2022 m. gegužės 12 d. 14:38

Armonaitė: skaitmeninė ambasada užtikrins Lietuvoje esančių serverių duomenų saugumą net ir įvykus potvyniui

  • Eglė Girdenytė, ELTA
Aušrinė Armonaitė
Aušrinė Armonaitė

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimui priėmus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas, Lietuva galės turėti „skaitmeninę ambasadą“, leisiančią užtikrinti duomenų saugumą.

„Net jeigu ir įvyks kažkoks nedidelis ar net didesnis force majeure su mūsų čia Lietuvoje esančiais serveriais, potvynis, sniegas – duomenis mes galėsime ir laikyti, ir naudoti. Valstybė galės funkcionuoti skaitmeniniu formatu“, – ketvirtadienį Informacinės visuomenės plėtros komitete surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Armonaitė.

Vis tik ministrė atkreipė dėmesį, kad duomenų saugumas buvo užtikrinimas ir iki šiol, tačiau teisės aktų pakeitimai suteikia galimybę šiuos užsienyje saugomus duomenis ir panaudoti.

„Šiuo metu duomenų šifruotos kopijos yra saugomos Briuselyje, saugioje vietoje. Šis įstaytmas yra prasmingas tuo, kad jis leis duomenis ir jų kopijas ne tik saugoti, bet ir naudoti. Tai reiškia, kad mes galime paleisti svetaines, portalus, teikti paslaugas net jei Lietuvoje įvyksta force majeure“, – tvirtino A. Armonaitė.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė pažymėjo, kad įstatymo pataisos suteikia teisę jau nuo šių metų liepos mėnesio pradžios veikti „skaitmeninei ambasadai“, o privačiuose duomenų centruose ir debesijoje duomenis bus galima laikyti jau nuo 2023 m. pradžios.

„Tikriausiai dar prieš keletą metų toks modelis nebūtų sulaukęs tokio didelio palaikymo, tačiau džiaugiamės šiuo kompromisu, kuris buvo pasiektas diskutuojant kartu su krašto apsaugos ministerija. Na ir pats modelis yra hibridinis, yra dalis duomenų, kurie bus laikomi valstybiniuose duomenų centruose, tai bus jautriausi duomenys, o kita dalis duomenų galės atsidurti privačiuose duomenų centruose arba debesijoje“, – sakė E. Markevičiūtė.

Viceministrė taip pat pabrėžė, kad privačiuose duomenų centruose ir debesijoje duomenys galės būti pradėti laikyti nuo 2023 m. sausio 1 dienos, mat, anot jos, tam reikia pasiruošti. Ji aiškino, kad tam reikia daug žmogiškųjų resursų, o taip pat yra ir techninių iššūkių tiek ministerijose, tiek pavaldžiose įstaigose, kuriuos reikia išsispręsti, kad debesijos technologijų naudojimui būtų tinkamai pasiruošta.

Tiesa, viceministrė akcentavo, kad privačiuose duomenų centruose ir debesijoje galės atsirasti tik mažesnio jautrumo duomenys.

„Mes inventorizuosime duomenis, suskirstysime juos į labai svarbius, svarbius, vidutinės svarbos ir mažai svarbius, tam bus vykdomas atskiras procesas. Labai svarbūs duomenys bus saugomi valstybiniuose duomenų centruose, svarbūs duomenys po kvalifikacijos galės būti arba valstybiniuose, arba privačiuose duomenų centruose, na o vidutinės svarbos ir mažos svarbos duomenys galės atsidurti ir pirvačiuose duomenų centruose, ir debesijoje“, – aiškino viceministrė.

Tačiau ministrė atkreipė dėmesį, kad ir iki kitų metų dar laukia pasirengimo darbai, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus.

„Didžiausias darbas, duomenų inventorizavimas arba klasifikavimas. Turime susidėlioti visus duomenis į atskiras dėžutes ir tada nuspręsti, kur jie galėtų atsirasti, nusibrėžti finansinius prioritetus“, – teigė ji.

„Valstybinius duomenų centrus gali statyti valstybinės įmonės, kurios atitinka tam tikrus nacionalinio saugumo reikalavimus. Tai čia yra dar kita sąskaita ir dar kitas darbas“, – aiškino E. Markevičiūtė.

Už atitinkamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas ketvirtadienį plenariniame posėdyje balsavo 117 parlamentarų, o dar 10 susilaikė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!