„Tyrimai rodo, kad atvejų, kai kriptoturtas yra naudojamas sukčiavimo tikslais, daugėja, o reikšminga sandorių dalis gali būti susijusi su pinigų plovimu ar kita nelegalia veikla. Stiprinant šio sektoriaus reguliavimą ir siekiant apsaugoti vartotojus, labai svarbu nepalikti išlygų, kuriomis galėtų pasinaudoti piktavaliai. Lietuvos banko siūlomi griežtesni reikalavimai suteiktų kriptoturto sektoriui daugiau skaidrumo“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Lietuvos banko analizė rodo, kad 2021 m., palyginti su 2020 m., nukentėjusiųjų nuo galimo sukčiavimo skundų skaičius padidėjo daugiau nei 3 kartus. Daugiau nei trečdalis Lietuvos bankui pateiktų skundų dėl galimo sukčiavimo gauta dėl bendrovių, kurių dauguma įregistruotos kaip kriptoturto operatorės, rašoma pranešime.
Remiantis JAV Federalinės prekybos komisijos ataskaita, 40 proc. sukčiavimo socialinėje erdvėje ir beveik 30 proc. vadinamojo romantinio sukčiavimo atvejų pavedimai buvo atlikti virtualiosiomis valiutomis. Šis atsiskaitymo būdas sukčiavimo tikslais buvo naudojamas dažniau nei bet kuris kitas mokėjimo būdas. Kita analizė rodo, kad vienos vidutinės su sukčiavimu siejamos transakcijos dydis sumažėjo.
Dėmesį į virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų veiklą ir su ja susijusias rizikas yra atkreipusios ir tokios tarptautinės organizacijos kaip Tarptautinis valiutos fondas ar Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL). Jos akcentavo būtinybę stiprinti ir griežtinti Lietuvoje taikomas priemones šioms rizikoms valdyti. Europos Sąjungos finansų reguliavimo institucijos šių metų kovo mėn. paskelbė įspėjimus vartotojams dėl kriptoturto keliamos rizikos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 400 kriptoturto paslaugų teikėjų – tai vienas didžiausių skaičių visoje Europos Sąjungoje. Atsižvelgdami į sparčiai didėjantį jų skaičių Lietuvoje, nacionalinių ir tarptautinių institucijų vertinimus, Lietuvos bankas kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centru toliau palaiko tokią Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto redakciją, kur nurodoma, kad kriptoturto paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami visas operacijas ar sandorius kriptoturtu, taikydami 0 Eur ribą.
Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 Eur ribos, vykdant kriptoturto pervedimus, reikalavimas jau taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre ir Estijoje.
