Vienas sudegęs litras dyzelio – 2,7 kilogramo anglies dioksido, arba papildomi 27 centai prieš mokesčius, vertinant dabartine apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Anglies mokestis šiemet pirmą sykį perlipo 100 eurų už toną.
Tik šiuo metu energetikos, chemijos pramonės ir daug kitų didžiųjų įmonių ATL gauna nemokamai – tai netrukus keisis, už ATL jos palaipsniui pradės mokėti.
Dar daugiau atsiranda antra anglies mokesčio sistema, su kiek mažesniu tarifu, apribotu iki 45 eurų tonai, tačiau jis apims kone viską – automobilių degalus, statybą, pramonę, namuose naudojamą energiją.
„Delfi“ jau rašė, kad Europos parlamentas patvirtino apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemos reformą ir kitus sprendimus, kuriais siekiama atsieti ekonomiką nuo CO2 išmetimų – juos sumažinti 55 proc. iki 2030-ųjų. Nauji mechanizmai pradeda veikti nuo 2026 metų.
„Iš esmės tai bus CO2 nuodėmės mokestis, kuris bus įtrauktas į produkto kainą“, – palygino Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Nedaug kas ryžtasi prognozuoti, kiek ATL kainos galėtų augti ateityje – vien per metus kaina galėtų pasistūmėti maždaug 20 procentų, prognozuoja „Trading Economics“.
Tačiau Lietuva turėtų žiūrėti ne į kainų prieaugius, bet į atsiveriančias galimybes, įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Jis mato vien naudą – jo vizijoje Lietuva taps vandenilio oaze, kuri aprūpins Europą žalia energija ir žaliais produktais. Kainų paaugimą atpirks tai, kad Lietuvos darbuotojai galės tikėtis dar didesnių pajamų, pramonė – didesnių užsakymų, o planeta bus švaresnė. Kas toliau naudos iškastinį kurą – pats kaltas.
Gyventojams jis rekomenduotų artimiausią dešimtmetį ruoštis – planuoti šilumos siurblį, saulės elektrinę, elektromobilį ar kitus sprendimus, kad tik neprireiktų atsukti dujų ar pilti degalų.
Daugiausia anglies kreditų gauna „Achema“, „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementas“
Didžiausi nemokamų anglies kreditų gavėjai Lietuvoje – „Achema“, „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementas“, „Lifosa“, Šilumos gamybos įmonės, taip pat įvairios gamyklos, pvz., „Paroc“, „Neo Group“, IKEA ir kt.
Dabar jų gamyboje, jei turimų ATL pakanka, nereikia mokėti už išmestą į atmosferą anglį. Pradedant 2026 m., nemokami ATL pradės nykti: pirmaisiais metais – 2,5 proc., vėlesniais – 5 proc., kol 2034 m. pasieks visą 100 proc., nusprendė Europos parlamentas.
Lygiagrečiai atsiranda ir pradeda augti anglies mokestis analogiškoms importuojamoms prekėms iš trečiųjų šalių, kur gamybai nenaudota žalioji energija. Vadinamasis anglies reguliavimo mechanizmas CBAM įsijungs 2026 m. ir bus susietas su ATL kainomis.
„Iš esmės vartotojai matys kainos augimą – nes bus „CO2 nuodėmės mokestis“, kuris bus įtrauktas į produkto kainą. Jei reikėtų išvardyti visus produktus: cementas, plienas, aliuminis, kurių labai daug kur naudojama, importuojama elektra, kuri gal ne tiek aktuali, trąšos, taipogi ir vandenilis, jei jis bus gaminamas ne iš atsinaujinančių išteklių, o, pvz., iš dujų. Visokiausi plieno produktai – netgi importuojami varžtai atskirai paminėti, kur plieno dedamoji sudaro didelę dalį“, – sako M. Nagevičius.
Pokytis, kai už išmetamą anglį moka ir vietos gamintojai, ir importuotojai, reiškia, kad ES pramonei „dingsta galvos skausmas“ kaip konkuruoti su trečiosiomis šalimis, kurios netaiko aplinkosauginių mokesčių.
„Didžioji pramonė anksčiau skųsdavosi – jei panaikinsite nemokamus ATL, mes nepakonkuruosime su produkcija, importuojama iš Rusijos, kol dar būdavo iš Rusijos importuojama, arba iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių. Dėl to ir priimtas sprendimas – lygiagrečiai naikinami nemokami ATL ir įvedamas anglies mokestis importui, taip išlyginamos konkurencinės sąlygos“, – paaiškino M. Nagevičius.
Kiek brangtų būstas, transportas
Atsiranda antrasis anglies mokesčio mechanizmas, kuris palies praktiškai visus, ne tik didžiąją pramonę.
„Į antrą sistemą bus įtraukti visi degalų ar dujų tiekėjai. Gyventojams ši sistema netgi aktualesnė. Tiesiogiai jie mokesčio nemokės, bet visi degalų, gamtinių dujų tiekėjai, kurie aprūpina dujomis namus ar komercines patalpas, įmones, ir iki šiol nedalyvavo ATL sistemoje – jie norėdami parduoti tam tikrą kiekį dujų, benzino, dyzelino turės biržoje nusipirkti atitinkamą kiekį ATL. Natūralu, jei jie mokės už ATL, kaštus įtrauks į gamtinių dujų, dyzelino, benzino kainą, ir ta kaina šiek tiek pakils“, – paaiškina M. Nagevičius.
Nauja sistema startuos 2027 metais, jei nesukliudys aukštos energijos kainos – paleidimas gali būti atidėtas iki 2028 m.
Didelį poveikį gali pajusti gamtinių dujų vartotojai, kurie dujas naudoja šildymui. Pvz., 100 kubinių metrų dujų reiškia maždaug 0,2 tonos CO2, arba papildomi 9 eurai prieš mokesčius esant 45 Eur/t kainai.
Kokios bus bendras poveikis galutinėms produktų kainoms lentynose įvertinti sunku, kadangi yra rizika, kad taršos leidimų kainos gali ir augti, ir smarkiai svyruoti.
„Viskas priklausys nuo to, kaip Europai seksis mažinti CO2 išmetimus. Jei jei mažės greičiau nei ES tikslai, tada taršos leidimų kaina bus mažesnė, nes ir jų paklausa bus mažesnė nei pasiūla. Jei rinka keisis vangiai, ar nafta, dujos bus pigios, jų vartojimas nemažės – tada taršos leidimų paklausa ir kaina bus didelė, nes pasiūla nuo to nepadidės“, – paaiškino M. Nagevičius.
Nors nauji mokesčiai primena akcizą, jie bus vienodi visoje ES – nebus skirtumų tarp atskirų valstybių.
Centriniam šildymui – keli procentai: ir taip šildomės biokuru
Šildymo sektoriuje, panašu, didelės dramos nėra. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius vertina, kad ateityje šildymo kaina galėtų būti paveikta keliais procentais, bet tik dėl to, kad nebebus nemokamų ATL pardavimų.
„Mes iškastinio kuro visiškai atsisakome, be to ir pardavimų, vartojimo apimtys sumažėję – tad praktiškai ATL niekam nereikėjo, visi tik turėjo jų perteklių. Dideli šilumos tiekėjai perėjo į biokurą, atsisakė iškastinio kuro, tad tuos CO2 sutaupymus jie gali panaudoti investicijoms – tą ir darė. Įmonės gautus ATL pardavinėja, čia svarbus faktorius jų kaina.
Žinoma, jei dabar ATL nebedalins, kaip buvo anksčiau, tai atitinkamai nebeliks vieno finansinio šaltinio, investicijas teks atlikti skolintomis lėšomis“, – paaiškina V. Lukoševičius.
Tačiau jis vertina, kad „tai nėra dideli pinigai“, jie šilumos kainas ateityje galėtų paveikti keliais procentais, kadangi reikės daugiau skolintis, mokėti palūkanas, dengti nusidėvėjimą.
Pramoninkams pokyčiai patinka: Lietuvai tai galimybė
LPK prezidentas V. Janulevičius matytų, kad labiau nei kainos, auga galimybės Lietuvai ir Europai – vietos gamintojai galės kaip lygūs konkuruoti su Azijos gamintojais, nes importuojant prekes jie taip pat privalės susimokėti, jei teršė atmosferą. O ES gamintojai jau seniai investuoja į švarias technologijas.
„Mes matome, kas darosi geopolitikoje, ir tikriausiai visi suprantame, kad žaisti tokiomis pačiomis kainomis, kokiomis žaidžia Azija, kūrendama anglį. ES ir Amerika atrodo kaip juodos vištos, kai vieni teršia planetą aname gale, o kiti bando išsaugoti planetą šitame gale. Reikėjo kažkaip suvienodinti sąlygas visiems, ilgai buvo kalbėta apie vieną mechanizmą – tai yra pasienio anglies dioksido mokestį, arba vadinamąjį CBAM, kuris suniveliuotų įmones pagal jų išleidžiamą taršą ir investicijas į klimato apsaugą, gaminant tokius pačius produktus“, – paaiškino V. Janulevičius.
Jis paaiškina, kad tikslas yra ne pats mokestis, bet tokie patys reikalavimai visiems gamintojams – jei gamini žalią produktą, atitinkamai, jokių mokestinių barjerų nebus.
„Aliuminio, trąšų, elektros gamybos segmente ES dirba dešimtys milijonų žmonių, CBAM suteikia galimybe išlyginti konkurencinę aplinką ir paskatinti trečiąsias šalis tausoti gamtą“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Anot jo, gamintojams ir daug laiko pasiruošti, kadangi atsižvelgta į verslo pasiūlymą išdėlioti pokyčius iki 2034 metų. O tos įmonės, kurios pirmos investuos į tvarumą, tik išloš.
„Čia visur yra galimybės Lietuvai, Lietuva iš to tik išloš. Kodėl išloš – todėl, kad padidės įplaukos į ES modernizacijos fondą, o mums Lietuvoje labai svarbu modernizuoti chemijos pramonę, kuri sudaro didžiąją dalį eksporto už Lietuvos ribų, tam reikia gana nemažų lėšų.
Kalbu apie trąšų, plastikų cheminių medžiagų gamintojus, naftos perdirbimo gamyklas ar visa, kas sudaro didžiąją dalį Lietuvos ekonomikos. Su modernizacijos fondo didėjimu augs papildomos investicijos į šias įmones“, – dėstė V. Janulevičius.
Jis Lietuvą mato kaip vieną pirmųjų ES valstybių, kuri išplauks ant žaliojo kurso bangos – net ir gamindami tuos pačius produktus, jei naudotume nuosavą žaliąją energiją, daugiau pridėtinės vertės paliktume Lietuvoje, o taip pat užtikrintume ir tikrą energetinę nepriklausomybę.
„Aišku, kad Europos pramonė, kuri į tvarumą ir žalumą investuoja jau dešimtmečius, turės pranašumą, lyginant su trečiosiomis šalimis. Bet esmė yra ne apriboti trečiųjų šalių produktų patekimą į ES ar JAV, kur planuojama daryti kažką panašaus, bet paskatinti trečiąsias šalis judėti tuo pačiu tvarumo keliu“, – įsitikinęs LPK prezidentas.
Jis tikisi, kad Lietuvoje, įgyvendinus jau suplanuotus atsinaujinančios energetikos projektus, elektros kaina nusistovės ties 5-7 euro centus, kuri leis čia gaminti itin konkurencingą vandenilį, kuris būtų netgi pigesnis už dabartinę naftos kainą.
„Naujas katalitinis gamybos būdas leis gaminti žaliąjį vandenilį, kurio savikaina bus tris kartus mažesnė. <...>. Jau dabar „Achema“, „Lifosa“ naudoja vandenilį – vandenilio centrai bus Klaipėda, Kaunas, galbūt Kėdainiai“, – ateitį regi V. Janulevičius.
Jei Lietuva sugebės konvertuotis pirma, ji turės neeilinį šansą ir geresnes galimybes ES ir kitose Vakarų rinkose.
„Mes turime žiūrėti, ką galime nuveikti. Šiandien pramonė yra varantysis variklis – jei pirmieji transformuosimės, sukursime tikrą energetinę nepriklausomybę, ilgainiui tai yra galimybė Lietuvai virsti švariausiais eksportuotojais“, – pažymėjo LPK prezidentas.
Dešimtmetis atsikratyti iškasenų
Gyventojai jau dabar turėtų ruoštis, kad benzinas, dyzelis, dujos ateityje bus brangesni. Pirmiausia – ateityje planuotis elektrinį transportą.
„Jei turėsime elektros perteklių ir elektros kainą iki 10 centų/kWh, tai tuomet elektromobiliu nuvažiuotas 100 km, lyginant su dabartinėmis kainomis, bus tris kartus pigesnis. Čia jau nekalbu apie patogumą, CO2, galimybę valdyti nuotoliu ar kt. Žinoma, svarbu plėsti krovimo infrastruktūrą, tikiuosi, kad per kitus 5 metus ji bus gerokai platesnė visoje Lietuvoje, nes dabar tai stabdo plėtrą“, – vertina V. Janulevičius.
Antras reikalingas pokytis – šilumos siurbliai, kurie ne tik šildytų namus žiemą, bet vėsintų vasarą.
„Aišku, žmonės transformuos namus naudodami šilumos siurblius, nes tai priemonė, kuri puikiai veikia, ją esame išbandę jau dešimtmečiais. Ir čia tikrai yra ekonominis efektas. Šilumos siurblys bus ne tik šildymo, bet ir vėsinimo priemonė, nes vasaros šiltėja ir kondicionieriai taps antraeiliai. Tai yra vienas produktas, kuris gali ir šildyti, ir vėsinti, naudojant švarią elektrą be iškastinio kuro“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Anot jo, ir gyventojai ir įmonės turėtų ieškoti būdų, kaip fiksuoti žemas elektros energijos kainas – galbūt įsirengti saulės elektrinę, o jei tai stambi ar vidutinė įmonė – išpirkti vėjo parko dalį, ar net visą parką. V. Janulevičius nesitikėtų per dešimtmetį išvysti vandeniu varomu automobilių keliuose, tačiau vandenilis skverbsis į sunkųjį transportą, autobusus, laivybą.
M. Nagevičius patvirtino: „Žmonėms ar smulkiajam verslui, kurie šildosi dujomis, tai jau reikėtų pagalvoti, kaip po truputėlį atsisakyti dujų vartojimo, ar investuoti į biokuro naudojimą, ar šilumos siurblį, ar tiesiog efektyvesnį energijos vartojimą. Jiems signalas turėtų būti gan ryškus“.
