Reakcijos laikas parodo greitį, per kiek laiko organizmas sureaguoja į tam tikrą dirgiklį. Laikas skaičiuojamas nuo tada, kai pateikiamas dirgiklis, iki tada, kai žmogus atlieka atitinkamą veiksmą.

Reakcijos laikas gali būti naudingas vertinant, kaip veikia žmogaus nervų sistema: kiek iš viso trunka, kol neuronais signalas perduodamas į smegenis, jos apdoroja informaciją, ir tuomet signalas siunčiamas į nugaros smegenis, kol galiausiai pasiekia žmogaus rankas ir pirštus.

Reakcijos laikas gali reikšmingai paveikti mūsų gyvenimą, kadangi tai turi praktinių pasekmių. Labai greita reakcija gali praversti sporte, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, tuo metu lėta reakcija gali turėti labai rimtų pasekmių, pvz., vairuojant. Palyginimui, važiuojant 130 kilometrų per valandą greičiu, 500 milisekundžių reakcijos laikas reikštų, kad automobilis nuriedėtų 18 metrų.

Reakcijos laikas gali būti naudingas vertinant, kaip veikia žmogaus nervų sistema: kiek iš viso trunka, kol neuronais signalas perduodamas į smegenis, jos apdoroja informaciją, ir tuomet signalas siunčiamas į nugaros smegenis, kol galiausiai pasiekia žmogaus rankas ir pirštus.

Instrukcija: spauskite „Pradėti“, ir tuomet, kai baltas stačiakampis nusidažys raudonai, spustelkite jį kiek įmanoma greičiau. Pabandykite kelis kartus.

Turėkite omenyje, kad atliekant testą tam tikrą delsą sukelia kompiuterio ar telefono specifikacija, programinė įranga, ekrano atsako laikas. Tai rezultatą gali padidinti ir keliomis dešimtimis milisekundžių, jei, pvz., ekrano atsakas yra labai ilgas. Išmaniojo telefono liečiamas ekranas gali turėti papildomą įvesties delsą, todėl telefonu gautas rezultatas bus kiek „lėtesnis“, nei sėdint su pele prie kompiuterio. Tačiau smarkiai rezultato tai neiškreips.

Koks reakcijos laikas yra normalus?

Normali reakcija paprastai trunka iki 300 milisekundžių, arba 0,3 sekundės, rašo scientificamerican.com. Vidutinis žmogus paprastai sureaguoja per 250 milisekundžių.

Net olimpiniai sprinteriai ar joks kitas žmogus negali į dirgiklį sureaguoti greičiau nei per 100 milisekundžių. Greičiausią reakciją turintys žmonės, pvz., naikintuvų pilotai, formulių vairuotojai ar čempionai kompiuterinių žaidimų žaidėjai „prasideda“ 100-120 milisekundžių intervale.

Viename pirmakursių medicinos studentų reakciją matavusiame tyrime, studentų reakcijos laikas į šviesos dirgiklius svyravo apie 190 milisekundžių, tačiau pripažinta, kad tai taipogi greitesnė reakcija, nei įprasta.

Tyrimai parodo, kad smegenų reakcija piką pasiekia būnant maždaug 24 metų, o nuo tada reakcija ima lėtėti.

Yra ir vertinimų, kad kasmet reakcijos laikas trumpėja nuo 2 iki 10-ies milisekundžių per metus, priklausomai nuo matuojamos veiklos tipo. Labiausiai lėtėja nuolatinis ir varginantis sprendimų priėmimas, pavyzdžiui, žaidžiant intensyvius kompiuterinius (RTS) žaidimus. Tai reiškia, kad 34 metų žmogus jau gali būti 20–100 milisekundžių lėtesnis nei 24 metų žmogus.

Vis tik kiti tyrimai rodo, kad paprastame reakcijos teste net ir vyresni asmenys pademonstruoja greitesnius nei 450 ms rezultatus, ir tik senatvėje reakcija ima sparčiau lėtėti.
Reakcijos laikas pagal amžiaus grupes (Jinglong Wu, Shengfu Lu, Shuhei Miyamoto, Yuji Hayashi, https://www.researchgate.net/publication/273511027_NEW_DEFINITIONS_OF_KINETIC_VISUAL_ACUITY_AND_KINETIC_VISUAL_FIELD_AND_THEIR_AGING_EFFECTS )

Alzheimerio ligos ar kitos demencijos pacientams būdingas ilgesnis reakcijos laikas

Mokslininkai nustatė, kad vidutinį reakcijos laiką veikia amžius (vyresniame amžiuje jis ilgėja), lytis (moterų reakcija maždaug 23 milisekundėmis lėtesnė), yra skirtumų netgi tuomet, ar tyrimai atliekami kaire, ar dešine ranka, naudojamas centrinis ar periferinis regėjimas, reakcijai keičiasi ir priklausomai nuo to, kiek žmogus praktikavosi, ar patiria nuovargį, ar nebadauja, koks jo kvėpavimo ciklas, asmenybės tipas ar net intelektas.

Alzheimerio liga yra neurodegeneracinė liga, kuri sukelia atminties praradimus, kalbos sutrikimus ir elgesio pokyčius. Tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių demencijos formų, kuri sukelia daug nepatogumų pacientams ir jų artimiesiems.

Tyrimai parodė, kad pacientams, sergantiems Alzheimerio liga, reakcijos laikas yra ilgesnis nei sveikiems žmonėms. Tai reiškia, kad jie reaguoja lėčiau į stimulus, tokius kaip žodžiai, garsai ar vaizdiniai. Asmenims, kuriems diagnozuota Alzheimerio liga, reakcijos laikas yra reikšmingai ilgesnis nei sveikiems žmonėms.

Taipogi vertinama, kad šis rodiklis gali būti ankstyvasis Alzheimerio ligos požymis – tyrimai rodo, kad ilgesnis reakcijos laikas susijęs su didesne šios ligos rizika ateityje, nors dar ir nenustatytas tikslus mechanizmas, kodėl taip yra.
Alzheimerio liga

Nors didelis reakcijos laikas gali būti Alzheimerio ligos požymis, tačiau tai gali signalizuoti ir kitas būkles ar ligas. Norint tiksliai diagnozuoti Alzheimerio ar kt. ligą, reikia atlikti keletą tyrimų, įskaitant kompiuterinę tomografiją, kraujo, atminties ir kalbos, tą gali atlikti tik medikai.

Jeigu pastebėjote, kad Jūsų reakcijos laikas yra ilgesnis nei įprastai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir atlikti daugiau tyrimų.