Kodėl šiandien būtina ieškoti sprendimų, didinančių programinės įrangos prieinamumą visiems vartotojams? Kaip keičiasi informacinių technologijų galimybės iš naudotojų perspektyvos? Įžvalgomis dalijosi J. Nesvat.
– Ką reiškia prieinamumo (angl. accessibility) sąvoka ir kokia jos reikšmė, žvelgiant iš programinės įrangos kūrimo perspektyvos?
– Accessibility, išvertus iš anglų kalbos, reiškia programinės įrangos prieinamumą visiems vartotojams. Pagrindinis šio prieinamumo tikslas yra tai, kad skirtingų gebėjimų žmonės galėtų laisvai naudotis programine įranga, visiškai skirtingomis sąlygomis. Ši sąvoka aprėpia ir naudojimo patogumą, ir galimybę padaryti, pavyzdžiui, ryškesnį ar blankesnį vaizdą, naudotis skirtingomis priemonėmis, kaip pelė ir klaviatūra. Ar bandėte kada nors užsisakyti jūsų mėgstamoje elektroninėje parduotuvėje, ką nors, nenaudojant pelės funkcijos?
– Kaip kilo mintis gilintis būtent į šią sritį ir ieškoti technologinių sprendimų, didinančių programinės įrangos prieinamumą visiems, net ir itin specifinių poreikių turintiems, vartotojams?
– Kaip ir dauguma dalykų mūsų gyvenime – atsitiktinai. Priešingai, nei dauguma prieinamumo „ambasadorių“, aš niekada neišgyvenau asmeninės skaudžios istorijos, kuri būtų pakeitusi mano gyvenimą ar požiūrį. Tiesiog aiškiai suprasdavau esančias problemas, tačiau tam, kad pradėčiau tai taikyti, kuriant konkrečią programinę įrangą, reikėjo tikros darbinės praktikos. Vieną dieną į mūsų įmonę kreipėsi klientas, vienas didžiausių Kanadoje įsikūrusių bankų, kuris mūsų komandai iškėlė reikalavimą sukurti programėlę, kuri būtų pritaikyta tiek klausos negalią, tiek ir regėjimo negalią turintiems vartotojams. Mūsų kuriama platforma turėjo būti ne tik patogi, aiški, bet ir pritaikyta būtent žmonėms su negalia. Pirmą kartą profesinėje srityje susidūriau su prieš tai, man asmeniškai, nematytu reikalavimu, tad teko nerti į visiškai naują ir nepažintą sritį. Man labai patiko ir buvo įdomu, todėl pradėjau dar labiau gilintis į prieinamumo sritį.
– Minėjote, kad prieš tuos kelerius metus prieinamumo tema ir, apskritai, ši sąvoka, buvo neįprastas reiškinys IT pasaulyje. O kaip yra dabar, ar verslo įmonės jau yra pasirengusios investuoti ir didinti prieinamumą visiems vartotojams?
– Tos verslo įmonės, kurios norėjo nuoširdžiai tuo rūpintis, jau seniai turi visus technologinius įrankius, kurie gali padėti didinti prieinamumą visiems vartotojams. Tačiau bendras progresas taip pat priklauso ir nuo įstatyminės bazės. Ir situacija pasaulyje yra labai nevienoda – kai kurios šalys, tokios kaip JAV, Kanada bei kiti regionai yra aktyvesni šiuo klausimu, o, pavyzdžiui, Europoje progresas vyksta šiek tiek lėčiau. Neretai viskas pajuda greitai, kai kompanijoms aiškėja ne ką jos turi daryti, o kas gresia jeigu jos nesiims veiksmų ir pažeis tam tikrus diskriminacinio pobūdžio įstatymus.
Tačiau Europos Sąjungos viduje buvo nuspręsta pabandyti eiti kitu keliu – ne grasinti verslo įmonėms ir valstybinėms institucijoms baudomis, o, pirmiausia, paskatinti kompanijas megzti dialogą su savo vartotojais ir išgirsti jų poreikius. Net ir patys savo įmonėje matome akivaizdų skirtumą. Dar prieš keletą metų tokius projektus galėjome suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o šiandien tai darosi vis dažnesnis reiškinys mūsų darbe. Į mus kreipiasi įvairiausių verslo sektorių įmonės ir institucijos iš e-prekybos, finansų sektoriaus ar net valstybinės JAV institucijos, taip pat ir visiškai negirdėtos mūsų rinkoje, mažos privačios kompanijos.
– O gal teko domėtis, kokia yra prieinamumo situacija Lietuvoje?
– Lietuvoje trūksta specialistų, kurie įgyvendintų tokius technologinius sprendimus. Ir manau, kad pagrindinė problema yra švietimo trūkumas. Mūsų visuomenėje vis dar labai trūksta žinių ir suvokimo, kodėl tai yra svarbu ir būtina. Aš esu įsitikinęs, kad į šį klausimą reikia žiūrėti būtent iš žmonių perspektyvos, o ne iš šalies, regiono, kompanijos pusės. Progresas ateina iš konkrečių žmonių, kuriems rūpi, tačiau tokių piliečių vis dar yra mažuma.
Kita vertus, džiugu, kad specialistų paklausa auga, nors ir pasiūla dar atsilieka nuo poreikio. Bandome ir patys kompensuoti šį trūkumą kalbėdami apie prieinamumo svarbą mūsų įmonės įkurtose „Sourcery“ akademijose ir įtraukdami į paskaitas mokomąją medžiagą apie tai, kaip reikėtų didinti prieinamumą visiems vartotojams. Kartais maloniai nustebina ir į mūsų darbo pokalbius atėję kandidatai, sugrįžę iš emigracijos, labai dažnai nustembu, kai jau net ir pradedantys specialistai papasakoja, kad net ir nedidelėje įmonėje, užsienio kompanijoje, jau yra susidūrę ir kūrę sprendimus prieinamumui didinti. Ir kartais jų suvokimas apie šią sritį yra toks natūralus ir aiškus, kad čia nėra kažkokia egzotika, o programinės įrangos savybės privalo eiti kartu su sauga, patogumu, greitaveika ir pan.
– Įgijote ir specialų sertifikatą, susijusį su prieinamumo sritimi, kurį Baltijos šalyse turi vos trys IT specialistai? Koks tai pasiekimas ir kodėl nusprendėte jo siekti?
– Pasaulyje egzistuoja vienintelė tarptautinė organizacija IAAP (angl. International Association of Accessibility Professionals), kuri užsiima labai taisyklingu prieinamumo išsilavinimu – koncentruojamasi į IT rinką, bet priklausomai nuo pasirinktos sertifikavimo, suteikiama šiek tiek ir įvairesnių, nei technologijų sritis, žinių. Visame pasaulyje yra vos keli tūkstančiai sertifikuotų specialistų, o Baltijos šalyse mes suskaičiavome, kad esame tiktai trys.
Žinoma, galbūt jie slepiasi ir nesiskelbia per daug, nors neįsivaizduoju kam to reikėtų. Aš įgijau taip vadinamąjį CPACC sertifikatą, kuris suteikia daug bazinių žinių iš visiškai skirtingų specialybių perspektyvos – tai ir psichologija, negalios etiketas, įstatymai, apsaugantys nuo diskriminacijos, patalpų planavimas žmonėms su specialiaisiais poreikiais, šiek tiek medicinos ir, žinoma, IT projektų valdymas, kurio esminis tikslas – prieinamumo didinimas.
– Kokį pokytį norėtumėte įgyvendinti ir ką svajojate pasiekti, nuveikti šioje srityje?
– Prieinamumas yra labai plati veikla ne tik bendrame kontekste, bet net ir jeigu mes žiūrėsime tik IT sritį, juk tai, kad projektas sėkmingai prasidėtų ir sėkmingai pasibaigtų reikia skirtingų specialistų įsitraukimo visose projekto etapuose. Mano tikslas tapti tuo vienijančiu skėčiu, kuris galėtų apjungti skirtingas specialybes. O tam, kad žmonės matantys tą patį vaizdą iš skirtingų perspektyvų galėtų susišnekėti, reikia gerai suprasti kiekvienos perspektyvos ypatybes.
Daug dalykų pasaulyje yra padaryti pagal kažkokį vieną šablonišką vidutinį vartotoją – dešiniarankis žmogus, tam tikro ūgio/svorio, tam tikrų įgūdžių ir sugebėjimų, reakcijos, klausos, regėjimo sutrikimo. Ir neretai mažiausias nuokrypis nuo mūsų įprasto „standartinio vartotojo“ elgesio staigiai viska keičia. Mes esame visi skirtingi, mes taip pat esame skirtingi įvairiais mūsų gyvenimo etapais, mes keičiamės, senstame, kartais sunkiai susergame, kartais patiriame traumas ir gimstame su negalia. Tačiau, tiek fizinė aplinka, tiek ir IT pasaulis gali būti pritaikomi sėkmingai juo naudotis absoliučiai visiems žmonėms ir visada.
