M. Surdokaitė pasakoja, kad chemija susidomėjo mokykloje ir būtent į šį mokslą dėjo visas savo pastangas.
„Tiesiog mokiausi tai, kas patiko ir buvo įdomu. Nors chemijos egzaminui ruošiausi atsakingai visus metus, surinkau 71 proc. Turbūt visi tikisi gauti daugiau. Tačiau aš suprantu, kad ne tik žinios, bet ir kiti faktoriai daro įtaką rezultatams, pavyzdžiui, stresas.
Kadangi turėjau aukštą stojamąjį balą, reikėjo žinoti, kur tiksliai noriu stoti. Taigi aš tikslingai rinkausi, tiesą pasakius, net nebuvo klausimo, ar įstosiu. Pirmu numeriu rinkausi taikomąją chemiją Kauno technologijos universitete, ir, nors žinojau, kad įstosiu, antru numeriu žymėjau molekulinės biologijos studijas Vilniaus universitete“, – dėsto pašnekovė.
Ji teigia, kad yra patenkinta studijomis, o labiausiai – galimybe dalyvauti „Erasmus+“ programoje.
„Labai smagu, kad mano universitetas yra tarp siūlančių išvažiuoti su „Erasmus+“ ir „dvišalių mainų“ programomis. Aš galėsiu išvažiuoti net pora kartų, labai tai vertinu ir tikrai naudosiuos. Jau šių metų vasarą važiuosiu praktikai į Italiją, o apskritai, studijų metais, planuoju išvažiuoti studijuoti į kitas šalis. Džiaugiuosi, kad galiu naudotis tokia galimybe ir taip įgyti daugiau patirties.
Stoti į užsienio universitetus neturėjau minties, nes turėjau priežastį likti studijuoti Lietuvoje. Kai atlikau savo mokslinį darbą, man labai daug padėjo vienas KTU mokslininkas, kuris dirba KTU „Santakos“ slėnyje. Žinojau, kad ir toliau galėsiu mokytis iš jo, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau Kauno technologijos universitetą. Padėjo ir kiti žmonės, kurie taip pat dabar yra Kaune“, – teigia M. Surdokaitė.
Ji pasakoja, kad Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse pristatė chemijos srities tyrimą „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“.
„Pasitelkę organinę chemiją galime saugoti vandenynus nuo mikroplastikų, gydyti sunkias ligas ir kurti ekologiškesnę kasdienybę. Mano optimizuojamos sintezės produktas yra dažiklis pavadinimu „Nile Red“ (liet. „Nilo raudonasis“), kuris naudojamas tiek ląstelių, tiek mikroplastikų selektyviam dažymui tyrimuose.
Šio dažiklio gamyboje naudojamo N,N-dimetilformamido (DMF) apribojimas buvo patvirtintas 2021 m. lapkričio 19 d. ir turi būti taikomas visoje ES nuo 2023 m., todėl buvo aktualu sukurti naują metodą, paremtą kitu tirpikliu, kuris galėtų pakeisti DMF „Nile Red“ sintezėje, išlaikant optimalią junginio savikainą.
Atlikto tiriamojo darbo metu buvo analizuojami organinių tirpiklių variantai, pasižymintys mažesniu toksiškumu ir kaina, kurie galėtų pakeisti DMF „Nile Red“ sintezėje. Optimizuojami gamybos metodai leidžia atsisakyti nuodingų medžiagų taip užtikrindami ne tik prieinamumą, pritaikomumą, bet ir saugesnį darbą“, – aiškina jaunoji mokslininkė.
Anot jos, šis tyrimas yra išskirtinis savo idėja – padaryti produktą pigesnį ir prieinamesnį.
„Turiu omeny ne tik pinigine išraišką, bet ir pačio metodo atpiginimą ir padarymą jį saugesniu. Tai reiškia, kad ir kitam mokslininkui jis bus prieinamesnis.
Darbo pabaigoje susintetintą dažiklį siuntėme keliems mokslininkams, kurie jį panaudojo, įvertino, vėliau siuntė mums panaudoto dažiklio nuotraukas. Manau, kad tai yra mano darbo išskirtinumas, nes mokyklinio lygio darbuose dažniausiai ieškoma, ką ištirti, o aš rinkausi dažiklio sintezės optimizaciją. Tikiuosi, kad su mano darbo idėjos pavyzdžiu atsiras daugiau tyrimu optimizacijos ir sintezės srityse tarp jaunųjų mokslininkų.
Dažikliai labai dažnai naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, viena iš mokslininkių, kuriai nusiuntėme tą dažiklį, juo dažė ląsteles. Jis buvo naudojamas, kai ji vizualizavo ląsteles, stebėjo jų skirtumus ir pan. Mano dažiklis buvo panaudotas tokiu kritiniu metu, kai reikėjo jas atskirti. Tai parodo jo kokybę, kadangi mokslininkai jį naudoja praktikoje“, – tikina jaunoji mokslininkė.
M. Surdokaitė pasakoja, kad jaunieji mokslininkai visada labai skatinami dalyvauti įvairiose konferencijose ir konkursuose. Vis dažniau konferencijos priima dar mokyklos laikotarpiu vykdomus projektus.
„Kadangi atlikau tyrimą, kuris mane labai domino ir mačiau tame prasmę, buvau paskatinta dalyvauti konkurse. Jame buvo pora etapų, kai reikėjo nusiųsti darbo aprašymą, vėliau jį pristatyti. Tai nebuvo vienos dienos ar savaitės konkursas. Teikimą pradėjau ankstyva pavasarį, o konkursą laimėjau rugsėjo viduryje.
Kai laimėjau nacionalinį konkursą, reikėjo papildyti, taisyti darbą, atlikti papildomų tyrimų. Tai buvo labai smagu, nes laimėjus konkursą sulaukiau pagalbos, daugiau žmonių buvo suinteresuoti padėti, o tai padėjo ir mano tyrimui. Tas laimėjimas parodė tyrimo svarbą“, – džiaugiasi pašnekovė.
Pasak M. Surdokaitės, net dalyvaudama nacionaliniame konkurse ji nesitikėjo, kad laimės, nes buvo ir kitų labai įdomių darbų.
„Tikrai labai nustebau, kai laimėjau nacionalinį etapą. Tada puoliau pildyti darbą, gerai atsimenu tą laiką, nes tuo metu rašiau VBE egzaminus. Važiavau į Nyderlandus, kur buvo kiti 85 tiriamieji darbai, kurie buvo geriausi šalyse. Ten tai tikrai visai nesitikėjau laimėti. Jei Lietuvoje dar koks 1 proc. iš šimto manyje tikėjo, tai ten tikrai nesitikėjau. Važiavau visai kitu tikslu – pabendrauti su kitais mokslininkais, nes tai yra mano amžiaus žmonės, su kuriais ateityje teks dirbti.
Kai laimėjau konkursą, nepatikėjau, apėmė keistas jausmas. Žinoma, džiaugiuosi pirmąja vieta, tačiau didžiausias laimėjimas man buvo tai, kad galėjau susipažinti su kitais jaunaisiais mokslininkais ir jų veikla.
Turbūt svarbiausia tai, kad šis pasiekimas atkreipė daug dėmesio į mokslą. Ne tik į tuos mokslininkus, kurie jau yra baigę universitetus, doktorantai ar dirba, bet ir į jaunuosius mokslininkus. Tikiuosi, kad tai juos paskatins rinktis chemiją, o esamiems jauniesiems mokslininkams primins, kad jie užsiima veikla, kuri yra svarbi“, – pasakoja pašnekovė.
M. Surdokaitei toks pasiekimas suteikė daug motyvacijos ir drąsos judėti į priekį ir toliau siekti savo tikslų.
„Tikrai neplanuoju keisti srities ar specialybės (juokiasi). Turiu ateities planų, naujų projektų, temų, į kurias gilinsi. Turiu tikslą susipažinti su kuo daugiau mokslinių grupių, pamatyti, kaip jos dirba ir iš jų mokytis. Būtent tai man dabar yra didžiausia motyvacija ir džiaugsmas – būti tarp motyvuotų mokslininkų.
Suprantu žmogiškojo indėlio svarbą. Būdama Stokholme vykusiame SIYSS seminare ir kalbėdama su Nobelio laureatais bei kitais motyvuotais dalyviais, supratau, kokios kompanijos žmonių noriu būti apsupta. Nesinori, kad tokios geros patirtys baigtųsi, todėl ir toliau dirbsiu chemijos srityje ir atliksiu įvairius mokslinius tyrimus“, – teigia M. Surdokaitė.
