jau ketvirtadalis iš 20 tokių generolų, šiemet pasiųstų kariauti į Ukrainą. Prisiminkime, kad JAV per 13 karo Afganistane metų neteko tik vieno generolo.
Oficialus tokių didelių Rusijos nuostolių paaiškinimas – generolai savo pavyzdžiu veržiasi į kovą ir bent taip motyvuoja apatišką ir blogai parengtą kariuomenę kautis. Tačiau tai tik viena medalio pusė.
Ukrainiečiai per 8 karo savo šalyje metus puikiai išvystė ryšio technologijų panaudojimo kare kompetencijas, o rusų kariuomenė į Ukrainos žemę atėjo silpnai techniškai aprūpinta: karo analitikai nurodo, kad karinius veiksmus Rusijos generolai dažniausiai koordinuoja menkai apsaugotais ryšio kanalais, kuriuos ukrainiečiai nuolat stebi ir nustato tų karininkų buvimo vietas.
Pasitaiko atvejų, kai karo zonoje karinės operacijos koordinuojamos tradicinio mobiliojo ryšio pagalba, o kai ukrainiečiai užblokavo Rusijos mobilaus ryšio kodą savo šalies viduje, pasitaikė atvejų, kad okupantai grobė ukrainiečių mobiliuosius ir skambino jais į savo štabus.
Rusiškų dronų lietus
Kare sparčiai krenta ne tik generolai. Maždaug per mėnesį nuo karo pradžios ukrainiečiai iš dangaus nukabino mažiausiai 500 (!) Rusijos dronų. Šis skaičius patvirtina, kad Rusija disponuoja gana dideliu kiekiu naujos bepilotės taktinės ginkluotės, tačiau apie jos sukeltus nuostolius Ukrainos kariuomenei – informacijos nėra.
Ko gero daugiausiai susidomėjimo tarp karo technologijų ekspertų sulaukė neseniai Ukrainos padangėje pastebėtas bepilotis „ZALA Aero“ dronas, valdomas tik dirbtinio intelekto algoritmų. Tai naujausias Rusijos karinio koncerno „Kalashnikov“ dukterinės bendrovės gaminys. Karo eigos jis tikrai nepakeis, bet iš kitos pusės tai rodo, kad Rusija Ukrainos danguje, kaip ir Sirijoje, testuoja naujausias technologijas, kurių dar šiek tiek turi.
1,2 m ilgio sparnus turinti skraidyklė per pusvalandį gali nuskristi iki 130 km ir rėžtis į taikinį su 3 kg sprogmenų. Rusijoje dronas buvo pristatytas dar 2019 m. ir, pasak gamintojų, gali pats realiu laiku, be žmonių įsikišimo pagal klasę ir tipą identifikuoti reikiamą sunaikinti objektą.
Tiesa, šiandien karo analitikams didesnį rūpestį kelia pati autonominio ginklo panaudojimo idėja, o ne tai, kad Rusija bandys šiame chaotiškame kare kažką plačiau nuveikti šiais dronais. Kai tokia netvarka ant žemės, sunku būtų tikėtis, kad rusų bepiločiai danguje nuveiktų kažką daugiau, nei tik leistų žvalgybiniais tikslais apžvelgti teritoriją.
Turkiškų dronų triumfo valanda
Tiesa, turbūt stipriausia „Bayraktar“ dronų funkcija – propagandinė. Nėra tikslių duomenų, kiek ukrainiečiai dronais jau sugebėjo sunaikinti karinių Rusijos resursų, tačiau socialiniuose tinkluose it stepių gaisras plinta iš „Bayraktar“ filmuoti vaizdo klipai, kuriuose – taiklūs smūgiai į rusų „gradus“ ir šalin išsibėgiojantys rusų kareiviai. Tai stipriausia demoralizuojanti priemonė informaciniame kare.
Ukrainiečiai įjungė veidų atpažinimo sistemą
Gaudydami priešą, ukrainiečiai pasitelkė dirbtinį intelektą. Tai, ko gero, naujausia ir pažangiausia karo Ukrainoje inovacija. Ukrainos gynybos ministerija gavo prieigą prie JAV startuolio „Clearview AI“ veido atpažinimo sistemos. Ji padės greitai ir patogiai, tiesiai iš nuotraukų identifikuoti aktyviai veikiančių, į nelaisvę paimtų ar žuvusių Rusijos kareivių tapatybę.
Veidų atpažinimas ypač svarbus karo metu identifikuojant galimus provokatorius ar persirengusius Rusijos karius, kovojant su dezinformacija internete ar Rusijos propaganda.
Šiandien „Clearview“ veidų duomenų bazėje sukaupta per 2 mlrd. nuotraukų, paimtų iš Rusijos socialinio tinklo „VKontakte“ asmeninių profilių. Šioje duomenų bazėje taip pat sukaupta per 10 mlrd. nuotraukų iš „Flickr“ ir „Instagram“ socialinių tinklų bei „Getty Images“ duomenų banko.
Taigi, kol diplomatai toliau kariauja popierinius karus savo kabinetuose, Ukrainos kariuomenė naudoja pažangiausias technologijas kare su orkų orda. Ne menkesnį vaidmenį atlieka ir Ukrainos savanoriai bei eiliniai piliečiai, savo miestų gatvėse mobiliaisiais telefonais kasdien fiksuodami karo žiaurumus ir apie tai realiu laiku skelbdami socialiniuose tinkluose.
Šiame kare būtent technologijos ir atvira komunikacija teikia viltį, kad Rusijai neišdegs Europos civilizacijos sugrąžinti į gudžius viduramžius, kuriuose tuoj gyvens pati Rusija.
Kaip žiauriai beskambėtų, būtent technologijos leidžia visam pasauliui stebėti karo nusikaltimus ir teikia viltį, kad Rusijos karas Ukrainoje pagaliau taps lūžio tašku ir mordoro armijos generolai, oligarchai, prezidentai ir eiliniai po karo jau niekur nebepasislėps ir neišvengs atsakomybės.
Martynas Rusteika yra „Brainhack PR“ Komunikacijos vadovas.
