„Nors populiariausiu soc. tinklu „Facebook“ naudojasi beveik pusė Lietuvos gyventojų, išsamių duomenų apie lietuvių elgesį, įpročius iki šiol buvo labai mažai. Iki šiandien nežinojome ir to, kiek lietuvių naudojasi konkrečiu socialiniu tinklu ir ką jame veikia. Siekdami sužinoti ir nusprendėme atlikti unikalų tyrimą, labiau pasigilinti į lietuvių elgseną soc. tinkluose,“ – pranešime žiniasklaidai pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitės Profas“.
Tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje 2022“ taip pat parodė, kad lietuviai linkę kurtis netikras paskyras: net 11 procentų vartotojų prisipažino turintys netikrą socialinių tinklų profilį.
Netikri profiliai labiausiai paplitę tarp jaunuolių – iš 18-29 m. amžiaus grupės juos turi net ketvirtadalis respondentų. Tyrimas taip pat parodė, kad net kas ketvirtas netikrus profilius turintis žmogus juos naudoja anonimiškai rinkti informaciją apie kitus asmenis.
Bet socialiniai tinklai, pasirodo, yra ne tik šnipinėjimo, bet ir blogų sprendimų laukas. Vienas iš penkių respodentų tvirtino, kad gailėjosi dėl informacijos, kurią yra paskelbęs socialiniuose tinkluose. Bet beveik kas trečias nežino ar nėra tikras, kaip įrašą socialiniuose tinkluose reikėtų ištrinti. Paskelbtus įrašus nemokančių ištrinti žmonių grupė daug didesnė tarp vyresnio (56 m. ir daugiau) amžiaus asmenų, kurių pusė nemokėtų ištrinti to, kuo pasidalino soc. tinkle.
Taip pat paaiškėjo, kad daug dažniau dėl paskelbtų įrašų gailisi jaunesni žmonės – tokių 16-25 metų grupėje net 40 proc. Reikšmingai dažniau įrašus trina jaunimas (net 8 iš 10) bei moterys (net 3 iš 5).
3 tinklai „milijonieriai“ – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“
Daugiau kaip 1 mln. vartotojų Lietuvoje turi tik 3 soc. tinklai – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“, skaičiuojant naudotojus, kurie tinklu naudojosi bent kartą per savaitę. Populiariausiųjų penketuką užbaigia 4-oje vietoje atsidūręs „Instagram“ bei į 5-ąją užkopęs kinų valdomas „TikTok“.
„Įdomu tai, jog nors „Facebook“ daugelį metų yra populiariausias tinklas Lietuvoje, 34 proc. žmonių juo naudojasi tik dėl „Messenger“ programėlės. Jei susirašinėti su draugais ir artimaisiais jie patogiai galėtų kitur – „Facebook“ apskritai atsisakytų. Tai turėtų kelti nerimą tinklo kūrėjams“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Pasak jo, „visai neseniai pristatyta „Messenger“ programėlės versija, leidžianti susirašinėti nenaudojant „Facebook“ programėlės kompiuteryje. Panašu, kad „Facebook“ bei „Messenger“ valdanti JAV bendrovė taip pat įžvelgia panašias pasaulines tendencijas kaip ir tai, ką rodo mūsų Lietuvoje atliktas tyrimas.“
Jaunimo grupėje (16-25 m.) „Facebook“ be „Messenger“ programėlės nenaudotų net kas antras.
Nepasitiki, bet gauna svarbiausias naujienas
Socialiniai tinklai – trečias pagal populiarumą naujienų šaltinis Lietuvoje. Juose naujienas sužino daugiau kaip pusė lietuvių (53 proc.). Paradoksalu, kad nepaisant masinio naudojimo, socialiniais tinklais pasitiki vos 9 proc. apklaustųjų.
„Facebook“ dažniausiai naudojamas svarbiausiems įvykiams sekti – jame pagrindines naujienas sužino net 68 proc. lietuvių. Tuo metu, pavyzdžiui, „Twitter“ ar „LinkedIn“ Lietuvoje vis dar nepopuliarūs – naujienas juose seka vos 1 proc. Visgi kas penktas teigia, kad „LinkedIn“ ateityje norėtų naudoti dažniau – tai rodo galimą soc. tinklo augimą. Tiesa, jo naudotojai čia, greičiausiai, ieško su karjera susijusio turinio, ne naujienų“, – teigia „Bitės Profas“.
Jaunimas (16-25 m.) informaciją sužino iš dar labiau populiarėjančio „Youtube“ – naršydami jame praleidžia daugiau kaip 5 val. per dieną. „YouTube“ išsiskiria pasitikėjimu – čia talpinamas turinys vertinamas kaip patikimiausias informacijos šaltinis, kai ieškoma informacijos apie prekes ir paslaugas.
„YouTube“ yra savotiškas fenomenas. Tą galima aiškinti tuo, jog čia netrūksta vaizdo įrašų, kuriuose žmonės apžvelgia, testuoja įvairias prekes ar paslaugas. Toks turinys ne tik įtraukia, bet ir dažnai leidžia geriau nei oficialiame puslapyje suprasti prekės ypatybes, išvaizdą ir tada nuspręsti, ar verta ją įsigyti“, – sako K. Špiliauskas.
Supranta grėsmes, bet atsisakyti neplanuoja
Net 62 proc. lietuvių įsitikinę, kad dalintis informacija soc. tinkluose – nesaugu, bet nepaisant to net 78 proc. žmonių bent kartą dalinosi turiniu.
Nors įvairias socialinių tinklų bei jų naudojimo grėsmes teigia suprantantys, tačiau atsisakyti soc. tinklų gali būti nelengva – net 1 iš 5 lietuvių jaučiasi nuo jų priklausomas. Labiausiai priklausomais jaučiasi jauniausi asmenys – tai 16-25 m., didmiesčių gyventojai, soc. tinkluose praleidžiantys daugiau kaip 3 valandas per dieną.
„Įprastai priklausomybę soc. tinklams rodo nuolatinis noras juos tikrinti, nerimas, kad kažką praleidžiate, streso jautimas, jei neturite savo išmanaus telefono šalia. Taip pat jei nuolat jaudinatės, kiek „patinka“ paspaudimų surinksite ar prioritetizuojate bendravimą su bičiuliais virtualiai, soc. tinkluose, o ne gyvai. Jei taip jaučiatės – vertėtų susirūpinti ir pirmiausia stengtis bent kiek apriboti naudojimąsi soc. tinklais,“ – pataria išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Nuomonės formuotojų reklamą atpažįsta, bet ji vis vien veikia
Nuomonės formuotojai – neatskiriama soc. tinklų dalis. Net 50 proc. lietuvių seka bent vieną „influencerį“ soc. tinkluose.
„Nors dauguma (76 proc.) mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, bet į jų kuriamą turinį vis tiek įsitraukia. Daugiau kaip pusė (56 proc.) lietuvių yra bent kartą pirkę prekę, kuri buvo reklamuojama soc. tinkluose. Įdomu tai, kad net 8 iš 10 mano, kad atskiria reklaminį „influencerių“ turinį nuo organiško – tai rodo, kad net suprasdami, kad tai reklama, vis tiek perkame“, – pasakoja „Bitės Profas“.
Aktyviau „influencerius“ seka ir paveikiausi reklamai – moterys ir vilniečiai. Net 63 proc. moterų yra bent kartą pirkusios soc. tinkluose reklamuojamą prekę. Regionų gyventojai apsipirkinėja daug rečiau – niekada soc. tinkluose reklamuojamų prekių sąmoningai nepirko net 51 proc. regionų gyventojų.
K. Špiliausko teigimu, „visiems nuomonės formuotojams verta skaidriai deklaruoti reklamos užsakovus. Bent jau mūsų tyrimas atskleidžia, kad reklaminį turinį lietuviai atpažįsta lengvai, bet tai sprendimui pirkti ar nepirkti neturi tokios didelės įtakos.“
Tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje 2022“ atliktas „Bitės“ užsakymu kartu su „KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutu“.
Daugiau įdomių faktų ir unikalios informacijos apie lietuvių įpročius soc. tinkluose rasite adresu www.internetoprofai.lt.