BBC teigia, kad gyvose transliacijose per valandą uždirbama iki 1000 eurų, tačiau nustatė, kad stovyklose gyvenantys žmonės gauna tik nedidelę šios sumos dalį.
„TikTok“ teigia, kad tokio pobūdžio turinys jos platformoje yra draudžiamas, ir sakė, kad jos komisiniai iš skaitmeninių dovanų yra gerokai mažesni nei 70 proc., tačiau atsisakė įvardinti tikslią sumą.
Šių metų pradžioje „TikTok“ naudotojų naujienų srautą užpildė Sirijos stovyklose gyvenančių šeimų gyvų transliacijų įrašai. Vieni žiūrovai juos palaikė, o kiti nerimavo dėl galimo sukčiavimo.
BBC nustatė, kad prie šios tendencijos prisidėjo vadinamieji „TikTok“ tarpininkai“, kurie Sirijos stovyklose gyvenančias šeimas aprūpindavo telefonais ir kita reikalinga įranga.
Tarpininkai teigė dirbantys su „TikTok“ susijusiomis agentūromis Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose, kurios suteikdavo šeimoms prieigą prie „TikTok“ paskyrų. Šios agentūros yra pasaulinės „TikTok“ strategijos, kuria siekiama įdarbinti tiesioginių transliacijų dalyvius ir paskatinti naudotojus daugiau laiko praleisti programėlėje, dalis.
Kadangi „TikTok“ algoritmas siūlo turinį pagal geografinę naudotojo telefono numerio kilmę, tarpininkai mieliau naudojasi britų SIM kortelėmis. Jų teigimu, žmonės iš Jungtinės Karalystės yra dosniausi.
Dovanos, kurių šeimos prašo, yra virtualios, tačiau žiūrovams jos kainuoja realius pinigus ir gali būti atsiimtos iš programėlės pinigų pavidalu. Tiesioginių transliacijų žiūrovai siunčia dovanas – nuo skaitmeninių rožių, kainuojančių kelis centus, iki virtualių liūtų, kainuojančių apie 500 eurų, norėdami apdovanoti kūrėjus už turinį.
Penkis mėnesius BBC stebėjo 30 „TikTok“ paskyrų, tiesiogiai transliuojančių iš Sirijos stovyklų, ir sukūrė kompiuterinę programą informacijai iš jų išgauti. Programa parodė, kad žiūrovai kiekvienai paskyrai dovanodavo skaitmeninių dovanų, kurių vertė siekdavo iki 1000 eurų per valandą. Tačiau stovyklose gyvenančios šeimos teigė, kad gaudavo tik nedidelę šių sumų dalį.
Kadangi „TikTok“ atsisakė nurodyti, kokią dalį pasiima sau, BBC atliko eksperimentą. Sirijoje dirbantis reporteris susisiekė su viena iš su „TikTok“ susijusių agentūrų, teigdamas, kad gyvena stovykloje. Jis gavo paskyrą ir pradėjo transliuoti, o BBC darbuotojai Londone iš kitos paskyros siuntė dovanų už 106 eurus. Pasibaigus tiesioginei transliacijai, Sirijos bandomosios paskyros likutis buvo 33 eurai. 69 proc. dovanų vertės pasiėmė „TikTok“.
33 eurai, likę iš BBC 106 eurų dovanos, sumažėjo dar 10 proc., kai buvo pasinaudota vietine pinigų pervedimo paslauga. „TikTok“ tarpininkai pasiimdavo 35 proc. likusios sumos, todėl šeimai likdavo vos 19 eurų.
Su tokiomis agentūromis, vadinamomis „gyvų transliacijų gildijomis“ ir įsikūrusiomis visame pasaulyje, „TikTok“ sudaro sutartis, kad jos padėtų turinio kūrėjams kurti patrauklesnes gyvų transliacijų transliacijas.
„TikTok“ joms moka komisinius, kurie priklauso nuo gyvų transliacijų trukmės ir gautų dovanų vertės, BBC pasakojo agentūros. Akcentuojama trukmė reiškia, kad „TikTok“ dalyviai, įskaitant vaikus iš Sirijos stovyklų, transliuoja ištisas valandas.
Skaitmeninių teisių organizacijos „Access Now“ atstovė Marwa Fatafta sako, kad šios tiesioginės transliacijos prieštarauja pačios „TikTok“ politikai, kuria siekiama „užkirsti kelią nepilnamečių išnaudojimui“ platformoje.
„TikTok“ aiškiai nurodo, kad naudotojams draudžiama aiškiai prašyti dovanų, todėl tai yra akivaizdus jų pačių paslaugų teikimo sąlygų, taip pat šių žmonių teisių pažeidimas“, – sakė ji.
Ji pripažįsta, kad žmonės turi teisę dalytis savo istorijomis internete, „bandydami ieškoti paramos ir užuojautos“, tačiau, anot jos, šios gyvos transliacijos „stokoja orumo ir yra žeminančios“.
„TikTok“ taisyklėse teigiama, kad prieš pradėdami tiesioginę transliaciją turite turėti 1000 sekėjų, negalite tiesiogiai prašyti dovanų ir privalote platformoje „užkirsti kelią nepilnamečių išnaudojimui“.
Tačiau kai BBC, naudodamasi programėlėje įdiegta sistema, apie 30 paskyrų, kuriose elgetaujantys vaikai prašo aukų, „TikTok“ atsakė, kad nė vienu atveju nebuvo pažeista jos politika.
Vėliau BBC tiesiogiai susisiekus su „TikTok“ ir paprašius komentaro, bendrovė teigė jau užblokavusi šias paskyras.
Jos pareiškime teigiama: „Esame labai susirūpinę dėl BBC mums pateiktos informacijos ir kaltinimų, todėl ėmėmės skubių ir griežtų veiksmų. Tokio pobūdžio turinys mūsų platformoje neleidžiamas, ir mes toliau griežtiname savo pasaulinę politiką dėl išnaudotojiško elgetavimo.“
Analitikos bendrovės „Sensor Tower“ duomenimis, „TikTok“, sparčiausiai pasaulyje auganti socialinės žiniasklaidos programėlė, nuo jos paleidimo 2017 m. gavo daugiau nei 6,2 mlrd. eurų bendrųjų pajamų iš išlaidų programėlėje.
BBC kreipėsi į kelias Sirijoje veikiančias labdaros organizacijas, kad jos paremtų stovyklose gyvenančias šeimas kaip alternatyvą uždirbti pinigus „TikTok“.
Vietos labdaros organizacija „Takaful Alsham“ teigė, kad artimiausius tris mėnesius aprūpins šeimas būtiniausiais reikmenimis, padės vaikams susirasti mokyklas ir padengs jų mokymosi išlaidas.
Tačiau daugeliui stovyklose gyvenančių žmonių yra nedaug galimybių užsidirbti pinigų, išskyrus aukų prašymą internete. Šimtai šeimų ir toliau kasdien transliuoja, o didžioji dalis paaukotų pinigų vis dar keliauja „TikTok“.
