Vien asociacijos „Infobalt“ nariai šiandieną galėtų papildomai pasamdyti nuo 13 iki 15 tūkstančių IT specialistų, sako „Infobalt“ laikinasis vadovas Virgilijus Dirma.
„Mes nesakome, kad būtinai užsieniečiai – yra tiek darbo vietų, kurias specialistai galėtų užimti, ir nėra didelio skirtumo, iš kur, nes dažniausiai čia žmonės darbuojasi anglų kalba. Šiai dienai sektoriuje galėtume įdarbinti iki 15 tūkstančių specialistų.
Dabar čia dirba 54 tūkstančiai, ir maždaug turime 12 tūkst. IT studentų, aišku, ne visi jie lieka. Dar iš specializuotų programavimo mokyklų maždaug 2,5 tūkstančio specialistų patenka į rinką“, – skaičiuoja V. Dirma.
Minėti 15 tūkst. nėra jokios „lubos“. Lietuvoje IT specialistų dalis nuo visų dirbančiųjų vis dar yra mažesnė nei Europoje vidutiniškai, o nuo lyderių atsiliekame ir daugiau nei dvigubai. Pvz., jei Lietuvoje IT specialistais dirba 3,8 proc. dirbančiųjų, ES vidurkis – 4,5 proc., o štai Estijoje, Suomijoje ar Švedijoje – atitinkamai 6,2 proc., 7,4 proc. ir 8 proc. nuo visų dirbančiųjų, rodė 2021 m. „Eurostat“ duomenys. Prisivyti reikėtų dešimčių tūkstančių.
Startuolius jungianti asociacija „Unicorns Lithuania“ savo svetainėje patalpinusi daugiau nei 500 darbo skelbimų, tačiau vienas kvietimas yra skirtas nebūtinai tik vienam specialistui, o be to, daug dažniau IT kompanijos eina tiesioginio „galvų medžiojimo“ kelio, dėsto asociacijos vadovė Inga Langaitė.
„Tikrai reikia užsienio specialistų – jei turi tarptautinį produktą, kurį pardavinėji ne tik Lietuvoje, tau reikia kuo įvairesnės komandos, kad kalbėtų ir skirtingomis kalbomis, o specifinių talentų čia apskritai gali nebūti, nes dar nebuvo tokių įmonių, nebuvo iš kur gauti tokios patirties, tokių specialistų neruošė universitetai“, – patikina I. Langaitė.
Tačiau pasaulio talentai, anot jos, apskritai nelabai žino, kas ta Lietuva – juos prisikviesti labai sudėtinga.
„Investuok Lietuvoje“ užsienio talentų pritraukimo iniciatyva „Work in Lithuania“ padeda ir Lietuvos įmonėms, ieškančioms aukštos kvalifikacijos užsienio specialistų, ir užsienio talentams, ieškantiems galimybių Lietuvoje. Čia įkelti dar 235 darbo skelbimai IT profesionalams iš užsienio.
Departamento vadovas Vydūnas Trapinskas lenkia pirštus, kad pernai iniciatyvos duomenų bazėje registravosi 47 įmonės, šiemet per keturis mėnesius – dar 15 naujų įmonių.
„Informacinių ir ryšių technologijų sektorius, kartu su inžinerine pramonė ir gyvybės mokslais, yra prioritetiniai sektoriai, kuriuos įsivardijo Lietuva. Tačiau Lietuva kaip valstybė mažiausiai dirbančiųjų turi būtent panagiuosiuose ekonomikos sektoriuose. Jei procentais – Lietuva turi 14,8 proc. dirbančiųjų šiuose sektoriuose, kai ES vidurkis yra 19 proc. Jei mes norime, kad mūsų ekonomika transformuotųsi į aukštą pridėtinę vertę, augtų, mums darbo rinkoje reikia perkvalifikuoti maždaug 70 tūkstančių dirbančiųjų ir juos nukreipti į pažangiuosius sektorius“, – dėsto jis.
Pradėjo vardyti, ko užsieniečiams čia trūksta – negalėjo sustoti
V. Trapinskas nesuteikia vilčių, kad Lietuva viduje atrastų reikiamus IT specialistus: švietimo sistema per metus paruošia 1500-2000, kiek mažiau – privačios akademijos ar perkvalifikavimo programos, tačiau jau dabar trūksta keliolikos tūkstančių IT ekspertų.
„Užsienio talentų pritraukimas galėtų spręsti šią problemą ir šį iššūkį. Ir Lietuvai sekasi vis geriau, bet man atrodo, mes vis dar esame startinėje pozicijoje. Pernai Lietuvoje dirbo apie 100 tūkst. užsieniečių, tačiau 80 proc. iš jų yra žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuoti darbuotojai.
Visas imigracijos srautas pas mus paremtas žema kvalifikacija: tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai, galbūt laivybos sektorius. Apie tai lipdosi ir visuomenės supratimas, kas atvažiuoja į Lietuvą, galbūt atsiranda ir kažkokie stereotipai“, – apžvelgia V. Trapinskas.
Tai, kad tarp užsieniečių Lietuvoje tėra 1-3 procento informacinių ryšių ir technologijų specialistų, jis vadina graudžiais skaičiais. Nors dėl Rusijos pradėto karo į Lietuvą ir atsikėlė daugiau Ukrainos ir Baltarusijos IT ekspertų, jie čia ne dėl to, kad Lietuva tapo patrauklesnė.
„Specialistų poreikis didžiulis, vidaus rinka negali jo patenkinti, ir aš manau, mes negalime čia turėti didelių iliuzijų, kad pasikeis mūsų demografija. Švietimo sistema irgi nepradės daugiau ruošti, nes yra tik baigtinis skaičius žmonių, kurie renkasi tokias studijas, o jau ir taip tas procentas, lyginant su ES šalimis, pas mus yra pakankamai geras, esame aukščiau vidurkio.
Turime darbo rinką, kurią norime perkvalifikuoti, bet čia irgi nebus 100 tūkstančio žmonių, kurie staiga pajudės į pažangiuosius sektorius. Vedu prie to, kad Lietuva tikrai nėra atradusi užsienio talentų pritraukimo perspektyvos“, – tikina departamento vadovas.
Tačiau kas trukdo užsienio specialistams imti ir keltis į Lietuvą? Išklausyti atsakymą į šį klausimą užtruko. Anot V. Trapinsko, užsienio talentai yra reiklūs ir valstybę renkasi lyg produktą – kuri siūlo geresnes sąlygas atvykti ir dirbti.
„Pirmiausia Lietuvoje veikianti ekosistema, pvz., viešosios paslaugos – ar tu šiuo metu galėtum ligoninėje ar poliklinikoje gauti paslaugas anglų kalba? Didelis klausimas tikriausiai. Tada ar galėtų Lietuvos švietimo sistema tau pasiūlyti tarptautinę klasę mokykloje, ar darželį anglų k.? Jeigu aš renkuosi Lietuvą, ir kraustausi su vaikais – ar mano vaikas galės eiti į mokyklą?“, – pradėjo „Work in Lithuania“ vadovas.
Iki šiol, anot jo, angliškai vaikus mokyti galima tik privačiose mokyklose, o ir jose paklausa didelė, laisvų vietų sudėtinga rasti – negalime skleisti užsieniečiams žinioms, kad čia jūsų vaikai galės gauti išsilavinimą.
„Tada ekosistemos sutvarkymas, apimant migracijos klausimus, Sodrą, mokesčių mokėjimą – galima eiti per visas viešąsias paslaugas ir rasime eilę klausimų, kuriuos reikėtų adaptuoti užsieniečiams. Pirmiausia atėjus į organizacijos interneto svetainę – ar įjungus versiją anglų kalba, tau ta pati informacija visiškai taip pat paprastai aiškiai pateikiama? Ar tikrai nėra nuorodų į lietuviškus teisės aktus ir kitus dalykus, kurie užsieniečius atbaido?“, – kalbėjo V. Trapinskas.
Užsienio šalys tuo metu talentams siūlo netgi lengvatas, pvz., 5 metams sumažina mokesčius, tokius kaip GPM – taip skatina atvykti, lygina V. Trapinskas.
Lietuvoje atvykusio užsienio specialisto antroji pusė čia neras specifinių darbo skelbimų, orientuotų į persikeliančių specialistų poras – o jei darbo nesusiras, negalės tiesiog susimokėti PSD įmoką, kad gautų sveikatos draudimą.
„Įsivaizduokite, jūs kaip dirbantis asmuo persikeliate iš trečiosios šalies į Lietuvą, ir, kadangi turite darbo sutartį, esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu – galite dalyvauti Lietuvos sveikatos sistemoje. Bet jūsų antroji pusė, jei nedirba ir nesimoko – negali šioje sistemoje dalyvauti, nes negali susimokėti apie 50 eurų per mėnesį. Siūlymas yra toks, kad bent jau sudaryti galimybę mokėti. Nes kitaip lieka tik pirkti privatų sveikatos draudimą, kuris dengia tik dalį paslaugų, ir esi pakibęs nežinojime – jei kažkas atsitiks ir atsidursi ligoninėje, ar neturėsi visko dengti iš savo kišenės“, – vardijo V. Trapinskas.
Visuomenėje taipogi apstu stereotipų dėl kitataučių, kadangi į diplomą ji paprastai nežiūri ir visus „niveliuoja į vieną bendrą kapšą“. Geopolitiniai iššūkiai Lietuvai tapo vienu iš didžiausių testų, kiek esame pasiruošę priimti užsienio piliečius.
„Tikrai buvo įvairių situacijų ir su bankų sąskaitų atidarymais, ir su institucijų procedūromis. Viena iš įgyvendintų mūsų idėjų Vilniuje – vienas langelis savivaldybės pirmąjame aukšte „International House Vilnius“, kur užsienietis gali skirtingų paslaugų atstovus rasti arba konsultacijas gauti vienoje vietoje: tai ir „Sodra“, ir migracija, ir VMI, „Regitra“ ir t.t. Čia žmonės gali gauti didžiąją dalį atsakymų į kilusius klausimus“, – sako V. Trapinskas.
Didesnis dėmesys saugumo požiūriu teikiamas Baltarusijos, Rusijos ekspertams, tai suprantama, tačiau, anot V. Trapinsko, svarbiausia iškomunikuoti aiškią poziciją be dviprasmybių, be dvigubų standartų, ir netikėtų pakeitimų.
„Jei įmonė priima sprendimą perkelti 1000 darbuotojų, ir perkėlus 500 pasikeičia reglamentavimas, viską reikia iš naujo perdėlioti, procesus peržiūrėti – o žmonėms tai yra gyvenimo įvykis. Įsivaizduokime, turi išvažiuoti dirbti į kitą šalį su vaikais, baldais, augintiniais ir daiktas, tai yra stiprus apsisprendimas. Mes neturime visiems ištiesti kilimo, bet aptarnavimas turi būti švelnus“, – vertina V. Trapinskas.
Jis patikina – pagrindinė departamento misija didinti Lietuvos technologijų įmonių tarptautiškumą ir taip pat padėti užsieniečiams čia atvykti ir įsikurti.
„Infobalt“: turime orientuotis į aukštos kvalifikacijos imigrantus
„Infobalt“ vadovas V. Dirma skaičiuoja, kad bent pusė įmonių įdarbintų IT specialistų. Vien kibernetinio saugumo ekspertų visoje Europoje trūksta 200 tūkstančių.
„Apskritai tai poreikiai auga, ir mes labai atsiliekame nuo ES vidurkio, ir ypač nuo labiausiai pažengusių valstybių. Lietuvoje nepilni 4 proc. darbuotojų yra IT specialistai, kai mūsų mylimoje Estijoje – virš 6 proc. Tai labai atitinka ir BVP skaičius, kuriuos sukuria būtent skaitmeninių technologijų sektorius, kiek jis prisideda prie bendro BVP – labai proporcingi skaičiai. Estijoje, kur specialistų beveik dvigubai daugiau, ir BVP iš šio sektoriaus yra beveik dvigubai daugiau“, – apžvelgia V. Dirma.
Žvelgdamas į imigracijos statistiką jis teigia suprantąs, kad reikia ir sunkvežimių vairuotojų, ir statybos specialistų.
„Mes nieko prieš tas darbo vietas neturime, suprantame. Bet aš manau, kad labai svarbu Lietuvai orientuotis į aukštą pridėtine vertę kuriančias darbo vietas. Šioje vietoje mes pasisakome – reikėtų gerinti darbo sąlygas, įskaitant iš tų pačių Rytų valstybių. Žinoma, kad išskėstomis rankomis laukiame specialistų iš Ukrainos. Dėl Baltarusijos – čia turbūt mūsų atitinkamos šalies tarnybos turėtų papildomai patikrinti tuos žmones, bet papildomų barjerų nesinorėtų“, – sako „Infobalt“ vadovas.
Jis vertina, kad specialistų pasiūla Lietuvoje nedidėja, tuo metu paklausa tik auga.
Migracijos departamento duomenys rodo, kad pernai leidimai gyventi Lietuvoje išduoti 117 tūkstančių užsieniečių – iš jų 3,9 tūkst. leidimus gavo dėl ketinimų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, tai daugiau nei tris kartus daugiau, lyginant su 2021 m.
Daugiausiai leidimų užsieniečiams pernai išduota suteiktus laikinąją apsaugą (63,9 tūkst.), o 37,5 tūkst. užsieniečių leidimus gavo dėl ketinimų dirbti pagal trūkstamų profesijų sąrašą, kuriam taikomos kvotos.
Langaitė: konkuruojame su Berlynu ir Londonu
Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė I. Langaitė patikina, kad sunku į Lietuvą ekspertus prisivilioti vien dėl to, kad jie nežino, kas yra ta Lietuva.
„Reikia suprasti, mes konkuruojame su Berlynu, Londonu, didžiaisiais miestais, kurie žinomi ir turi savų privalumų, kurie automatiškai natūraliai sutraukia specialistus migruoti į juos. Techninės biurokratinės procedūros – norisi kad jos būtų kuo lengvesnės ir įsigalioję migracijos palengvinimai padeda, praėjusiais metais sumažėjo visokiausių neracionalių reikalavimų“, – paaiškina I. Langaitė.
Ji patikina, kad startuoliai, kurie ieško darbuotojų, dažnai ieško ištisų komandų, nepaisant to, kad šiemet technologijų sektorius ir patiria iššūkių.
„Tikrai trūksta. Dėl visų turbulencijų gaunasi tiek, kad kažkas sustabdo arba pristabdo samdymą, kažkas gal net atleidžia dalį žmonių, tada geri specialistai absorbuojami tiesiog vietoje. Šiuo metu vyksta toks resursų persiskirstymas – net ir didžiosios įmonės sako, kad samdome, bet ne agresyviai, pasveriame, ieškome jau tikrai didesnę patirtį turinčių asmenų“, – apžvelgė situaciją rinkoje I. Langaitė.
Startuoliai nejaučia baltarusių ar ukrainiečių IT ekspertų antplūdžio. Jie atsikėlė su visomis kompanijomis ir jau sukurtomis darbo vietomis.
„Yra tų darbuotojų, bet tai nėra masinis reiškinys – vis dėlto, jei ukrainiečiai turi pasirinkimą, kiek aš girdžiu, jie stengiasi, kad ir nuotoliniu būdu, bet dirbti Ukrainos įmonėms ir mokėti mokesčius Ukrainai“, – pažymėjo I. Langaitė.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, pernai beveik pusė (48,8 proc.) įmonių ieškojo ar įdarbino IT specialistus – daugiausiai per visą dešimtmetį. Iki 62 proc. padaugėjo įmonių, kurios turėjo laisvų darbo vietų IT specialistams.
