Robotas Nao labiau primena veikėją iš mokslinės fantastikos filmo, o ne naujausią medicinos tyrimų pasiekimą. Tačiau tyrimas parodė, kad vaikai jautėsi patogiau kalbėdami su vaikiško dydžio robotu, nei atsakinėdami į tėvų užduodamus klausimus apie savo psichikos sveikatą. Kai kuriais atvejais vaikai robotui net atskleisdavo informaciją, kuria anksčiau su niekuo nesidalijo.
Kembridžo universiteto tyrėjų komanda teigia, kad šie tyrimo rezultatai leidžia manyti, jog ateityje robotai galėtų atlikti didesnį vaidmenį vertinant vaikų psichikos sveikatą. Tačiau, anot jų, tai neturėtų pakeisti profesionalios psichikos sveikatos priežiūros pagalbos.
„Pasitaiko atvejų, kai tradiciniais metodais nepavyksta užfiksuoti vaikų psichinės gerovės sutrikimų“, – sakė viena tyrimo autorių Nida Itrat Abbasi. „Norėjome išsiaiškinti, ar robotai galėtų kaip nors padėti šiame procese.“
Tyrime dalyvavo 28 vaikai nuo 8 iki 13 metų. Kiekvienas jų 45 minutes individualiai bendravo su robotu Nao. Robotas, turintis vaikišką balsą, pradėjo pokalbį nuo rankos paspaudimo, kad sukurtų draugišką atmosferą. Tada jis uždavė kelis klausimus apie gerus ir blogus įvykius iš praėjusios savaitės ir vaiko jausmus bei nuotaiką, naudodamasis klausimynu, kuriuo diagnozuojami nerimo ir panikos sutrikimai.
Vaikai, atsakinėdami į roboto užduodamus klausimus, pateikė daugiau atvirų atsakymų, o kai kurie net pasidalijo informacija, kurios anksčiau neatskleidė bendraudami su artimaisiais.
Mokslininkai mano, kad vaikai gali laikyti robotą „patikimu pašnekovu“, leidžiančiu jiems atskleisti savo tikruosius jausmus ir išgyvenimus. Vienas iš tėvų, stebėjęs tyrimą, pasakė tyrėjams, kad nesuprato, jog jo vaikas patiria sunkumų, kol neišgirdo jo atsakymų į roboto klausimus. Ankstesni tyrimai parodė, kad vaikai yra labiau linkę pasidalyti privačia informacija, pavyzdžiui, apie patirtas patyčias, su robotu, o ne su suaugusiuoju.
„Manome, kad kai robotas yra vaiko dydžio, su juo lengviau užmegzti ryšį lyg su bendraamžiu“, – sakė profesorė Hatice Gunes, vadovaujanti Kembridžo afektinio intelekto ir robotikos laboratorijai.
Profesorė mano, kad ateityje robotai galėtų būti naudojami mokyklose, siekiant patikrinti, ar vaikai neturi psichikos sveikatos problemų, tai padėtų jas anksčiau diagnozuoti ir gydyti.
Daugėja įrodymų, pagrindžiančių robotų naudojimą teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. „Vaikai yra linkę labai teigiamai vertinti interaktyvias technologijas. Nenorime, kad robotai pakeistų žmones, tačiau panašu, kad kai kuriais atvejais tai yra labai gera priemonė“, – pabrėžia mokslininkai.
