Du nauji ES teisės aktai – skaitmeninių rinkų ir skaitmeninių paslaugų – reiškia nematytas prievoles technologijų gigantėms, jos turės tapti skaidresnės, atviresnės. Iš to laimės ne tik vartotojai Lietuvoje, bet ir verslas, kadangi čia užgimusi startuolių ekosistema gali atsiriekti savo didesnę pyrago dalį, įsitikinęs Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Europa balandį išvardijo pirmą sąrašą su 19 kompanijų, kurios turės atskiras žaidimo taisykles pagal skaitmeninių paslaugų aktą. Tarp jų prekybos gigantės „Amazon“ ar „Zalando“, socialiniai tinklai „TikTok“, „Twitter“ ar feisbukas su instagramu, technologijų gigantės „Apple“ ar „Google“, netgi „Wikipedia“.
Ne visiems pokyčiai patinka. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Martyno Gruodžio vertinimu, rezultatas gali būti ir priešingas nei tikimasi – įmonės patirs dideles sąnaudas, kurias perkels vartotojams, o jie nebūtinai išloš dėl to, kad Europa sureguliuos tai, ką jie mato internete.
Tad koks tas internetas iš tiesų bus jau kitąmet kovo mėnesį, kai pilnai įsigalios abu teisės aktai?
Vaščega įžvelgia naujas galimybes Lietuvos verslui
19 EK įvardytų įmonių, iš kurių 17-ai subjektų buvo suteiktas labai didelių interneto platformų statusas, o dviem – labai didelių interneto paieškos sistemų statusas, dabar per keturis mėnesius turi atlikti pirmąjį rizikos vertinimą ir atlikti skaitmeninių paslaugų akte numatytas pareigas.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega išskyrė pagrindinį principą, kuris turės galioti internete – tai, kas draudžiama „offline“ (atsijungus nuo interneto), turi būti nelegalu ir „online“ (prisijungus internete).
„Turime tikrai daugiau galių vartotojams, kadangi jie bus aiškiai informuojami apie tai, kodėl jiems, tarkime, rekomenduojama kažkokia konkreti informacija, jie turės teisę atsisakyti profiliavimu grindžiamų rekomendavimo sistemų taikymo, galės paprasčiau pranešti apie neteisėtą turinį, o platformos turės tokius pranešimus atidžiai išnagrinėti. Pavyzdžiui, negalės būti rodoma reklama, kuri būtų parinkta remiantis jų kažkokiais neskelbtinais duomenimis, kas šiandien yra nesureguliuota. Platformos visais atvejais turės žymėti, kad kažkokia informacija yra reklama, turės būti žinomas ir reklamos užsakovas.
Lietuvai svarbus ir akcentuotinas dalykas – skaitmeninių rinkų akte numatytas labai aiškus ginčų nagrinėjimas tais atvejais, jei informacija pašalinama, ar vyksta turinio moderavimas. Su tuo buvo susidurta „Facebook“ atveju. Šiuo atveju vartotojai turės labai aiškias galimybes dėl to skųstis, ir labai aiški bus pareiga didelei platformai išnagrinėti tokius skundus“, – pirmąjį aktą apžvelgė M. Vaščega.
O antrasis, skaitmeninių rinkų aktas, sukoncentruotas į naujas konkurencijos taisykles. Jis taikomas nuo gegužės 2 dienos, įsigalioja reikalavimai, kad prieigos valdytojai iki liepos 3 dienos praneštų EK apie savo pagrindines platformų paslaugas, tuomet EK per 45 darbo dienas įvertins ir sudarys naują sąrašą įmonių. Joms ims „tiksėti laikrodis“, kad pradėtų taikyti naujus reikalavimus.
EK žada vienodas sąlygas įmonėms, nepaisant jų dydžio – reiškia, didžiosios kompanijos negalės sudaryti nesąžiningų sąlygų verslui ar vartotojams. Jei tai elektroninė parduotuvė, ji negalės išskirti savų prekių. Mažų ir didelių socialinių tinklų ar susirašinėjimo programėlių vartotojai galės keistis žinutėmis, failais ar skambinti vaizdo skambučiais.
Jis pateikė kelis pavyzdžius: negalės būti taip, kad telefone negalima įdiegti trečiosios šalies programėlių parduotuvės. Jokia kompanija negalės išskirti nuosavų programėlių, kam jos bebūtų skirtos. Sudaromi reitingai, pvz., elektroninėse parduotuvėse esančių prekių, turės būti sąžiningi ir vienodi visiems.
„Bus draudžiama, kad prieigos valdytojas suteiktų kažkokį geresnį reitingą savo siūlomiems produktams, ar vertintų juos palankiau nei trečiųjų šalių produktus ar paslaugas – tai pagal konkurencijos principus nėra leidžiama kitose srityse, lygiai taip pat nebus leidžiama ir skaitmenoje“, – dėstė M. Vaščega.
Jis nenorėjo įvardyti konkrečių įmonių, tačiau pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pvz., „Apple“ turės įsileisti programas iš trečiųjų šalių parduotuvių, ne tik nuosavos. Tad galės atsirasti naujų programėlių parduotuvių. Palyginimui „Apple“ savo parduotuvėje taiko 30 procentų siekiantį komisinį. „Amazon“ negalėtų prioriteto teikti savo „Basic“ produktų linijai ir pan.
Kaip EK nustatys „vartininkus“, arba prieigos valdytojus – tai bus įmonės, kurios valdo pagrindines skaitmenines platformas, kasmet uždirba mažiausiai 7,5 milijardo eurų ir turi daugiau nei 45 milijonų aktyvių vartotojų per mėnesį ES, apžvelgė techtarget.com. Prisipažinti“ įmonės turi pačios.
„Man labai patinka kartais per mažai dėmesio sulaukiantis būtent skaitmeninių rinkų aktas, kuriame kaip tik kalbama apie konkurencijos didinimą, apie didesnes galimybes mažiems pradedantiems žaidėjams. Man atrodo, kad čia labai svarbus mūsų ekonomikos variklis: startuoliai, maži žaidėjai, verslumas, galimybės ateiti į rinką. Mes sudarome jiems tas galimybes, įnešame dinamiškumo į Europos skaitmeninę erdvę. Turime puikų startuolių, įmonių, manau, čia iš tikrųjų bus didelis postūmis joms veikti, plėtotis, augti, ir užaugti iki naujų vienaragių. Palinkėjimas yra patekti į šį sąrašą, tai parodo, kad įmonė užaugusi ir turi galimybes daryti daug dalykų gerai. Nėra čia kažkoks gėdos sąrašas“, – apibendrino M. Vaščega.
Ne visi vertina pokyčius: LLRI kritikuoja ribojimus
LLRI ekspertas M. Gruodis tikina, kad institutas nuosekliai nuo pat iniciatyvos pasirodymo pradžios įvardija rizikas, kurias esą kelia skaitmeninių rinkų aktas, pradėtas taikyti gegužės antrąją.
„Vadinami prieigos valdytojai, kuriems aktas yra taikomas, turės atlikti aktyvius veiksmus, teisinius ar technologinius, algoritmų pakeitimus, kad prisitaikytų. Tai iš esmės reiškia išlaidas, kaštus, kurie
galiausiai nueis vartotojams ir verslo klientams ant pečių. Visi pasikeitimai gali virsti išaugusia paslaugų kaina arba nukritusia paslaugų kokybę. Pvz., reklamos paslaugų įkainiai gali kilti. Nebūtinai sakau kad kils, bet pavyzdys. Arba tam tikro produkto funkcionalumas gali nukentėti, ar būti apmokestinamas“, – nuogąstauja M. Gruodis.
Jis vertina, kad visi pokyčiai vartotojams turėtų pasijusti per 2-3 metus, tačiau kaltinti vien kompanijų nebebus galima.
Jam kelia abejonių, kodėl būtent skaitmenines rinkas reikėtų išskirti, nes ir kitose rinkose esą gali būti prieigos valdymo. Pvz., prekybos centro valdytojas jei nusprendžia, kokia konkreti maisto parduotuvė veiks. Apsilankęs pirkėjas neturi galimybės pasirinkti eiti į kitą parduotuvę, nei ta, kuri yra.
„Jei mes priimame tokį reglamentą, turime suprasti, kad ir Europoje gimę startuoliai kažkada ateityje priaugos iki skaitmeninių rinkų akto, ir tą reikia įsivertinti. <..> kai bloginamos sąlygos prieigos valdytojams, greičiausiai, bent jau trumpuoju laikotarpiu, tai lems konkurencijos mažėjimą, o ne didėjimą, ir tik ilguoju laikotarpiu matytume konkurencijos padidėjimą“, – mano M. Gruodis.
Jo nuomone, jei „Amazon“ negalės išskirti savo „Basic“ prekių, nebūtinai vietoje jų vartotojams bus siūlomos geresnės ar pigesnės prekės. Arba, jei „Google“ ieškoma konkretaus restorano vietos, ar paieškos gigantė turėtų pasiūlyti 4-5 žemėlapių programėlių alternatyvas vietoje „Maps“?
„Jeigu atvirai, nelabai įsivaizduoju, kaip tas galės būti įgyvendinama“, – atsiduso M. Gruodis.
Jis palygino, kad Europa bando perrašyti ekonominius dėsnius, lieka nebeaišku dėl privačios nuosavybės apsaugos.
„Taip, mes turėsime daugiau konkurencijos, jei vartotojas matys ne „Amazon Basic“, bet ir visus kitus produktus. Bet galutinis rezultatas bus, kad prekė bus brangesnis. Tai čia gal retorinis klausimas, ar mums svarbi konkurencija dėl pačios konkurencijos, ar vartotojui svarbiau galutinė kaina ir produkto kokybė. Mano požiūriu, svarbu pats galutinis rezultatas. Jei „Amazon“ gali suteikti gerą produktą už gerą kainą, tai mes jį ir perkame. Jei negalėtų suteikti to, turbūt eitume į kitą platformą, rinktumėmės kitą paieškos šaltinį ir pan.
Galutiniam vartotojui gali pasirodyti daugiau pasirinkimo, bet tikėtina, kad galutinis rezultatas finansine ar kokybine išraiška bus prastesnis“, – apibendrino LLRI ekspertas.
EK atstovą M. Vaščegą tokia kritika stebina ir jis kategoriškai nesutinka.
Aš, tiesą sakant, kažkiek nustebęs šiuo atveju tokio pobūdžio kritika. Aš, aišku, vertinu, dažnai iš LLRI būna labai gerų pastabų. Bet šiuo konkrečiu atveju, mes juk kalbame kaip tik apie pasirinkimo padidinimą, mes kalbame apie daugiau konkurencijos, mes kalbame apie tai, kad dideli ir užaugę dalyviai turi daugiau galios rinkoje, norima, kad ta galia jie nepiktnaudžiautų. Pokyčiai susiję su tuo, kad padeda atsirasti naujiems produktams, naujiems žaidėjams, tai automatiškai didina pasirinkimą vartotojui ir tai automatiškai mažina kainas“, – kalbėjo M. Vaščega.
Prižiūrės ir nauja struktūra, ir EK tiesiogiai
Už naujų teisės aktų priežiūrą atsakomybė bus padalinta. Skaitmeninių rinkų akto vykdymą padės užtikrinti Europos lygmens priežiūros struktūra, kur EK veiks kartu su nacionaliniais skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, paaiškina M. Vaščega. Taip pat valstybės turės nusimatyti nacionalines koordinavimo institucijas, kurios padės prižiūrėti didžiąsias ir orientuosis mažesnes platformas.
„Tuo tarpu skaitmeninių rinkų akte, kuris iš esmės susijęs su konkurencijos taisyklių užtikrinimu, Europos Komisija bus vienintelė nustatytų taisyklių vykdymo užtikrinimo institucija“, – pabrėžė M. Vaščega.
Naujai įsteigtas Europos algoritmų skaidrumo centras padės nešališkai vertinti, ar platformose naudojamos algoritmų sistemos atitinka rizikos valdymo taisykles ir kitas pareigas.