NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sumenkino branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę, sakydamas, kad V. Putinas „labai gerai žino, kad branduolinis karas niekada neturėtų būti kariaujamas ir jo negalima laimėti“. V. Putiną aršiai sukritikavo ir JAV prezidentas Joe Bidenas. Tačiau Rusija ne pirmą kartą grasina branduoliniais ginklais.

Kas yra taktiniai branduoliniai ginklai

Taktiniai branduoliniai ginklai, kartais vadinami mūšio lauko arba nestrateginiais branduoliniais ginklais, buvo sukurti naudoti kare: pvz., atremti didžiulę įprastinių pajėgų ataką, sunaikinti didelius pėstininkų ar karinės technikos telkinius, požeminius įtvirtinimus ir pan. Jie yra mažesni nei strateginiai branduoliniai ginklai, kaip pvz., branduolinės galvutės tarpžemyninėse raketose, paaiškina tarptautinio saugumo mokslininkė, tarptautinių santykių profesorė Nina Srinivasan Rathbun, portale theconversation.com.

Ji paaiškina, kad taktinių branduolinių ginklų nereglamentuoja tarptautinės sutartys, o Rusija turi didžiulį jų arsenalą. Tai nėra tik dar viena karinių ginklų rūšis.

Nors ekspertai ir nesutaria dėl tikslaus taktinio branduolinio ginklo apibrėžimo, dažniausiai jais vadinami „mažesnės“ sprogstamosios galios, matuojamos kilotonomis, ir trumpesnio gabenimo nuotolio ginklai. Taktiniu ginklu paprastai laikomas toks branduolinis užtaisas, kurio galia svyruoja nuo kilotonos dalies, iki maždaug 50 kilotonų.

Geriau įsivaizduoti kilotoną galima pasitelkiant pavyzdį – Beiruto uoste, Libane, 2020 m. rugpjūtį įvykęs sprogimas – detonavo milžiniškas kiekis amonio salietros, miestui padaryta milžiniška žala, žuvo 218 žmonių, o 7000 buvo sužeisti.