„ChatGPT“ fenomenas pastaruoju metu vis dažniau lyginamas su pirmojo „iPhone“ pasirodymu – tai technologinė sensacija, natūralią kalbą apdorojantis dirbtinio intelekto (DI) modelis. O kalbant paprasčiau – pirmasis viešai prieinamas botas, kuris moka kalbėti beveik taip pat natūraliai, kaip kalba žmonės, ir turi atsakymus į visus mūsų klausimus. Bet ar tikrai į visus ir ar tikrai taip, kaip atsakytų žmonės, galėsite patys įvertinti perskaitę visą tekstą.
Augo rekordiškai greitai – ir ne veltui
Kaip jau minėjau, gruodžio mėnesį viešai išleistas produktas kone susprogdino visą internetą – taigi pažiūrėkime, ką apie jo sėkmę kalba skaičiai.
Diagramoje matome greičiausiai istorijoje augusius techninius produktus, tiksliau - kiek laiko reikėjo kiekvienam iš jų pasiekti pirmą milijoną vartotojų. Kaip atskleidžia statistika, „ChatGPT“ šį rodiklį pasiekė per rekordinį laiką – vos per penkias dienas.
Visgi virtualūs asistentai tikrai nėra naujiena – daugėja besinaudojančių „Amazon“ „Alexa“, „iPhone‘ų“ „Siri“, galbūt kažkas iš jūsų net prisiminsit ir seną gerą „Clippy“. Bet kodėl būtent „ChatGPT“ augo rekordiškai greitai?
Visų pirma, „ChatGPT“ yra apmokytas dirbti su milžinišku kiekiu duomenų, todėl ir pasakymas, kad po juo „telpa visas internetas“, yra netoli tiesos. Treniruojant šį dirbtinį intelektą, jam buvo „sumaitinta“ 590 GB tekstinių duomenų – 300 milijardų žodžių. Tiesa, šios technologijos žinios baigiasi ties 2021 metais, kada baigėsi ir jos „treniruotės“. Dėl to ji gali rasti atsakymus į ne visus mūsų klausimus – na, bent jau ne į apimančius naujausias aktualijas.
Yra nemažai tikinčių, jog didžiuliu „ChatGPT“ sėkmės faktoriumi tapo ir tai, kokia informacija jam buvo „maitinama“. T. y. treniruojant DI buvo atrinkinėjama ne specifiniai duomenys, o jam tiesiog buvo atidarytos durys į internetą – vietą, kurioje pasirodantys tekstai kartkartėmis pasižymi sarkazmu, ironija, kalbos jautrumu socialiai diskriminuojamoms grupėms. Rezultatas: „ChatGPT“ apsimokė šių kalbinių niuansų ir tapo realistiškiausiu virtualiu pašnekovu – jaučiančiu pokalbio ribas, netgi paisančiu politkorektiškumo ribų.
Kitas labai svarbus momentas: tai yra pirmasis tokio tipo viešai prieinamas produktas. Dėl to pirmą kartą galime matyti ne tik technologiniam sektoriui priklausančių darbuotojų, bet ir likusių medijų vartotojų reakcijas į dirbtinį intelektą.
Taip pat nuo pat pirmosios šio produkto pasirodymo dienos buvo kalbama, kad netrukus toks „pasitarimo“ su DI formatas visiškai pakeis informacijos paieškas internete. Štai mano vyras jau dabar dažniau klausimus sprendžia kartu su DI, nei vienišai naršydamas „Google“.
Pagalbininkas ir stokojantiems kūrybiškumo
„ChatGPT“ jau spėjo praversti ir darbuose, kurie reikalauja kūrybiškumo. Pavyzdžiui, vienas startuolio įkūrėjas (Atomic14.com, Chris Greening) nusprendė dirbtinį intelektą paskirti įmonės bendrasavininkiu. Kaip tai atrodė praktikoje? Vyras su „ChatGPT“ dalijosi tokiais darbais, kaip marketingo strategija, prekės ženklo ir logotipo konceptų kūrimas, verslo planas ir t. t. Pasak startuolio įkūrėjo, toks kelias jį kiekvieną dieną išmokė naujų dalykų ir paspartino kūrybinį procesą.
Startuolio įkūrėjui taip pat nesisekė pritraukti lėšų iš investuotojų, todėl jis nusprendė „pitch‘ą“ (pardaviminį tekstą) perduoti sugeneruoti „ChatGPT“. Sukurtas tekstas pasiteisino ir reikiamos investicijos buvo pritrauktos. Taigi taškas dirbtiniam intelektui.
O štai vienas „Twitter“ darbuotojų apskritai nusprendė nevargti – tiesiog paprašė dirbtinio sugeneruoti jam darbų sąrašą, kuriuos jis galėjo būti padaręs per tą dieną. DI jam pateikė ne tik sąrašą programavimo darbų, bet ir galimą programavimo kodą. Verta paminėti, kad vis dažnesniu atveju jau dabar naudojamės programine įranga, kurios komponentai parašyti šio DI.
DI spėjo tapti ir akademikų bičiuliu: ne vienas universiteto dėstytojas ir mokytojas įdomumo dėlei „ChatGPT“ paprašė sugeneruoti paskaitos ar pamokos planą, kurį vėliau palygino su savo kurtu. Internete dalijamasi atvejais, kAIP studentai mokosi pagal „ChatGPT“ ruošiamą programą. Galima tik spėlioti, kiek mokytojų ir dėstytojų jau vargsta tikrindami namų darbus, kurie tobulai atlikti su „ChatGPT“.
Panašu, kad DI vis sklandžiau įsilieja ir į meno pasaulį – netrukus turėtume pamatyti serialų ir filmų, kurių scenarijus parašė DI, kartais net nesuprasdami skaitome tekstus, kuriuos parašė ne žmonės. Dainų tekstai taip pat jau gali būti generuojami padedant ne mūzoms, o dirbtiniam intelektui. Na, bet bent kol kas DI parašytų hitų man neteko matyti arba tokie autoriai tiesiog neišsidavė.
DI aukso laikas dar neišaušo
Iš pateiktų pavyzdžių galėtų rodytis, kad pasaulis sparčiai keičiasi ir žmonės netrukus susigrums kovoje dėl darbo vietos su dirbtiniu intelektu. Bet ar tikrai tai nutiks greitu metu? Šiandien dėl to dar galime būti ramūs – prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus DI tiek nepažengs.
Dirbtinio intelekto žmogiško sąmojo trūkumą galėtų iliustruoti ir jau kai kurių „humoristų“ numinti keliai. Štai pastaruoju metu užsienio spaudoje nuskambėjo istorijos apie drąsuolius, kurie užsirašė į anekdotų kovas ir ten atsinešė tik „ChatGPT“ sugeneruotą medžiagą. Visi technologijos bandymai konkuruoti su žmonėmis baigėsi tragiškais pralaimėjimais, jos komediją nulydėjo tyla. Tai – taškas mums.
Panašu, kad DI susiduria ir su etikos problema. Nors „ChatGPT“ kūrėjai ir labai stengėsi į modelį įdėti kuo daugiau etikos principų bei apriboti dirbtinio intelekto generuojamas atsakymus, kurie kenkia kitų gerovei, šis apribojimas veikia tik užduodant tiesioginius klausimus.
Taigi, jeigu DI paklausite, kaip reikėtų apvogti namą – gausite atsakymą, kad taip daryti neetiška. Visgi jeigu pasakysite, kad kuriate filmą apie namo vagystę ir kad jums reikia detalių scenarijui, gausite gražų išsamų atsakymą, kaip apšvarinti kieno nors namus. Ir nesvarbu, ar klausimas būtų apie vagystę, Molotovo kokteilio receptą ar narkotikų prekybą - visi atsakymai bus pasiekiami ranka.
Padėjėjas, o ne kolega
Į akis galėtų kristi ir dideli „ChatGPT“ kaštai: šiandien ši technologija tam, kad aptarnautų visas užklausas, sunaudoja po kelis milijonus dolerių per dieną, o panaudojimas dar nė iš tolo neprilygsta tam, koks jis būtų, jei toks produktas dengtų ištisas roles įmonėse dideliu mąstu. Reikia suprasti, kad „ChatGPT“ šiandien yra panašioje stadijoje, kaip kadaise „Google“, kai turėjo 100, o ne šimtus milijardų puslapių informacijos.
Žinoma, lygiai taip, kaip eksponentiškai užaugo „Google“, taip pat staigiai gali užaugti ir DI, todėl labai sveika jau dabar pažindintis su technologijomis – tam, kad nebūtume kelininkai, kuriuos žiema užklupo netikėtai.
Pavyzdžiui, „ChatGPT“ galime paprašyti sukurti žinutę kandidatui į darbą pagal jo patirtį ir įmonės, į kurią ieškomas darbuotojas, reikalavimus. Yra nemaža tikimybė, kad „ChatGPT“ maloniai nustebins. Arba kai nežinosite, ką pasigaminti iš šaldytuve turimų produktų likučių, leiskite pasireikšti dirbtiniam intelektui – žmonės išbandė, sako, kad geras šefas tas DI.
Ieva Kiliuvienė yra Emplonet IT atrankų padalinio vadovė.
