Įvyko staigios permainos elektros ir dujų rinkoje: verslas gali lengviau atsikvėpti, o valstybės kišenė taupys subsidijas

Rugpjūtį elektros ir dujų kainos biržose siekė rekordus, o nuo tada atpigo kone trigubai. Ekonomika iškart jaučia poveikį, verslas iškart mato mažesnes sąskaitas, nors jos tebėra gerokai didesnės nei prieš dvejus metus. Juodžiausios vasaros prognozės, panašu, nesipildys, įsitikinęs „Ignitis“ valdybos narys, verslo klientų ir plėtros vadovas Haroldas Nausėda

LOGIN.LT laidoje H. Nausėda pasakojo, kokių dujų ir elektros kainų galime tikėtis žiemą ir pavasarį, o kas laukia ateityje.

Kas atsitiko rinkoje?

„Situacija, kurioje esame šiandieną, yra pakankamai nauja – toks rinkos supurtymas, koks vyksta šiuo metu šiais metais, yra pakankamai naujas, nepatirtas ir todėl rinka mokosi. Rinka tuos naujus dalykus, kurie dar nebuvo patirti, interpretuoja labai įvairiai, o žinant, kad yra karo kontekstas,tai reaguoja kartais net per stipriai“, – paaiškina H. Nausėda.

Jis primena, kad vasarą ir elektra, ir gamtinės dujos brango labai stipriai, ir vienu metu suveikė tai, kad Rusija mažino tiekimą, o Europa didino vartojimą – pildė gamtinių dujų saugyklas žiemai. Šiandieną situacija tokia, kad dujų saugyklos jau užpildytos, o spalis yra gana šiltas mėnuo, nedaug reikia energijos šildymui.

„Europa prieš metus gaudavo apie 40 proc. savo poreikių iš Rusijos, gal net kažkiek daugiau, tai šiandieną ji gauna tiktai 7 procentus ir tas srautas į Europą iš Rusijos palaipsniui mažėja. Likę vos keli paskutiniai vamzdžiai, kurie dar neužsukti – ta įtampa labai stipriai kėlė kainas anksčiau. Bet šiandieną, kai saugyklos yra praktiškai pilnos, pasiekta 95 proc. riba, dar šaltasis sezonas neatėjęs, rinkoje formuojasi išties palankios tendencijos. Kaina nuo rugpjūčio pabaigos krito maždaug 3 kartus, ir tai leidžia rinkoms šiek tiek atsikvėpti“, – patikina H. Nausėda.

Tačiau energetinė krizė dar tikrai nesibaigė – liko daug darbų padaryti, norint padidinti energijos išteklių pasiūlą. Ką pavyko pasiekti, anot jo, tai suvaldyti paklausą – tai atsitiko natūraliai: dėl nepakeliamų kainų verslas pradėjo taupyti, riboti vartojimą, galbūt atsisakyti gamybos, pvz., buvo sustabdytos plieno ar trąšų gamyklos. Gyventojai taipogi ėmė taupyti. Europa įsipareigojo 15 procentų mažinti dujų vartojimą kitąmet.

Ekonomika jau kvėpuoja lengviau, kompensacijų iš biudžeto reikės mažiau

Didžioji dalis verslo elektrą ir dujas perka su birža susieta kaina. Tai reiškia, kad didžioji dalis šalyje vartojamos elektros jau yra pigesnė, nei buvo rugsėjį ar rugpjūtį. Taip pat ir su dujomis.

„Jei matome rinkoje krentančias kainas, tai reiškia, iškart ir mūsų verslas pajaučia. Kiekvieną mėnesį kaina perskaičiuojama pagal biržos indeksus. Spalis bus gerokai pigesnis negu buvo rugpjūtis, o lapkričiui dabar formuojasi kaina, tikėtina, ji bus dar apie 20 proc. Žemesnė nei buvo spalis. Tai irgi gera žinia, nes lapkričio kainos susiformuos dabar, kai vyksta kainų kritimas“, – sako H. Nausėda.

Yra tikimybė, kad elektros kainos gali kristi ir iki 140 Eur už megavatvalandę (14 centų už kilovatvalandę) sieksiančių kainų – savo kainą lapkričiui žinos spalio paskutinę dieną.

„Tai bus subalansavimas nuotaikų, nes dar vasarą atrodė, kas bus žiemą, jei vasarą kainos siekia 250 Eur/MWh“, – kalbėjo H. Nausėda.

Vyriausybė pateikė kitų metų biudžetą, kuriame numatytos kompensacijos už elektros ir gamtinių dujų kainas gyventojams ir verslui. Tikėtina, kad tiek lėšų, kiek numatyta, nebereikės.

„Šią savaitę buvo pristatytas subsidijų verslui projektas, siekiant suvaldyti elektros kainų kilimą. Tikėtina, kad jeigu kaina išsilaikys šitam lygyje, kuriame yra šiandieną, tų subsidijų net neprireks. Dabar elektra kainuoja apie 200 Eur/MWh spalį, o kainų lubos, įdėtos priemonės projekte, yra 240 Eur/MWh šiam ketvirčiui, ir 280 Eur/MWh kitam ketvirčiui. Tai jeigu tendencijos laikysis tokios, kokios yra šiandien, teoriškai išvis nė euro nereikės toms subsidijoms“, – pažymėjo „Ignitis“ valdybos narys.

Bet atsargumas ne pro šalį – dar neatėjo šalčiai, ir Europa šiemet bus itin priklausoma nuo oro temperatūros. Orai bus svarbesnis veiksnys kainoms nei Rusijos veiksmai.

Scenarijai dėl žiemos ir pavasario keičiasi

Prieš dvejus metus gamtinės dujos kainavo pigiau nei 20 eurų, vasarą – virš 300 eurų, o dabar – apie 120 eurų už tą pačią megavatvalandę. Visa rinka kol kas nežino kas bus, tačiau panašu, kad juodžiausi vasarą pasakoti scenarijai nebesipildys.

„Rinka rodo gana stabilią kaina ateinantiems dviem metams, apie 150 Eur/MWh lygyje. Jeigu taip žiūrint į į fundamentalius dalykus, tai dujų savikaina suskystintų dujų gamintojams, pavyzdžiui, Amerikoje, kur vyksta gavyba, skystinimas ir laivu dujos keliauja ilgą kelionę iki Europos, savikaina yra maždaug 20-25 eurų už megavatvalandę“, – pasakoja H. Nausėda.

Tai lemia, kad Europa stato naujus importo suskystintų gamtinių dujų terminalus, o JAV ir kitos dujų išgavėjos, plečia eksporto terminalus, kad daugiau dujų galėtų parduoti. Dėl to ilgainiui tikėtina, kad paklausa ir pasiūla susibalansuos ties riba, kuri leidžia atpirkti investicijas.

H. Nausėda išsakė netgi labai optimistinę prognozę.

„Tikėtina, kad ilgainiui kaina turėtų susibalansuoti ties 20-30 eurų lygiu. <...> Tokia yra normali kaina, parema gavybos savikaina. Rusijos gavybos savikaina dar žemesnė, tačiau Rusija jau turbūt taps alternatyva, o ne pagrindiniu šaltiniu Europai. Gal net net ne alternatyva, o tuo šaltiniu, kuriuo Europa nebesinaudotų“, – vertino H. Nausėda.

Pirmieji SGD terminalai, ir esami terminalų išplėtimai Europoje numatyti jau kitais metais – atsiras 4 nauji SGD terminalai. Trumpuoju laikotarpiu kainas gali palaikyti tai, kad Azija nebesiųs savo SGD krovinių į Europą, kur didelės kainos viliojo dideliu uždarbiu, o kainoms vienodėjant krovinius pasilaikys sau.

Mažesnės dujų kainos – atitinkamai mažesnė ir elektros kaina, kadangi dujiniai agregatai bet kada gali būti įjungti Lietuvoje, Latvijoje ar kitose valstybėse, jei dujos atpigtų, o pigios importuojamos elektros rinka negalėtų pasiūlyti.

„Žiūrint į dujų kainas, mes labai galime aiškiai prognozuoti viršutinę kainų ribą elektros kainai – praktiškai dujų kainą galime dauginti iš dviejų, toks yra dujinių agregatų efektyvumas“, – paaiškino H. Nausėda.

Pvz., jei dujos kainuotų 150 Eurų už megavatvalandę, jomis pagaminta elektra kainuotų apie 300 Eurų už megavatvalandę (30 centų už kilovatvalandę, prie kurios dar reikėtų pridėti perdavimo, paskirstymo tarifus, ir kitus mokesčius).

Palyginimui, rekordinį rugpjūtį vidutinė elektros biržos kaina buvo apie 500 eurų už kilovatvalandę, vėliau sekęs rugsėjis – jau 350 eurų, o spalį kol kas elektros kainos svyruoja apie 200 eurų kainų lygį už megavatvalandę.

„Pigiausia elektra artimiausiu metu Europoje bus Suomijoje, kuri yra ne taip ir toli nuo mūsų, tačiau vėlgi, jungtys yra ribotos. Estija, kuri yra arčiausiai ir pirmiausia gauna visą srautą, nebūtinai visą tą srautą praleidžia žemiau mums į Pietus. Vasarą buvo jungčių remontų laikotarpis, kartais tie remontai užsitęsia. Galime čia tik spėlioti, dėl kokių priežasčių. Tai tikimės, kad visi tie dalykai ir bendras solidarizavimasis Europoje ir mūsų regione bus teisingai įgyvendintas ir kainos nusistovės daugiau mažiau vienodame lygyje visoje Europoje“, – sakė H. Nausėda.

Ekspertas įspėja, kad lapkritį ir gruodį elektros kainos vis tik gali šoktelėti į viršų. Dabar žemesnes kainas palaiko laikotarpis, kai nereikia nei kondicionierių, nei elektrinių šildytuvų. Kol nėra labai šalta, elektros vartojimas nėra padidėjęs.

„Jei išsilaikys dujų kaina išsilaikys 100-150 Eur/MWh lygyje, tai elektros kaina šių metų pabaigai ir kitų metų pradžiai gali išsilaikyti tarp 200-300 Eur/MWh“, – kalbėjo H. Nausėda.

Nors prognozuoti šiuo metu sudėtinga, jis vylėsi, kad kitąmet vidutinės elektros rinkos kainos galėtų neviršyti 300 Eur/MWh.

„Tikrai bus žirklių, netikėtų kainų, tiek aukštumų, tiek žemumų prasme. Prieš gerą mėnesį matėme ir netikėtą 10 centų už megavatvalandę kainą. Tikėtina kad tokių bus ir ateityje“, – vertina H. Nausėda.

Gyventojams siūlomos kainos, anot jo, atspindi šiandienę rinką.

„Kol kas rinkos nesišviečia, kad kainos galėtų būti žemesnės nei 30 centų už kilovatvalandę. Rinkoje turi įvykti fundamentalūs pokyčiai, kurie galimi tik praktiškai po kelių metų, kai atsiras papildomos generacijos, kai Europa pasistatys pakankamai suskystintų dujų terminalų, kurie leis suvaldyti kainų žirkles. Tada rinka noramalizuosis, stabilizuosis, ir atsiras galimybė pasiūlyti žemesnes kainas“, – prognozavo H. Nausėda.

Reikės priprasti žiūrėti į elektros kainą kas valandą

Stambieji verslo objektai kas valandą apskaito savo elektros energiją.

„Ką mes rekomenduojame, ką labai šnekame ir padedame klientams suprasti – tai būtent kainų svyravimų ir keitimų principus, ir, galų gale, tada verslo procesus pritaikyti prie to. Jei kažkurios valandos yra itin brangios, jei išeina, geriau tomis valandomis apriboti vartojimą, ir tada dvigubai daugiau suvartoti elektros energijos sekančią valandą“, – siūlė H. Nausėda

Elektros energijos gamybos ateitimi laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai, o jie yra itin nepastovūs – saulė tai šviečia, tai nešviečia, vėjas tai pučia, tai nepučia.

„Todėl ateityje tas verslas, kuris turės lankstumą savo gamybos procesuose, pvz., galės į naktį nustumti, galės kelias valandas atsijungti, galės galbūt ir visą dieną atsijungti, o kitą dieną dviem pamainom padirbėti, toks verslas, kuris galės būti lankstus, išloš labiausiai“, – paaiškino H. Nausėda.

Fiksuotos kainos, anot jo, taipogi taps labai paklausios. Tik šiuo metu fiksuotis pakilusių kainų nelabai apsimoka, o ir instrumentų kol kas nėra daug, kurie leistų verslui kainas fiksuotis.

Po penkerių metų gali susidaryti ir tokia situacija, kad energijos bus perteklius ir energija bus pigi – dabar skubama investuoti. Tikimasi, kad perteklinę energiją bus galima panaudoti vandeniliui gaminti, kurį galima būtų sunaudoti tuomet, kai elektros trūksta.