Kaip chroninis bemiegis tikrai žinojau apie giliojo kvėpavimo naudą. Tačiau tai, kad būtent šis pratimas stimuliuoja klajoklinį nervą (lot. „nervus vagus“), kuris, savo ruožtu, ir daro įtaką parasimpatinei nervų sistemai, girdėti neteko. Tai – ilgiausias galvinis nervas, išsidriekęs nuo pat smegenų iki žarnyno. Štai kodėl sutrikdyta žarnyno veikla paveikia smegenis, o įsitempusios smegenys paveikia ir mūsų žarnyną.

„Drugeliai pilve“? Kaltas klajoklinis nervas. Sustresavus „susuko“ pilvą? Ir čia klajoklinio nervo darbas. Būtent šis nervas lemia harmoningą daugelio vidaus organų veiklą. Jį galime stimuliuoti įvairiais būdais, pavyzdžiui, giliu kvėpavimu per diafragmą, masažuojant jį per miego arteriją ar net besijuokiant.

Nors praktikoje viskas atrodo paprasta, realiame gyvenime, bent jau man, retai kada pavyksta atrasti laiko ir jėgų meditacijai, todėl nusprendžiau, kad, ko gero, esu tinkamiausias kandidatas testuoti vieną iš šiuo metu populiariausių ir labiausiai reklamuojamų klajoklinio nervo stimuliavimo prietaisų „Pulsetto“.

Ir negalėjau to nepadaryti – juk prietaisą sukūrė lietuvių startuolis! Ar iš tiesų šis nešiojamas klajoklinio nervo stimuliatorius yra veiksmingas? Ar jis gali pagerinti miego kokybę ir bendrą savijautą? Tą nutariau išbandyti „savo kailiu“, o jūsų vertinimui pateikiu išsamų rezultatą ir įžvalgas.

„Pulsetto“

„Pulsetto“ naudojau visą mėnesį, siekdamas pagerinti savo miego kokybę ir bendrą savijautą. Neslėpsiu, pamatęs stimuliatorių (į nedidelį „lankelį“ panašų prietaisą) buvau gan skeptiškas – juk išbandžiau jau daugybę priemonių ir nė viena, bent jau iki šiol, neatnešė norimo rezultato.

Kartu su prietaisu atkeliavo ir elektrodų gelis – laidus, universalus elektrolitas, kurį reikia užsitepti ant kaklo prieš naudojant stimuliatorių. Pats klajoklinio nervo stimuliatorius dėvimas ant kaklo, o vienas „seansas“ užima nuo 4 iki 22 minučių, priklausomai nuo pasirinktos programos. Iš viso „Pulsetto“ siūlo 5 programas skirtingiems poreikiams:

  • Nerimo (panikos atakų) mažinimui,

  • išsekimo (angl. „burnout“) mažinimui,

  • skausmo mažinimui,

  • streso mažinimui,

  • miego kokybės gerinimui.

„Pulsetto“

Eksperimentą vykdžiau visą balandžio mėnesį. Jo metu per specialiąją nemokamą programėlę turėjau galimybę pasirinkti vis skirtingą sesiją. Prietaisą naudodavau vakarais, tad per viso mėnesio laikotarpį dažniausiai pasirinkdavau miego kokybės gerinimo sesiją (net 21 kartą), išsekimo mažinimo – 12, o skausmo mažinimo – 7 kartus (neretai naudodavau prietaisą daugiau nei vieną kartą per parą).

Pati programėlė įspėja vartotoją neperstimuliuoti klajoklinio nervo, nes gali įvykti vazovagalinė sinkopė, paprasčiau tariant – alpimas. Laimei, šios būsenos nepasiekiau ir naudojant prietaisą net ir kelis kartus per dieną, jokių šalutinių poveikių nepajutau.

Užsidėjus stimuliatorių ant kaklo ir pasirinkus norimą programą, jaučiamas lengvas „dilgčiojimas“ kakle. Kai kuriems vartotojams prie to reikia priprasti, tačiau man, asmeniškai, pats jausmas pasirodė ganėtinai malonus ir buvo labai panašus į švelnų kaklo masažą. Sesijos metu vartotojas gali reguliuoti intensyvumą nuo vos juntamo pirmojo lygio iki ganėtinai stipraus devintojo lygio. Nors aplikacijoje rodoma rekomendacija naudotis prietaisu ramioje aplinkoje patogiai atsisėdus, iš tiesų prietaisą galima naudoti ir vaikštant ar užsiimant kasdiene veikla. Tiesa, pasirinkus didžiausią intensyvumą (bent jau man) buvo ganėtinai sudėtinga judėti, tad dažniausiai tokiai terapijai pasirinkdavau rekomenduojamą sėdėjimo poziciją.

Tomas Stasiukevičius

Iš pirmos pažiūros atrodė, kad programos visai niekuo nesiskiria ir iš esmės pasirinkus bet kurią, kinta tik sesijos laikas (pvz.: streso mažinimo programa siūlo keturių minučių sesiją, o miego kokybės gerinimo – dešimties minučių sesiją). Tiesa, pati bendrovė nurodo, kad skiriasi kiekvienos sesijos dažniai.

Pavyzdžiui, streso mažinimo programoje naudojami 4500 Hz dažnio impulsai, kurie atpalaiduoja kūną ir mažina kortizolio (streso hormono) gamybą. Tuo tarpu skausmo valdymo programa veikia 4900 Hz dažnio impulsais, blokuodama skausmo signalų perdavimą.

Be abejo, pirmiausia išbandžiau miego kokybės gerinimo programą. Užsidėjęs įrenginį ant kaklo, visiško skepticizmo vedinas pasirinkau prailgintą programos trukmę – 12 minučių, ir, pasibaigus sesijai… Užmigau. Kadangi remiantis pirmuoju bandymu daryti išvadas būtų kvaila, tą patį pakartojau ir sekančias kelias dienas – situacija pasikartojo – užmigau ir pirmą kartą po ilgo laiko išmiegojau iki pat ryto.

Jausmą prilyginčiau melatonino išgėrimui, kurį lydi visiškai atpalaiduota parasimpatinė nervų sistema. Jau po keturių minučių juntamas širdies ritmo sumažėjimas, o sesijos pabaigoje jaučiamas kūno raumenų atsipalaidavimas ir visiška kūno parengtis miegui. Beveik visais atvejais pavyko ir prailginti savo vidutinį miegojimo laiką, iš vidutinių penkių su puse valandos iki septynių valandų. Sumažėjo ir prabudinėjimas naktį.

Testavimo laikotarpiu susidūriau ir su danties skausmu (protiniai dantys vis primena man žvilgtelti į savo pasą ir prisiminti, kad toli gražu nebesu jau toks jaunuolis, kokiu jaučiuosi). Šiame režime maksimalus leidžiamas stimuliavimo laikas yra net 22 minutės. Ir nors visiškai dantų skausmo šis prietaisas nesustabdė, tačiau sumažėjo dėl dantų skausmo juntamas galvos skausmas. Visai logiška, juk klajoklinis nervas didžiausią įtaką daro būtent smegenims ir žarnynui, kur išsišakoja gausiausiai. Tad nors danties skausmo gydymui šio prietaiso nerekomenduočiau, migreninius skausmus jaučiantiems žmonėms jis gali padėti.

Kaip tikras išmaniųjų technologijų kartos atstovas, visus sveikatos duomenis mėgstu matuoti išmaniuoju laikrodžiu. Pati bendrovė teigia, kad prietaisas daro didžiausią įtaką širdies ritmo kintamumui (angl. heart-rate variability, HRV), kuris nurodo kintantį laiko tarpą tarp širdies dūžių, matuojamą milisekundėmis (ms). Šis rodiklis padeda stebėti ir sekti žmogaus miego ir (ar) atsistatymo po fizinio krūvio kokybę bei bendrą fizinę būklę.

Mano išmanusis laikrodis šio rodiklio, deja, neseka, tačiau bendrą savo fizinę būklę dažnai vertinu pagal „VO2 Max“ rodiklį, padedantį įvertinti širdies ir kvėpavimo sistemos darbingumą ir aerobinį pajėgumą. Daug metų stebėdamas šį rodiklį, gebu įsivertinti savo treniruočių efektyvumą ir kaip greitai gebu „atsistatyti“ po sunkesnio fizinio krūvio. Iki balandžio 1-osios dienos mano „VO2 Max“ nuosekliai krito ir dėl lėtinio streso ir nemigos svyravo aplink 39. Su amžiumi šis rodiklis mažėja, todėl, mano atveju, jis būtų normalus tik jeigu man būtų apie 40 metų (maždaug dešimtmečiu daugiau negu yra iš tikrųjų).

Pradėjus stimuliuoti savo klajoklinį nervą, mano „VO2 Max“ be jokių papildomų pastangų pakilo iki 45. Tai vis tiek yra pakankamai žemas skaičius, tačiau papildomų treniruočių ir su mažiau tinginystės, jį galima būtų sugrąžinti į normalų mano amžiui lygį (apie 50). Tad bent jau trumpuoju laikotarpiu šis rodiklis pakilo be papildomų pastangų ir jaučiausi geriau.

„VO2 Max“ rodiklis

Ar galima problemas išspręsti be papildomų prietaisų?

Ar įmanoma pasiekti tokių pačių rezultatų neinvestuojant į brangius prietaisus ir pasitelkus kitus klajoklinio nervo stimuliavimo būdus – „giliojo“ kvėpavimo pratimus, meditaciją ar miego arterijos masažavimą? Tikrai taip. Tačiau jeigu turite atliekamus kelis šimtus eurų, šis prietaisas, bent jau mano atveju, pasirodė galinti būti tinkama pagalbine priemone, padedančia greitai atsipalaiduoti ir pasiekti reikiamą būseną.

Nors neretai kildavo noras pasiimti prietaisą į darbą ir naudoti jį ypatingai aukštą stresą keliančiuose susitikimuose, tai yra verčiau „namų įrankis“. O elektrodų gelio užtepimas ant kaklo jau savaime sukelia norą būti komfortiškesnėje naminėje aplinkoje.

Verdiktas

Pasak „Pulsetto“, 80 procentų klientų po 3-4 savaičių pastebi, kad jų streso ir nerimo lygis žymiai pagerėjo. Išbandęs galiu patvirtinti, kad patenku į tą 80 procentų kiekį, tačiau nors miego kokybė ir apskritai bendra savijauta ženkliai pagerėjo, klajoklinio nervo stimuliatorius savaime nėra „sidabrinė kulka“, išsprendžianti visas sveikatos problemas. Visapusiškas, holistinis požiūris, derinant įvairius elementus, tokius kaip mityba, mankšta, psichologinė gerovė ir socialiniai ryšiai yra būtini gerai sveikatai, o klajoklinio nervo stimuliatorius gali tapti gera pagalbine priemone šiam tikslui pasiekti.