Pilietinė gynyba – kiekvieno civilio pareiga
Jei šią akimirką prasidėtų karas, kaip tiksliai elgtis žinotų tik pareigūnai, kariai, rezervistai bei savanoriai. Įprastai jie turi išankstinį planą, yra organizuoti ir pasiruošę kariniams veiksmams. Visi kiti konflikto ar netikėtos agresijos atveju atsidurtų laikinoje nežinioje.
Pirmasis patarimas, kurį reikėtų duoti civiliams – atsiriboti nuo bet kokių minčių tol, kol jie susiras saugią vietą ir atsidurs joje.
Po to kalbėdami apie karą turime aiškiai įvardinti, kad kiekvienas turi teisę apsispręsti, kaip elgtis: imti ginklą į rankas (jei turime tokią teisę), ar priešintis taikiais būdais. Neimkite panikuoti ir nesijauskite beviltiškai, jei nenorite ar negalite prisijungti prie ginkluotos kovos. Tokiu atveju nesmurtinis pasipriešinimas gali tapti pagrindiniu ginklu prieš agresorių.
Tam, kad galėtume pasipriešinti, pirmiausia turime suvokti, kokie yra taikaus pasipriešinimo būdai. Vieni populiariausių – protestai, mitingai ir boikotai, tačiau sąrašas yra daug ilgesnis. Toliau panagrinėsime ir kitus būdus, kuriais kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti kovoje su priešais.
Šiuo metu itin plačiai naudojama ir informacinio karo sąvoka. Masinėmis medijomis ir kitais būdais skleidžiama informacija dažniausiai tampa psichologiniu ginklu. Tokio karo metu agresorius gali bandyti iškreipti realybę užblokuodamas nepriklausomos žiniasklaidos šaltinius.
Panaši situacija šiuo metu vyksta Rusijoje, kurios diktatoriškas režimas informacinį karą vykdo prieš visą pasaulį. Tačiau demokratinėse valstybėse esantys gyventojai demonstruoja puikų pasipriešinimą – masiškai skleidžia teisingą informaciją ir įvairiais būdais informuoja savo draugus ir artimuosius, gyvenančius Rusijoje. Ukraina ir jos piliečiai tuo metu su pasauliu taip pat dalinasi informacija, atspindinčia realybę.
Taigi, bet kokio karo atveju turėtume elgtis taip pat – suradę saugią vietą pradėti skleisti informaciją. Mobiliųjų įrenginių, žinučių, interneto pagalba reikėtų dalinti tikslius duomenis apie tai, kas vyksta karo zonoje, nurodant vietą, laiką ir pateikiant vaizdinę medžiagą. Tokia informacija padėtų sąjungininkams išsiaiškinti, kuriose teritorijose reikalinga didžiausia pagalba.
Tačiau jei su informaciniu karu galėtume kovoti kiekvienas – pilietinei gynybai dažniausiai reikės didesnės grupės žmonių. Stenkitės surasti bendraminčių, nebūkite vieni, ieškokite kolektyvinių slėptuvių. Tik susibūrus drauge galite imtis didesnių priemonių prieš agresorių.
Suradus bendraminčius gali būti organizuojami piketai, eitynės, budėjimai, dalinami informaciniai lapeliai, kuriamas protesto menas: muzika, poezija, dailės kūriniai. Būtent pastarojo būdo negalime nuvertinti – jis tiksliausiai atspindi emocinę būseną, kurią tenka išgyventi visiems karo dalyviams.
Karo metu galintys tai daryti turėtų vesti ir savo žurnalus, savotiškus dienoraščius, kuriuose dokumentuotų tuometinę aplinką. Ši informacija vėliau gali tapti labai svarbiais istoriniais dokumentais, ypač tuo metu, jei ji sutaptų ir su kitų karo dalyvių žurnalais.