2022 m. daugiau nei 1,5 tūkst. pasaulio technologijų įmonių pranešė atleidžiančios apie 235 tūkst. darbuotojų. Daugiausiai specialistų atleido JAV milžinės „Meta“, „Amazon“ ir „Twitter“. Lietuvoje, 2022 m. Užimtumo tarnybos duomenimis, atleistų darbuotojų padaugėjo beveik dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau technologijų sektorius planuoja tolesnį augimą.

„Danske Bank“ tikisi 100–200 naujų darbuotojų

„Danske Bank“ Lietuvoje talentų pritraukimo komandos vadovė Kristina Kietienė komentuoja, kad 2023 m. tikisi panašios darbuotojų skaičiaus dinamikos kaip ir pernai – t. y. augimo maždaug 100–200 naujų darbuotojų.

Šiuo metu čia dirba 4 460 darbuotojų – daugiausia iki šiol, jų vidutiniai atlyginimai pernai lapkritį buvo 3245 eurai prieš mokesčius.

„Turime didelių globalių projektų – kartu su kitais Šiaurės šalių bankais kuriame pirmąją pasaulyje tarptautinių mokėjimų sistemą realiu laiku, keliomis valiutomis, – „P27“; „Danske Bank“ Grupės klientams pristatysime naujus skaitmeninės savitarnos sprendimus, pajamų valdymo platformą. Todėl daugiausiai samdos šiemet tikimės technologijų pozicijose, pvz. ieškosime „Cloud“ specialistų, JAVA, .net, taip pat – front-end programuotojų.

Nesikeis ir tai, jog ieškosime įvairių bankinių, finansinių, klientų aptarnavimo, duomenų mokslo kompetencijų, taip pat – skandinavų kalbomis šnekančių kolegų“, – vardija K. Kietienė.

Anot jos, pastaraisiais metais darbo rinkoje dėl didžiulės talentų paklausos visiškai dominavo darbuotojas.

Kristina Kietienė
Kristina Kietienė
© Bendrovės nuotr.

„Jeigu visoje Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų kaita pernai buvo apie 25 proc., technologijų sektoriuje ji siekė beveik 40 proc. Manau, kad dėl lėtesnio ekonomikos vystymosi artimiausiais metais šis balansas šiek tiek normalizuosis. Matysime kiek mažesnę savanorišką darbuotojų kaitą, didesnę aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą, daugiau sukurtų galimybių persikvalifikuoti, įgyti naujų kompetencijų. Išliks lankstaus darbo laiko poreikis bei aiškus vertės kūrimas.

„Danske Bank“ atveju, artimiausiais metais sieksime įdarbinti daugiau brandžių talentų. Lietuvos darbo rinka sensta greičiausiai visoje ES. Sulaukę 45-50 m. specialistai jau baiminasi keisti darbą, nes jaučiasi darbo rinkoje nebereikalingi. Ypač – dinamiškame finansų ir technologijų sektoriuje. O mums labai praverstų patyrusių profesionalų išmintis, stabilumas ir kiti gebėjimai“, – teigia „Danske Bank“ Lietuvoje talentų pritraukimo komandos vadovė.

„Kilo Health“ planuoja augimą 40 proc.

„Kilo Health“ žmogiškųjų išteklių vadovė Ilona Bernotaitė komentuoja, kad 2021 m. įmonė užbaigė su daugiau nei 500 kolegų, o 2022 m. – daugiau nei 700 talentų.

„2022 m. paaugome apie 20 proc. Šiais metais planuojame dar didesnį augimą, apie 40 proc. Tam atsakingai ruošiamės – atsidarome naujų patalpų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Žinoma, augimas priklauso nuo daugybės faktorių: ekonominės situacijos, vartotojų mokumo, mūsų verslo sėkmės, sėkmingai sukurtų naujų produktų. Tačiau pačio verslo augimo tempai tikrai nesumažėjo, nes dėliojome teisingus procesus, pasidarėm namų darbus prieš sekantį komandos augimo žingsnį“, – teigia I. Bernotaitė.

Pasak jos, turbūt vienas pagrindinių iššūkių – IT specialistų trūkumas.

„Taip pat trūksta specialistų, kurių yra itin mažai rinkoje arba dar išvis nėra, pavyzdžiui, konversijų optimizavimo (CRO) specialistų.

Ilona Bernotaitė
Ilona Bernotaitė
© Įmonės nuotr.

Siekiant palengvinti šių talentų paiešką, sukūrėme „Kilo akademiją“, kuri daugiausia orientuota į kvalifikacijos kėlimą tose srityse, kuriose Lietuvoje turime mažai specialistų – pasibaigus mokymams joje geriausiai pasirodžiusiems pasiūlome prisijungti prie mūsų komandos.

Kalbant apie iššūkius, neišvengiamai reikėtų paminėti ir infliaciją, kuri didina įmonės išlaidas. Tačiau šiuo metu užsienio rinkose atsiradusi atleidimų banga tech įmonių srityje, mums leidžia pasinaudoti talentų rinkoje padidėjusia pasiūla.

Vienas esminių mūsų skirtumų – išaugome be išorinių investicijų. Mūsų augimas organiškas. Gera to iliustracija – tarptautiniai įvertinimai. Pavyzdžiui, nuo 2022 m. „Financial Times 1000“ reitinge „Kilo Health“ yra antra sparčiausiai auganti įmonė Europoje“, – pabrėžia „Kilo Health“ žmogiškųjų išteklių vadovė.

„Telia“ tikisi pasamdyti iki 400 darbuotojų

Anot „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovo Ramūno Bagdono, nors „Telia“ Lietuvos darbo rinkoje yra tarp pačių geidžiamiausių ir didžiausių šalies darbdavių, tačiau bendras darbuotojų kaitos rodiklis 2022 metais buvo 2 procentiniais punktais mažesnis nei užpernai ir nesiekė 15 proc.

„Tai – tikrai džiuginantis rezultatas, nes esame labai dinamiškos technologijų darbo rinkos dalimi. Pernai vien „Telia Lietuva“ pasamdė apie 400 darbuotojų, antra tiek atėjo dirbti į Vilniuje veikiantį „Telia Global Services Lithuania“ paslaugų centrą. Panašų arba tik nedaug mažesnį darbuotojų skaičių tikimės pasamdyti ir šiemet“, – tikina R. Bagdonas.

Pasak jo, telekomunikacijų ir IT rinkoje nuolat vyksta sparti technologijų ir žmogiškųjų kompetencijų slinktis.

Ramūnas Bagdonas
Ramūnas Bagdonas
© Organizacijos nuotr.

„Dėl to keičiasi ir darbo pobūdis – dalį inžinierinių ir techninių funkcijų esame perkėlę vykdyti pagal veiklos rangą, tačiau stipriai plečiame skaitmeninės analitikos, komercinių padalinių vaidmenis.

Tos pačios tendencijos liks ir šiemet – nepaisant galimo ekonomikos lėtėjimo ar net recesijos, visuomenės ir verslų skaitmeninimo procesai dėl to nesustos. Nuo praėjusių metų antros pusės matome šiek tiek lėtėjančias darbo rinkos apsukas, tai mažins atlygio kilimo spaudimą šiemet, nors infliacija toliau prognozuojamai išliks aukštesnė nei atlyginimų augimas“, – teigia „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovas.

„Vinted“ sukurs bent kelis šimtus darbo vietų

„Vinted“ technologijų talentų pritraukimo direktorė Ieva Kuniejūtė teigia, kad 2023-iaisiais „Vinted“ komandą toliau augins ir sukurs bent kelis šimtus naujų darbo vietų.

„Didžiausią poreikį turėsime ir daugiausia dėmesio skirsime technologijų srities specialistų paieškoms – programuotojai, kibernetinio saugumo specialistai, duomenų mokslininkai, produkto vadovai ir t. t. Planuojame didžiąją dalį naujų darbuotojų įdarbinti Lietuvoje“, – dėsto I. Kuniejūtė

Pasak jos, startuolis susiduria su tradiciniu rinkos iššūkiu – technologijų srities specialistų trūkumu.

„Turime specialybių, tokių kaip duomenų mokslininkai, kurių pasiūla Lietuvoje itin ribota, todėl jau kurį laiką jų ieškome kitose rinkose – Berlyne, Amsterdame ar padedame relokuotis patirtį sukaupusiems profesionalams į Lietuvą.

Vinted
Vinted

Šalia to, šiuo metu prisideda ir pasaulio ekonominės situacijos nestabilumas. Tokiu metu žmonės savo gyvenime ieško saugumo ir stabilumo. Darbdaviams tai reiškia, kad darbuotojai labiau vengia karjeros pokyčių ir sumažėja rinkos judrumas.

Kita vertus, ši ekonominė aplinka atveria ir daugiau galimybių – jau kurį laiką matome, kaip netvariai besiplėtę Vakarų technologijų verslai mažina savo komandas. Tiek mes, tiek technologijų bendrovės, kurių verslo modeliai nėra stipriai veikiami dabartinių ekonominių sąlygų, esame pasiruošę gerus specialistus itin greitai įdarbinti“, – teigia „Vinted“ technologijų talentų pritraukimo direktorė.

SEB bankas planuoja įdarbinti 170 specialistų

SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad šiuo metu mato tris tendencijas formuojančias sritis: skaitmenizaciją, reguliacinę aplinką ir tvarią veiklą.

„Ir toliau pastebime augantį klientų poreikį skaitmeniniams sprendimams. Gyventojams ir verslo įmonėms tapo įprasta kasdienes operacijas atlikti interneto banke ar mobiliojoje programėlėje, gauti išsamias konsultacijas nuotoliniu būdu, net būsto paskolas suteikiame klientams neatvykus į banką. Didėja ir klientų lūkesčiai, ir mūsų noras pasiūlyti patogesnes skaitmenines paslaugas.

Natūralu, kad visiems šiems sprendimams įgyvendinti reikia kompetentingų IT produktų vystytojų, programuotojų, vidinių procesų diegėjų, robotizacijos ir kitų ekspertų. Pastaruosius dešimtmečius sparčiai keitėsi ir finansų sektoriaus reguliacinė aplinka. Tuo pačiu banke plėtėsi dalykinių santykių stebėsenos bei pinigų plovimo prevencijos padaliniai. Be to, nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, kai vakarų pasaulis ėmėsi taikyti naujas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, šių specialistų poreikis banke dar labiau išaugo“, – dėsto S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, trečioji sritis – tvari veikla – taip pat neišvengiamai keičia darbo rinką.

„Prieš kelerius metus banke įsteigėme tvarios veiklos biurą, turime tvarumo vadovą, tvarios veiklos specialistų įvairiuose padaliniuose. Banko vaidmuo tvarumo srityje yra padėti verslo klientams ir gyventojams keistis siekiant tvaresnės veiklos ir gyvensenos, paskatinti priimti aplinką tausojančius finansinius ir investicinius sprendimus.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
© Įmonės nuotr.

Šiandien beveik 1300 SEB specialistų dirba produktų plėtros ir technologijų srityse SEB bankuose Baltijos šalyse ir SEB grupės paslaugų centruose Vilniuje ir Rygoje. Veikloje taikome agile darbo principus kur bendras tikslas yra kurti skaitmeninius produktus, paslaugas ir sprendimus mūsų klientams bei automatizuoti procesus.

S. Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad analizuojant šiuolaikinių finansų institucijų darbo principus matyti, kad visos sritys banke yra susijusios su skaitmenizacija.

„Siekdami tobulinti ir kurti naujus skaitmeninius sprendimus SEB klientams, efektyvinti bei automatizuoti veiklą, SEB bankuose Baltijos šalyse ir SEB grupės paslaugų centruose Vilniuje ir Rygoje šiais metais papildomai planuojame įdarbinti 170 technologijų ir verslo plėtros specialistų visiškai naujose pareigybėse.

Kadangi dirbame Baltijos šalių komandose, sunku pasakyti, kiek iš šių specialistų įdarbinsime būtent Lietuvoje. Ieškodami specialistų Baltijos šalyse vertiname jų kompetencijas, o šalis, kurioje darbuotojas gyvena nėra lemiamas veiksnys.

Lietuvoje turime daug patyrusių ir specifinių kompetencijų turinčių profesionalų, todėl tikėtina, kad didelė dalis šių darbuotojų bus samdoma Lietuvoje“, – tikina SEB banko Lietuvoje vadovė.

„Swedbank“ esminių pokyčių neplanuoja

O štai „Swedbank“ karjeros centro vadovė Simona Lėverienė teigia, kad esminių pokyčių dėl darbuotojų skaičiaus šiais metais neplanuoja.

„Swedbank“, kaip ir kitos didelės organizacijos, gyvena natūraliu ritmu. Kai kurių kompetencijų darbuotojų skaičius, pavyzdžiui, informacinių technologijų, auga, dalis darbuotojų migruoja darbo rinkoje ir palieka organizaciją, tai yra natūralus procesas.

Pastaruosius kelerius metus egzistuojant didesnei darbo pasiūlai ir didėjant darbuotojų poreikiui, darbo rinka išlieka labai konkurencinga, todėl organizacijos susiduria su iššūkiu, kaip pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Metinėje „Global Talent Trends“ ataskaitoje pažymima, kad darbuotojai visų pirma pirmenybę teikia darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, todėl vis daugiau įmonių plečia lanksčias darbo sąlygas bei investuoja į darbuotojų psichinę sveikatą.

Mūsų organizacijai svarbu, kaip jaučiasi darbuotojai, kokia jų psichinė savijauta, ir šioje srityje aktyviai veikiame jau ne vienerius metus, esame pasiūlę įvairių veiksmų ir priemonių ir jas toliau tęsiame. Esame parengę darbuotojų psichikos sveikatos gaires, siūlome darbuotojams įvairias paskaitas emocinės sveikatos stiprinimo tema, emocinę paramą, psichologų konsultacijas, o taip pat kiekvienas dirbantis banke, gali nemokamai naudotis emocinės sveikatos stiprinimo įrankiu savo išmaniajame telefone.

Simona Lėverienė
Simona Lėverienė
© Organizacijos nuotr.

Ji teigia, kad „Swedbank“ turi įvairių planų, numatytų vaiko priežiūros atostogose esantiems ir iš jų grįžtantiems darbuotojams, nes šeimos ir karjeros derinimas taip pat yra mūsų organizacijos prioritetas.

„Kitas ne mažiau svarbus aspektas, kurį išskiria tiek ateinantys, tiek esami darbuotojai – karjeros galimybės organizacijos viduje, galimybė įgauti naujų įgūdžių ar persikvalifikuoti. Mokymosi ir ugdymosi galimybės visada buvo ir yra svarbi mūsų kultūros dalis, tai padeda mūsų organizacijai augti ir tobulėti ieškant naujų, inovatyvių, verslui naudingų mokymosi būdų.

Atsižvelgiant į šių dienų tendencijas, išaugusį pareigybių automatizavimą bei didžiulę įmonių konkurenciją dėl talentų, mes norime mokymosi sričiai suteikti dar stipresnį pagreitį, ugdyti darbuotojus bei suteikti jiems galimybių išbandyti naujas sritis.

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad vienos karjeros darbuotojui nebeužtenka ir savo profesinėje veikloje turime galimybę pakeisti keletą sričių, įgyti naujų gebėjimų ir įgūdžių. Todėl didelis dėmesys mūsų organizacijoje yra ir toliau bus skiriamas darbuotojų skatinimui įgyti naujų kompetencijų ar auginti bei stiprinti turimas kompetencijas“, – pabrėžia „Swedbank“ karjeros centro vadovė.

„Hostinger“ didelių pokyčių neplanuoja

„Hostinger“ personalo vadovė Gabija Marganavičė komentuoja, kad įmonė neplanuoja nei staigaus darbuotojų skaičiaus padidėjimo, nei sumažėjimo.

„Praėjusių metų sausį startavome su 1020 darbuotojų visame pasaulyje, o metų pabaigoje turėjome 1030. Panašiai įsivaizduojame ir šiuos metus. Pagrindinis tikslas 2023 m. – išlaikyti ir ugdyti turimus talentus.

Šiemet didelį dėmesį skirsime komandų stiprinimui ir investuosime į darbuotojų ugdymą, organizacijai bei specialistams svarbių kompetencijų gerinimą bei gerbūvį. Plėtosime vidines žmogiškųjų ir techninių kompetencijų akademijas, organizuosime sveikatingumo iniciatyvas bei kitaip rūpinsimės savo darbuotojais“, – dėsto G. Marganavičė.

Anot jos, per pastaruosius metus IT rinka tapo dar konkurencingesnė.

Lietuvoje ženkliai išaugo patrauklius pasiūlymus teikiančių darbdavių skaičius, o Lietuvos specialistams atsivėrė dar didesnės galimybės įsidarbinti užsienio organizacijose. Todėl geriausi specialistai turi kaip niekad daug pasirinkimų, o vietiniai darbdaviai – iššūkių.

Gabija Marganavičė
Gabija Marganavičė
© Organizatorių nuotr.

Norint pasamdyti savo srities profesionalą, nebeužtenka įprastų įmonių siūlomų papildomų naudų – darbostogų, sveikatos draudimo, vakarėlių, modernaus biuro ar kasmetinių bonusų.

Darbuotojai nori prisijungti prie įmonių, kurios gali užtikrinti nuolatinio tobulėjimo galimybes, įdomius projektus, lankstumą ir stiprią įmonės kultūrą, atitinkančią ir asmenines vertybes. Atlyginimas taip pat nėra lemiamas veiksnys. Darbuotojams svarbu, kad juos suptų ambicingi ir talentingi žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas“, – vardija personalo specialistė.

Pasak G. Marganavičės, dar vienas iššūkis – pritraukti ir išlaikyti tarptautinius talentus.

„Vyrauja mišrus darbo modelis, kuris suteikia galimybę derinti gyvus komandos susitikimus su jaukia namų aplinka ar pasirinkta egzotiška vietove. Todėl talentų paieškose pirmaus lanksčios įmonės, pasiryžusios suteikti ne tik pasirinkimo, bet ir sprendimų laisvę, stiprinančios įmonės vertybes, kultūrą bei komunikaciją, gebančios atliepti darbuotojo individualius poreikius ir sėkmingai juos suderinti su organizacijos tikslais“, – teigia „Hostinger“ personalo vadovė.

„Unicorns Lithuania“: startuoliai ieško daugiau nei 500 specialistų

Anot Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės, „Unicorns Lithuania“ duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvos startuoliuose dirba 16,7 tūkst. šalies specialistų.

„Šis skaičius per metus augo maždaug penktadaliu, stabilus išliko ir trečiąjį 2022 m. ketvirtį, kai, palyginus su antruoju ketvirčiu, darbuotojų skaičius didėjo 3 proc.

Tik „Unicorns Lithuania“ asociacijos nariai šiandien ieško daugiau nei 500 specialistų – ne tik IT srities, bet ir pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių, skirtingų tipų vadovų. Vidutinis atlyginimas startuoliuose siekia 3,2 tūkst. eurų prieš mokesčius ir augo 14 proc. per metus“, – dėsto I. Langaitė.

Pasak jos, startuoliams, kaip ir nemažai daliai kitų verslų, šis ekonominis ciklas yra sunkus.

„Galimos rizikos vertinamos labai atsargiai, kad ilguoju laikotarpiu pavyktų išsaugoti verslą, produktą ir darbuotojus. Dalis startuolių spustelėjo pauzės mygtuką ir peržiūri verslo vystymo bei kaštų valdymo procesus, įskaitant naujų darbuotojų samdymą.

Inga Langaitė
Inga Langaitė
© DELFI / Julius Kalinskas

Vis daugiau ekspertų kalba apie tai, kad mes, o kartu ir startuoliai, turėsime išmokti gyventi naujoje realybėje – kapitalo yra, tačiau investicijos tapo selektyvios. Orientuojamasi į vertę vartotojams jau šiandien, pelningumą ir konkurencinį pranašumą.

Vis dėlto Lietuvos startuolių ekosistema itin efektyviai bręsta ir vis aiškiau matoma vienijanti kryptis – startuoliai kuriasi, auga ir stiprėja, samdo ir apmoko tarptautiniu mastu konkurencingus talentus, tarp kurių – dauguma lietuvių, tampa pelningi ir grąžina reikšmingą dalį finansų atgal į Lietuvos biudžetą.

Kitaip tariant, pritraukia pinigus iš užsienio ir kuria darbo vietas bei susimoka mokesčius būtent Lietuvoje. Per tris pirmuosius metų ketvirčius Lietuvos startuoliai jau sumokėjo daugiau nei 205 mln. eurų mokesčių, kai per visus praėjusius metus – 200 mln. eurų. Tai ilgiuoju laikotarpiu startuolių svarba kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomika grįstos Lietuvos ateitį tikrai nemažės“, – teigia Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.4444