Oficialios statistikos portalo duomenimis, informacijos ir ryšių srityje Lietuvoje dirba 62,2 tūkst. gyventojų, tačiau tik 31 proc. jų – moterys. Palyginus su metais prieš, 2023 m. moterų skaičius aptariamoje srityje mažėjo 5 proc., kai vyrų augo 17 proc. Panaikinus atotrūkį ir panaudojus moterų talentų fondą technologijų srityje, skaičiuojama EP ataskaitoje, Europos ekonomikos BVP būtų galima papildyti 16 mlrd. eurų. Savo ruožtu „Boston Consulting Group“ analizė atskleidė, kad jei moterys ir vyrai taptų lygūs verslo srityje, pasaulio BVP galėtų padidėti maždaug 3–6 proc., ekonomika išaugtų 2,5–5 trilijonais JAV dolerių.
„Problema tikrai nėra aktuali tik Lietuvai, tačiau mūsų sprendimas galėtų tapti postūmiu didinant šalies konkurencingumą. Pokytį gali paskatinti įkvepiantys pavyzdžiai, svarbus ir nuostatų keitimas – vidinių ir išorinių, įmonių procesų peržiūra, skiriant dėmesį individualiems darbuotojų poreikiams. Darbas technologijų sektoriuje turi tapti organišku pasirinkimu moteriai, kuri nori to imtis, neaukodama asmeninio gyvenimo, šeimos ar savo sveikatos – tai neišnaudotas potencialas šiandien“, – sako „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.
15 moterų, kurios kuria pokytį Lietuvos technologijų sektoriuje:
1. Milda Mitkutė, „Vinted“. Pirmojo Lietuvos vienaragio, internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ idėjos autorė ir bendrakūrėja. 3,5 mlrd. eurų vertinamas „Vinted“ šiuo metu vienija daugiau nei 100 mln. narių bendruomenę, daugiau nei 1,8 tūkst. darbuotojų iš viso veikia 20-yje rinkų.
2. Toma Sabaliauskienė, „Nord Security“. Studijas baigusi IT srityje, nuo pat pradžių prisidėjo prie sėkmingo „Nord Security“ vystymo ir padėjo, suvienijus jėgas su „Sufshark“, įmonei užaugti iki antrojo Lietuvos vienaragio. Šiandien T. Sabaliauskienė yra „Nord Security“ rinkodaros vadovė, dalyvauja akseleratoriaus „Tesonet“ veikloje.
3. Toma Dilė, „PVcase“. Patirtį kaupusi HR ir įmonės operacijų valdymo srityse, tapo saulės parkų projektavimo programinės įrangos „PVcase“ vykdomaja direktore. 2023 m. „PVcase“ pritraukė 100 mln. JAV dolerių investiciją, įsigijo JAV įmonę „Anderson Optimization“ – komanda bei pats startuolis toliau sparčiai auga ir šiemet.
4. Monika Paulė, „Caszyme“. Įgijusi Vadybos mokslų daktaro laipsnį Vilniaus Universitete, turinti daugiau nei 20 metų vadybinio bei vadovavimo darbo patirties, šiuo metu vadovauja „Caszyme“ biotechnologijų srities įmonei, kuri vysto CRISPR Cas genų redagavimo technologiją bei ją taiko molekulinių įrankių kūrimui.
5. Monika Snitkė, „TransferGo“. Daugiau nei 7 mln. klientų iš 160 šalių apjungiančios tarptautinių pervedimų įmonės „TransferGo“ operacijų vadove pernai tapusi M. Snitkė iki tol vadovavo finansinių operacijų komandai. Ji yra viena pagrindinių visos įmonės verslo procesų, kultūros ir komandos formavimo lyderių.
6. Dalia Lašaitė-Kamantauskė, „CGTrader“. Didžiausios pasaulyje 3D modelių platformos bendraįkūrėja ir vadovė pirmuosius verslus pradėjo kurti dar mokykloje. „CGTrader“ šiandien turi daugiau kaip 900 tūkst. klientų, tarp jų – daugiau kaip 100 kompanijų, kurios patenka į „Fortune“ didžiausių kompanijų penkišimtuką.
7. Agnė Selemonaitė, „ConnectPay“. Studijavusi teisę, baigusi architektūros ir miesto planavimo studijas, dirbo vadovaujamą darbą miestų plėtros, investicijų pritraukimo ir verslo rinkodaros srityse JK, Švedijoje, Kinijoje ir Lietuvoje. 3 vaikų mama, strateginiu lygmeniu vadovauja vienai didžiausių Lietuvoje finansinių technologijų įmonių.
8. Vlada Musvydaitė, „Walk15“. Tvaraus judumo platformos ir programėlės „Walk15“, kuria šiandien naudojasi daugiau nei 650 tūkst. vartotojų ir per 1,3 tūkst. verslų pasaulyje, įkūrėja ir vadovė. „Dealroom“ analitikai „Walk15“ pripažino vienu sparčiausiai augančių startuolių Lietuvoje, kurio vertė jau perkopė 15 mln. Eur.
9. Jekaterina Govina, „Amlyze“. Baigusi teises studijas, dirbo Lietuvos banke, žinias vėliau pritaikė finansinių technologijų (Fintech) sektoriaus plėtrai. Šiandien J. Govina priklauso startuolio „Amlyze“, teikiančio automatizuotus pinigų plovimo prevencijos sprendimus, komandai, advokatų profesinės bendrijos partnerė, investuotoja.
10. Monika Katkutė-Gelžinė, „Vedliai“. Baigusi politikos studijas, juokauja šiandien, užsiima technologijų diplomatija – įkūrė kūrybinių technologijų akademiją vaikams „bit&Byte“, į priekį vedą startuolį „Vedliai“ – įtraukios informatikos ugdymo sistemą 1-8 klasių moksleiviams, apjungiančią platformą, ugdymo turinį ir bendruomenę.
11. Vaida Greičiūtė, „Corner Case Technologies“. Per 13 metų IT srityje globalius verslus kurianti, jų valdybose dirbanti V. Greičiūtė šiuo metu pagrindinį dėmesį skiria programinės įrangos ir skaitmeninių produktų kūrimo komandos vystymui, investuoja ir kuria finansinių technologijų, turizmo, žemės ūkio sektorių startuolius.
12. Irma Bučinskaitė, „Benme“ platformos įkūrėja ir vadovė, sukaupusi daugiau nei 15 metų patirtį HR srityje. „Benme“ dėka naudų tiekėjai augina pardavimo pajamas ir žinomumą, darbuotojai renkasi individualias naudas iš pasaulinio tiekėjų sąrašo, o įmonės taupo biudžetų, naudų pasirinkimų ir tiekėjų administravimo resursus.
13. Rita Sakus, LitBAN ir EBAN. Dirbo „Fortune 500“ aukštųjų technologijų įmonėse, prieš 20 metų grįžo į Lietuvą vystyti verslą. Baigus „Harvard Business School“ vadovų kursus, prisidėjo kuriant Lietuvos verslo angelų asociaciją, atstovauja Lietuvai Europos Verslo Angelų asociacijoje, dirba valdybose, yra aktyvi investuoja.
14. Ieva Vaitkevičiūtė, „Mindletic“. Baigusi psichologiją ir dirbusi HR srityje, įkūrė startuolį – emocinį sporto klubą, norintiems stiprinti emocinį intelektą ir užkirsti kelią perdegimui bei stresui. „Mindletic“ pripažintas tarptautiniu mastu, yra pelnęs daugybę apdovanojimų, paslaugomis naudojasi tiek privačios, tiek valstybinės organizacijos.
15. Monika Laukaitė, „Wix“. Vienos didžiausių Izarelio svetainių kūrimo ir interneto technologijų platformos, visame pasaulyje turinčios daugiau kaip 200 mln. klientų, Lietuvos padalinio vadovė, 2022 m. išrinkta jauniausia metų CEO.