Lietuvos ekonomika

Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų.

Vyriausybės siūlymas kurti specialų fondą gynybai skiriamoms lėšoms akumuliuoti užtikrins didesnį skaidrumą, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, turėdama mažą skolą Lietuva gali sau leisti skolintis toliau, o vien įvedusi cukraus mokestį į biudžetą surinktų papildom...

Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų...

Lietuvos žmonės jau pasiruošę įsigyti stambesnių pirkinių ir didinti savo vartojimą, todėl prekių kainos sumažės nedaug, o paslaugos toliau brangs, teigia „Delfi“ kalbinti ekonomistai. Jų vertinimu, žmonės susigyveno ir toleruoja dabartines išaugusias kainas.

Tiek Lietuvos bankas, tiek komerciniai bankai atnaujino šalies ekonomines prognozes. Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP), nors ir mažiau nei planuota, bet turėtų augti, gyventojų darbo užmokesčio augimas smarkiai lenkti infliaciją. Tačiau ne visus šios pozityvios prognozės įtikina.

Nors visai neseniai Baltarusija pareiškė stabdanti importą iš Lietuvos, baltarusiai ir toliau patys autobusais vyksta į mūsų šalį įsigyti prekių. Kol vieni siūlo baltarusiams įvesti ribojimus dėl galimo išvežti prekių kiekio, kitų teigiama, kad geriau režimui skirtus pinigus kaimynai išleidžia Lietu...

Lietuvos verslininkai politikus ragina kuo skubiau didinti mokesčius ir surinktą sumą skirti gynybai. „Tai ne išlaidos, o investicija, nes jei neskirsime pinigų gynybai, susitrauks visa Lietuvos ekonomika“, – aiškino verslininkai ir teigė, kad jau dabar yra susimoka „Putino mokestį“. Jie pritaria, k...

Siekiant pagreitinti Vokietijos karinės pramonės „Rheinmetall“ atėjimą į Lietuvą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siūlo leisti pradėti statyti didelius gynybos pramonės projektus dar neturint statybos leidimo, o jį privoma būtų gauti iki statybų pabaigos.

Nors šiandien daug kalbama apie rizikas regiono saugumui, Lietuva per visą savo istoriją nebuvo tokia saugi, kaip dabar, kai mūsų valstybingumą ir piliečių saugumą užtikrina narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje – NATO. Narystė, kuriai šiandien sukanka 20 metų.

Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.

Kol politikai kalba apie karo grėsmę, verslas skundžiasi, kad investuoti Lietuvoje nebesiryžta nei vietos, nei užsienio verslininkai. Jeigu kalbama apie grėsmę, galbūt turėtų būti kalbama ir apie tai, kaip su ja bus tvarkomasi? To esą yra pasigendama. Plačiau apie situaciją buvo kalbama LNK žiniose.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc.

Vakar Lietuvos banko atstovai pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Palyginti su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 procentof, jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs 1,6 procento.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2025 m. – 1,8 proc. Konferencijos metu ekonomistas taip pat išskyrė, kad Latvijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,2 proc. BVP, o Estijos – susitrauks 1 proc.

Po švelnaus ekonomikos nusileidimo pernai, 2024 m. numatoma 1,6 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – šiemet kainų augimas sieks 1,9 proc. Nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,7 proc., o atlyginimai augs 8,6 proc. ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Tai...

Gynybai reikia lėšų, ir niekas dėl to nesiginčija. Į klausimą, iš kur tų lėšų gauti, atsakymų verta ieškoti, įvardijant visas galimybes ir palyginant jas tarpusavyje. Tokio valstybinio mąstymo reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymas.

„Financial Times“ ekspertų paskelbtame „Europos ateities miestai ir regionai 2024“ reitinge – puikūs įvertinimai Lietuvai. Aukštai įvertintas ne tik Vilnius, bet ir mažesni Lietuvos regionai. Tokie tarptautinių publikacijų vertinimai – signalas, kad prastus regionų plėtros rodiklius labiau lemia nep...

Norint gerai atlikti savo darbą ir nuolat tobulėti būtina mokytis. Šis faktas yra bendrai priimtinas, skirtingai negu nuomonė, kad atėjo laikas trumpinti darbo savaitę iki keturių darbo dienų. Ši idėja sutinkama toli gražu ne vienareikšmiškai. Naudingiausia, man atrodo, šias idėjas sujungti.

Su Lietuvos ekonomika pernai smuko ir viena pagrindinių jos varomųjų jėgų – pramonė, dabar rodanti pastangas sugrįžti į augimo kelią. Tačiau „Delfi“ kalbinti analitikai sako, kad optimizmui dar anksti. Tarp rizikos veiksnių yra išorės paklausa, aukštos palūkanų normos ir netgi diskutuojami mokesčių ...

2022 m. infliacijos šokas paliko reikšmingų pėdsakų tiek makroekonominiu, tiek įmonių finansų lygmeniu. Ekonomikos dalyviai tiesiogiai patyrė sąnaudų spaudimą ir perkamosios galios praradimus. Taipogi, nuo pinigų politikos tikslinio lygio atitrūkusi infliacija ir sunkiai suvaldomos algų-kainų spiral...